Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovei Audronei Puzonienei,

2015 m. lapkričio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pramogų bankas“ patikslintą skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, atstovaujamam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „City art“ ir UAB „Klaipėdos statyba“ dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimo Nr. RK1-28 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Pramogų bankas“ patikslintu skundu (I t., b. l. 122-124) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimą Nr. RK1-28.

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad UAB „Pramogų bankas“ 2015 m. spalio 21 d. gavo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir KPD Klaipėdos skyrius) reikalavimą Nr. RKI-28, kuriame nurodyta nedelsiant sustabdyti tvarkybos bei statybos darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Mano, kad minėtas reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.

Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), stovi šalia šaligatvio, todėl pareiškėjui gavus informaciją apie tai, kad nuo pastato pradeda kristi stogo danga (molinės čerpės), pareiškėjas, būdamas rūpestingu turto savininku, ėmėsi atitinkamų veiksmų, kad įvertinti situaciją, t. y. su UAB „City art“ 2015 m. rugpjūčio 11 d. sudarė sutartį dėl statinio dalinės ekspertizės. Ekspertizės metu konstatuota, kad statinys yra paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, tačiau apžiūrint pastatą nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų. Ekspertizės išvadų 8.1 punkte nurodyta, jog siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, t. y. rekomenduota nekeičiant stogo matmenų ir formos, įrengti naują stogo konstrukciją, stogo dangą. Buvo parengtas šio pastato avarinės būklės likvidavimo ir stabilizavimo projektas.

Nurodo, jog siekiant pašalinti nesusipratimus su valstybės institucijomis, pareiškėjo prašymu UAB „City art“ kreipėsi į UAB „Baltų būstas“ dėl statinio dalinės ekspertizės išvadų patikslinimo. 2015 m. spalio 25 d. gautas atsakymas, kuriame dar kartą patvirtinama, kad statinio būklė yra tokia, kad kyla reali avarijos grėsmė. Teigia, jog minėti dokumentai atsakovui buvo žinomi ir šios situacijos išsprendimas ne kartą buvo derinamas su atsakovu. Atsakovas iki 2015 m. spalio 21 d. reikalavimo Nr. RKI-28 surašymo nebuvo prieštaravęs dėl avarinės statinio būklės šalinimo reikalingumo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2015 m. spalio 12 d. sudarė rangos sutartį Nr. KLS 2015/20 su UAB „Klaipėdos statyba“ dėl paprasto remonto darbų atlikimo, t. y. čerpinio stogo sutvarkymo darbų, reikalingų avarijos grėsmei pašalinti.

Mano, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą reikalavimą, negalėjo vadovautis vien tik Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, neatsižvelgiant į Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663, 16 punktą, kuriame numatyta, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Teigia, jog šiuo atveju tvarkybos darbų aprašas ir jų schema atsakovui yra pateikti ir žinomi.

Pažymi, jog dėl susidariusios situacijos išsprendimo pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrių, kuris 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. (21.21.)-SL2-137 akcentavo, kad statinio esama stogo ir laikančių konstrukcijų būklė yra nepatenkinama bei nurodė, jog statiniu naudotis draudžiama. Minėtame rašte yra reikalaujama iki 2015 m. gruodžio 30 d. suremontuoti statinio konstrukcijas pagal UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio atlikto pastato konstrukcijų techninės būklės vertinimo ir statinio dalinės ekspertizės akto privalomąsias pastabas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo UAB „Pramogų bankas“ atstovas advokatas Arūnas Skuolevičius patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti patikslintame skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovė Audronė Puzonienė su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka bei jį prašo atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atstovaujamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus, atsiliepime (I t., b. l. 137-138) nurodo, jog KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius E. Z. 2015 m. spalio 16 d. nustatė, kad kultūros paveldo objekte – statinyje, įregistruotu unikaliu kodu Kultūros vertybių registre 12601 adresu (duomenys neskelbtini), vykdomi stogo ardymo darbai: nuimamos čerpės ir išardytos stogo medinės konstrukcijos. Jokia projektinė dokumentacija nebuvo pateikta, KPD Klaipėdos skyrius leidimą tvarkybos darbams nebuvo išdavęs. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, statinio savininko UAB „Pramogų bankas“ atstovo buvo pareikalauta paaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu vykdomi darbai. Gautame pareiškėjo atsakyme nurodyta, kad vykdomi statinio avarinės būklės likvidavimo darbai pagal UAB „Baltų būstas“ atliktą statinio dalinę ekspertizę, o tokiems darbams joks projektas ir leidimas nereikalingas.

Nurodo, jog KPD Klaipėdos skyrius, susipažinęs su pateikta pareiškėjo statinio dalinės ekspertizės išvada, kurioje nėra konstatuota statinio avarinė būklė, surašė pagrįstą privalomą reikalavimą Nr. RKL-28, kuriuo pareikalauta sustabdyti nesankcionuotus tvarkybos darbus, užsandarinti statinio stogą, apsaugant nuo kritulių, parengti tvarkybos darbų projektą ir gauti leidimą tvarkybos darbams, o tolimesnius darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą. Pažymi, jog šiuo metu UAB „Pramogų bankas“ KPD Klaipėdos skyriaus reikalavimą Nr. RKL-28 yra įvykdęs tik dalinai: darbai sustabdyti, laikinos apsaugos priemonės įrengtos, tačiau dėl projektavimo sąlygų tvarkybos darbų projektui rengti nesikreipta.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas UAB „City art“ Vitalijui Žavrid su pareiškėjo patikslintu skundu sutinka bei jį prašo tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas UAB „Klaipėdos statyba“ Sigitas Butėnas su pareiškėjo patikslintu skundu sutinka bei jį prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimo Nr. RK1-28 (toliau – ir Reikalavimas) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus (minėta, toliau – ir KPD Klaipėdos skyrius) vyriausiasis valstybinis inspektorius E. Z. 2015 m. spalio 16 d. 11.00 val. atlikęs pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą, surašė Kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktą Nr. AAKL-334, kuriuo nustatė, kad vykdomi senojo pastato dalyje stogo ardymo darbai: nuimtos stogą dengusios čerpės, išardyta ir sandėliuojama šalia pastato didžioji dalis pastato stogo medinių konstrukcijų. Patikrinimo akte nurodyta, kad projektinė dokumentacija nebuvo pateikta, KPD Klaipėdos skyrius stogo nuardymo darbams leidimo nėra išdavęs (I t., b. l. 14-15). 2015 m. spalio 21 d. buvo surašytas reikalavimas Nr. RK1-28, kuriuo pareiškėjui nurodyta: 1) nedelsiant sustabdyti tvarkybos bei statybos darbus pastate (duomenys neskelbtini). Užsandarinti pastato stogą taip, kad pastato konstrukcijos būtų apsaugotos nuo aplinkos poveikio (įrengti laikiną atvirų konstrukcijų uždengimą); 2) atvykti į KPD Klaipėdos skyrių, kuriame bus sprendžiamas administracinės atsakomybės klausimas dėl vykdytų tvarkybos darbų; 3) gauti leidimą vykdomiems tvarkybos darbams, tolimesnius stogo tvarkymo darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą (I t., b. l. 9-10). Teisiniu minėto Reikalavimo priėmimo pagrindu nurodyti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktai. Faktiniu Reikalavimo priėmimo pagrindu nurodytos atsakovo nustatytos aplinkybės, t. y. kad vykdomi senojo pastato dalyje stogo ardymo darbai: nuimtos stogą dengusios čerpės, išardyta ir sandėliuojama šalia pastato didžioji dalis pastato stogo medinių konstrukcijų, negavus KPD Klaipėdos skyriaus leidimo stogo nuardymo darbams.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti skundžiamą administracinį aktą (Reikalavimą) iš esmės motyvuoja tuo, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, todėl remiantis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 patvirtinto Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ 16 punktu, galėjo būti atliekami neatidėliotini statinio stabilumui užtikrinti bei avarijos grėsmės pašalinimo darbai ir be KPD Klaipėdos skyriaus išduoto leidimo. Teigia, jog šie darbai buvo atliekami parengus šių darbų aprašą ir jų schemą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ (toliau – ir Tvarkybos reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. ĮV-663 bei Apsaugos techninių priemonių įrengimo ir neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašas (toliau – ir Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-607.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalis numato, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomoje nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą, pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo tvarkyba atliekama: 1) pagal nustatytus paveldosaugos reikalavimus; 2) pagal kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentus (statybos techninius reglamentus), patvirtintus aplinkos ir kultūros ministrų; 3) pagal kultūros ministro patvirtintus paveldo tvarkybos reglamentus, nustatančius reikalavimus konkretiems tvarkybos darbams.

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog pastatas-viešbutis su kavine ir baru, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2007 m. birželio 15 d. nuosavybės teise priklauso pareiškėjui UAB „Pramogų bankas“, pastatas nuo 1997 m. gruodžio 11 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (I t., b. l. 11-13). Vadinasi, minėto pastato apsaugai taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos, kurios nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), leidimo tvarkybos darbams iš KPD Klaipėdos skyriaus nebuvo gavęs. Tačiau pareiškėjas mano, kad jis turėjo teisę bei pareigą atlikti neatidėliotinus tvarkybos darbus be tvarkybos leidimo, kadangi pastatas buvo avarinės būklės, todėl buvo siekiama užtikrinti statinio stabilumą bei pašalinti avarijos grėsmę.

Tvarkybos reglamentas nustato pagrindinius požymius, pagal kuriuos tvarkomieji paveldosaugos ar tvarkomieji statybos darbai priskiriami konkrečioms tvarkybos rūšims, ir tvarkybos darbų rūšių parinkimą (1 punktas). Tvarkybos reglamentas taikomas pavienių, kompleksinių ar į kompleksą įeinančių kultūros paveldo objektų (išskyrus archeologinio paveldo ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus) ir archeologinių tyrimų metu aptikto architektūrinio paveldo, kuris, atlikus architektūrinius tyrimus, pripažintas kultūros paveldo statinio vertingąja savybe, tvarkybai (2 punktas). Tvarkybos reglamento 16 punkte nustatyta, kad esant neatidėliotinam atvejui (dėl grėsmės žmonių gyvybei ir/ar kai yra akivaizdus griūties pavojus), statinio stabilumui užtikrinti būtini skubiai atlikti avarijos grėsmės pašalinimo darbai gali būti atliekami ir be tvarkybos darbų projekto bei leidimo atlikti tvarkybos darbus, tačiau parengus šių darbų aprašą ir, esant būtinybei, jų schemą. Apie neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų vykdymą ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pradžios būtina pranešti ir pateikti šių darbų aprašą ir, jeigu parengta, schemą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritoriniam padaliniui. Kultūros paveldo departamento teritorinis padalinys ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pranešimo gavimo turi patikrinti avarijos grėsmės pašalinimo darbus atlikimo vietoje, juos įvertinti ir derinti valdytojo pateiktą darbų aprašą ir schemą, konsultuoti objekto valdytoją, kaip toliau organizuoti tvarkybos darbus.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjo užsakymu buvo atlikta pastato-viešbučio su kavine ir baru, esančio (duomenys neskelbtini), statinio dalinė ekspertizė ir surašytas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 15-22E (toliau – ir Ekspertizės aktas) (I t., b. l. 41-79). Atlikus ekspertizę buvo padarytos šios išvados: 8.1) statinys paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, tačiau apžiūrint pastatą nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų. Siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą, būtina pašalinti esminius pažeidimus, įvardintus šios ekspertizės VI skyriaus 1 lentelėje (sudegusių pertvarų konstrukcijų pakeitimas naujomis, pakeisti medines sąramas naujomis, įrengti naują stogo konstrukciją, stogo dangą ir kt.); <...> 8.3) statinio remonto darbams atlikti parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (jei reikia).

Atkreiptinas dėmesys, jog Ekspertizės akto išvadų 8.1 punkte expressis verbis nurodyta, kad statinys paveiktas gaisro, bet nėra avarinės būklės, t. y. Ekspertizės akto išvadose nebuvo konstatuota, kad minėtas pastatas yra avarinės būklės. Ekspertizės akto išvadų 8.1 punktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog statinys buvo tokios avarinės būklės, kad kiltų grėsmė žmonių gyvybei ir/ar būtų akivaizdus griūties pavojus bei dėl to reiktų atlikti neatidėliotinus tvarkybos darbus. Šiuo atveju Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodymas, kad apžiūrint pastatą buvo nustatyta daug esminių statinio reikalavimų pažeidimų ir rekomenduota pareiškėjui pakeisti sudegusių pertvarų konstrukcijas naujomis, medines sąmaras naujomis, įrengti naują stogo konstrukciją, dangą, nesudarė pagrindo padaryti išvadą, kad šie darbai buvo neatidėliotini ir galimi negavus KPD Klaipėdos skyriaus leidimo šiems darbams atlikti. Ekspertizės akto išvadų 8.1 punkte nurodyta, jog būtina pašalinti esminius pažeidimus, siekiant (norint) užtikrinti saugų ir efektyvų statinio naudojimą. Vadinasi, pastatas turėjo būti remontuojamas norint efektyviai jį naudoti, tačiau ne dėl to, kad jis yra avarinės būklės ir jam reikalingi neatidėliotini darbai. Pažymėtina, jog Ekspertizės akto išvadose nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta neatidėliotinai atlikti pastato remonto darbus.

Įvertinus Ekspertizės aktą bei jame pateiktas išvadas, spręstina, jog jame nekonstatuota statinio avarinė būklė, dėl kurio kiltų pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai ir dėl to būtų reikėję atlikti neatidėliotinus pastato tvarkybos darbus. Į pareiškėjo kreipimąsi KPD Klaipėdos skyriaus 2015 m. spalio 22 d. rašte Nr. (7.12.-Kl)2Kl-1863 nurodė, kad Ekspertizės išvadose nekonstatuota statinio avarinė būklė, todėl surašytas Reikalavimas (I t., b. l. 23-24). Byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie būtų patvirtinę pastato avarijos grėsmę ir būtinumą ją pašalinti dar prieš Reikalavimo priėmimą. Šiuo atveju UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. raštas Nr. D-2015/136 UAB „City art“, kuriame konstatuota pastato avarijos grėsmė ir nurodyta, jog pastatas kelia grėsmę žmonių gyvybei, surašytas tik 2015 m. spalio 23 d., t. y. jau po to, kai buvo atlikti pastato ardymo darbai bei surašytas skundžiamas Reikalavimas (I t., b. l. 80). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimas Nr. (21.21.)-SL2-137 „Dėl pastato (duomenys neskelbtini)“, kuriame pareiškėjui nustatyta iki 2015 m. gruodžio 30 d. suremontuoti statinio konstrukcijas pagal UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio mėnesio atlikto pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų techninės būklės vertinimo ir statinio dalinės ekspertizės privalomąsias pastabas, taip pat priimtas tik po Reikalavimo surašymo (I t., b. l. 28). Vadinasi, pareiškėjas iki UAB „Baltų būstas“ 2015 m. spalio 23 d. rašto Nr. D-2015/136 bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus 2015 m. spalio 22 d. reikalavimo Nr. (21.21.)-SL2-137 pateikimo, remdamasis tik Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis, negalėjo padaryti išvados, jog pastatas yra avarinės būklės ir jame reikia atlikti neatidėliotinus darbus.

Pažymėtina ir tai, jog Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6 punkte aiškiai įvardinti, kokie saugojimo darbai priskiriami neatidėliotiniems darbams. Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui, maksimaliai išsaugant autentiškumą, priskiriama: 6.2.1. kultūros paveldo statinių konstrukcijų parėmimas, suveržimas, laikinas sustiprinimas ir kitoks esamos padėties stabilizavimas; 6.2.2. griūvančių statinių (jų dalių) aptvėrimas, žmonių gyvybei gresiančių statinių dalių, konstrukcijų ar elementų, kurių techniškai sutvarkyti neįmanoma arba kuriems gresia sunykimas dėl gamtinės erozijos ar žemės judinimo darbų, pašalinimas, taip pat duobių, griovų, griūvančių šlaitų aptvėrimas bei kitų žmonių apsaugai skirtų priemonių įrengimas; 6.2.3 papildomų apkrovų šlaituose ar jų viršutinėse dalyse pašalinimas (atplyšusio grunto bei stambių riedulių ir pan. pašalinimas); 6.2.4. slenkančio šlaitų grunto sutvirtinimas (kuolų, polių, inkarų ir jų eilių, kontraforsų įrengimas šlaitų gruntuose); 6.2.5. apsauginių griovių, kanalų, pylimų ir pan. kasimas bei kitos priemonės vandeniui laikinai nuleisti.

Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašo 6.2 punkte nurodytas baigtinis sąrašas neatidėliotinų darbų, kuriuos galima atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo būklės stabilizavimui ir avarijos grėsmės pašalinimui. Pagal minėtą Neatidėliotinų saugojimo darbų sąrašą neatidėliotiniems darbams nėra priskiriami ardymo ar rekonstrukcijos darbai. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą neatidėliotini darbai iš esmės yra susiję su pastato išsaugojimu, t. y. jo parėmimu, stabilizavimu, aptvėrimu, suveržimu ir kt., tačiau ne su jo ardymu ar griovimu. Net esant išvadai, kad pastatas yra avarinės būklės ir būtina atlikti neatidėliotinus darbus dėl avarijos grėsmės pašalinimo, pareiškėjas turėjo teisę iš esmės tik sutvirtinti pastato konstrukcijas, aptverti teritoriją aplink pastatą (šaligatvį), ar nuo pastato nuimti krentančias čerpes, tačiau neturėjo teisės, neturėdamas išduoto leidimo, atlikti pastato ardymo (stogo ardymo) ir rekonstrukcijos darbus. Bylos medžiaga nustatyta, jog šiuo metu yra išardytas visas pastato (adresu (duomenys neskelbtini)) stogas (I t., b. l. 16-19). Minėtas pastatas yra kultūros paveldo statinys, todėl toks pasato ardymas, neturint išduoto leidimo, akivaizdžiai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bei prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įtvirtintiems tikslams – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Todėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavime Nr. RK1-28 pareiškėjui nurodytas įpareigojimas – gauti leidimą vykdomiems tvarkybos darbams, tolimesnius stogo tvarkymo darbus vykdyti pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą tvarkybos darbų projektą yra teisėtas ir pagrįstas.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2015 m. spalio 21 d. reikalavimas Nr. RK1-28 atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, pagrįsti administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis. Remdamasis nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visetu, teismas konstatuoja, jog Reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Pramogų bankas“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.