Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės atstovei Ritai Gečienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam R. M., jo atstovui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirbančio direktoriumi UAB „W.“, (duomenys neskelbtini), vedusio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vyresnysis specialistas A. B., remdamasis iš esmės Pagėgių rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. S. 2016 m. sausio 18 d. tarnybiniu pranešimu ir Pagėgių rinktinės atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 06-5-00035-15 procesinių dokumentų kopijomis, 2016 m. vasario 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą Nr. 1486P-5085681-16 dėl to, jog VSAT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės KŽS ir SPU pareigūnai, tinkamai vykdydami Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d. bei Sienos kontrolės nuostatus, 2015-08-21 apie 16.15 val. pasienio ruože, Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos veikimo teritorijoje, Šakių rajono, Slavikų kaimo ribose, prie Šešupės upės, kurios viduriu eina Lietuvos Respublikos valstybės siena, pastebėjo nenustatytą asmenį, kuris iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pusės valtimi pergabeno juodos spalvos paketus į Lietuvos Respublikos pusę; tuo pat metu į šią vietą prie jo automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko kitas asmuo, kuris kartu su atplaukusiu valtimi asmeniu iš valties perkrovė atplukdytus paketus į automobilį. Vykdant pastebėtų asmenų sulaikymą, vienas asmuo šoko į valtį ir nuplaukė į Rusijos Federacijos Šešupės krantą bei pasitraukė į Rusijos Federacijos gilumą. Tuo pat metu kitas asmuo, tai yra R. M., atvykęs automobiliu VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ignoruodamas pasienio tarnybos pareigūnų aiškiai išreikštą reikalavimą sustoti, duotą stabdymo disko pagalba, įjungtais tarnybinio automobilio mėlynos spalvos švyturėliais bei specialiaisiais garso signalais, kai pareigūnų tarnybinis automobilis buvo pažymėtas VSAT skiriamaisiais ženklais, padidinęs greitį, pavojingai manevruodamas, bandė pasišalinti į Lietuvos Respublikos gilumą. Pasienio pareigūnams, vykdant tiesioginį automobilio persekiojimą, už 1300 metrų nuo įvykio vietos automobilio vairuotojas R. M. iššoko iš automobilio VW „Passat“ ir pasislėpė. Apžiūrėję automobilį VW „Passat“, jo viduje pareigūnai rado 22 dėžes, įpakuotas į juodos spalvos polietileną, kurių kiekvienos viduje supakuota po 500 vnt. pakelių cigarečių „NL“ (New Line Full Flavor) be banderolių (viso 11 000 vnt. pakelių cigarečių), kurių bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius 26 180 Eur, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą. Protokole nurodoma, kad liudytoju apklaustas sulaikymo operacijoje dalyvavęs VSAT Pagėgių rinktinės pareigūnas T. Ž. parodė, kad atpažino VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį – R. M., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kuris nepaklusęs sustabdyti transporto priemonę, pažeidė KET 4 d. 16 p. reikalavimus, tuo padarydamas ATP, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos (toliau – Šilgalių užkarda) vadas Redas Naujokas tą pačią dieną, t. y. 2016 m. vasario 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. M. už padarymą ATP, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d., paskyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Eur baudą.

R. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Šilgalių užkardos vado R. Naujoko 2016 m. vasario 9 d. nutarimą dėl 1 000 Eur administracinės baudos paskyrimo R. M. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d. pagrindu ir ATP bylos nutraukimo.

VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pagėgių rinktinės vado pateiktu atsiliepimu (b. l. 62) ir atstovė teismo posėdyje (b. l. 112) nesutiko su skundo reikalavimais, prašė nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ir nestojo pasienio pareigūnų stabdomas būtent R. M. ir šiais savo veiksmais užsitraukė nurodytą atsakomybę, ATP byla išnagrinėta visapusiškai ir priimtas teisingas nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog su priimtu nutarimu ir paskirta nuobauda nesutinka, nes nurodyto pažeidimo nepadarė. R. M. parodė, kad nebuvęs toje vietoje. Pareigūnas T. Ž. turįs asmeninį nusistatymą prieš R. M. – visos bylos aplinkybės tai rodančios. Kiek skaitęs byloje, tai aštuoni pareigūnai R. M. neatpažintų, tik vienas T. Ž. jį atpažino. Buvo anksčiau R. M. susitikimų su tuo pareigūnu, kuris yra minėjęs, kad žmonės su randu – kaip ir priešas, teigė, kad žmonės su randu bandė nustumti jį nuo kelio. 2009 m. buvo susitikimas su pareigūnu T. Ž., kuris vežė R. M. į areštinę, nes šis buvo sulaikytas 24 val., paskui tos bylos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. R. M. nežinąs, kaip ta pirštinė atsidūrė mašinoje. R. M. turi lentpjūvę, tai mano, kad galėjo koks pašalinis žmogus pasinaudoti pirštine, kraunant medieną (b. l. 112-113).

Liudytojas T. Ž. parodė, kad R. M. pažįsta dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo. 2009 m. buvo sulaikytas R. M., gabenęs kontrabandines cigaretes, pagal faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas, kaip kvotą atliekantis pareigūnas, atlikinėjo procesinius veiksmus. Yra vežęs R. M. ir į Šakių areštinę, yra sutikęs Šilgalių užkardos pasienio ruože. Jokių asmeninių santykių su juo nėra. 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo vykdomas kontrabandos sulaikymas ir automobilio vairuotojas bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Pareigūnai jį stabdė, bet jis nestojo. Liudytojas buvo tokioje pozicijoje, kurioje, tikėtina, kad jis gali ta kryptimi judėti. Išgirdo signalą, kad automobilis nestojo, juda liudytojo buvimo kryptimi. Tą dieną kartu dirbo kolega T. M., kuris patiesė „Ežį“. Automobilis vis tiek nestojo. Ir už kelių sekundžių jis atsirado liudytojo matymo zonoje. Liudytojas buvo pasirinkęs poziciją prie griovelio, per kurį, prieš tai nesustojus, su automobiliu pravažiuoti neįmanoma. Tą poziciją liudytojas pasirinko todėl, kad žinojo, jog automobilis būtinai turės sustoti, jeigu atvažiuos. Taip ir buvo: atvažiavo automobilis, stabtelėjo, liudytojas išėjo prieš automobilį su tarnybiniu ginklu ir iššovė vieną šūvį į orą, taip jį perspėdamas. Vairuotojas ignoravo perspėjimą. Liudytojas matė, kad automobilyje sėdi vienas žmogus. Automobilis buvo prikrautas juodų paketų. Automobilis nesustojo, o važiavo link liudytojo, tada liudytojas pradėjo šaudyti. Kai šaudė, jį matė gal apie 4 sekundes ir tikrai pažino R. M.. Buvo išnaudotos visos automobilio stabdymo priemonės, bet automobilis vis vien nesustojo. Liudytojo ginklas buvo užtaisytas guminėmis kulkomis ir dujų konteineriu. R. M. su peršautomis padangomis dar sugebėjo nuvažiuoti apie kilometrą. Viena kulka pateko į automobilį. Buvo šviesus paros metas po pietų. Viskas gerai matėsi. Operacijoje dalyvavo T. M., jis netoli nuo liudytojo naudojo priverstinio stabdymo „Ežį“. Automobilį stabdė pareigūnai: V. S., už automobilio vairo sėdėjo S. D., dar buvo A. G.. Šiuo metu automobilio numerių neatsimena, automobilis buvo tamsiai mėlynos spalvos, VW „Passat“ universalas, galiniai langai užtamsinti, ratlankiai geležiniai, automobilis paruoštas tokiai nusikalstamai veikai vykdyti. R. M. nebuvo prisidengęs veido. Kai liudytojas šaudė, gerai jį matė. Liudytojas stovėjo apie 3-4 metrus nuo automobilio, pirmas šūvis į orą ir tada šovė į mašiną. Liudytojas buvo iš keleivio pusės, dešinėje automobilio pusėje, žiūrint pagal judėjimo kryptį. Liudytojas negali duoti parodymus apie dėžių pakrovimą ir kitas aplinkybes, nes dar nėra davęs parodymų ikiteisminio tyrimo byloje. Dėl 2009 m. įvykio – ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tik liudytojas nežino, dėl kokių priežasčių. Buvo pareigūnai, kurie matė viską ir nurodė, kad tada R. M. su draugais persitempė didelį kiekį kontrabandinių cigarečių. Tada jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. Liudytojas R. M. atpažino iš bendrų bruožų, atkreipė dėmesį į tai, kad jis turi randus ant veido, iš žvilgsnio, ovalaus veido, sportiškų bruožų. Ant galvos ar buvo ką nors užsidėjęs, ar ne aš nemačiau (b. l. 68-69).

Liudytojas V. S. parodė, kad yra VSAT Pagėgių rinktinės kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis tyrėjas, jam R. M. žinomas dėl tarnybinių pareigų – 2009 m. jis buvo sulaikytas gabenęs kontrabandą. Asmeninių santykių nėra. 2015 m. rugpjūčio 21 d. liudytojas kartu su kolegomis vykdė valstybinės sienos ir pasienio ruožo stebėjimą, kadangi turėjo informacijos apie galimą kontrabandos gabenimą. Liudytojas su kolega stebėjimą vykdė su tarnybiniu automobiliu Slavikų kaimo ribose. Apie 16 val. T. Ž. informavo, kad prie Šešupės nuvažiavo VW „Passat“ automobilis, į kurį gali būti kraunama kontrabanda. Liudytojui su porininku liepė judėti link valstybės sienos. Nuvykę į nurodytą vietą po keleto minučių gavo informaciją, kad tas automobilis juda nuo Šešupės upės ir jį reikia patikrinti. Privažiavę su S. D. prie lauko keliuko, pastebėjo nuo upės pusės atvažiuojantį mėlynos spalvos automobilį VW „Passat“. Liudytojas su stabdymo disku bandė jį stabdyti, bet jis nestojo. Toliau jie persekiojo tą automobilį, kuris pavažiavo lauko keliuku, pervažiavo „Ežį“ ir nuvažiavo toliau. Pareigūnai sumažino greitį ir tuo metu automobilis nuo jų nutolo. Kai nuo kelio buvo patrauktas „Ežys“, pareigūnai toliau vykdė persekiojimą. Gale lauko keliuko rado tą automobilį, o vairuotojo jau nebuvo. Toliau vykdė vairuotojo paiešką, tačiau nesėkmingai. Liudytojas vairuotojo veido nematė. Kai liudytojas jį stabdė, tai matė, kad vairuotojas buvo prisidengęs veidą. Liudytojas buvo iš vairuotojo pusės. T. Ž. buvo toliau nuo liudytojo, jau už „Ežio“. Kurioje pusėje buvo pravažiuojančios mašinos atžvilgiu T. Ž. – nematė. Pareigūnai persekiodami atsiliko, nes laukė kol patrauks „Ežį“, o paskui jau rado paliktą automobilį be vairuotojo. Mašinos apžiūrą kas atliko, liudytojas nežino. Toje vietoje apvažiavimo nėra. Pareigūnai pasirinko tokį persekiojimo būdą ir todėl laukė kol patrauks „Ežį“. Automobilis buvo paliktas prie miškelio, toliau kapinės ir medžiai, vietovė nėra labai atvira. Buvo dienos metas. Imtasi visų galimų priemonių, bet vairuotojo nerado. Pro liudytoją automobilis pravažiavo dideliu greičiu. Kokiu greičiu važiavo automobilis negali pasakyti, gal apie 50 km/h. Tiksliai nežino, dėl ko buvo pradėtas 2009 m. ikiteisminis tyrimas. Pravažiavus „Ežį“, liudytojas girdėjo šūvius, jų buvo apie penkis. Šūviai paleisti iš lygiavamzdžio šautuvo. Liudytojas nežino, kuo kolega šaudė. Ginklas gali būti užtaisytas guminėmis kulkomis ir gali būti dujinis užtaisas. VW „Passat“ buvo mėlynos spalvos. Kai jie privažiavo arčiau, tai automobilyje pastebėjo juodus paketus. Ar buvo išmuštas automobilio langas – neatsimena, neatkreipė į tai dėmesio, nes buvo susikoncentravęs į bėglio sugavimą (b. l. 113).

Iš tarnybinių pranešimų (b. l. 4-6) matyti 2015 m. rugpjūčio 21 d. įvykio aplinkybės, tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d., 291 str. 1 d., 228 str. 1 d.

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo, plano-schemos ir foto lentelių (b. l. 7-17) matyti įvykio vieta, pagrindiniai orientyrai, reljefas, automobilio VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengto ir pritaikyto kontrabandinių krovinių gabenimui, būklė, jo individualūs požymiai, patvirtinantys, kad automobilis skubiai paliktas, nebegalint juo daugiau naudotis, supakuoto krovinio – cigarečių pakelių, turinys, kiekis, paimti ir užantspauduoti tyrimui kvapo pėdsakai. Tinkamų tyrimui rankų pėdsakų nerasta.

Iš UAB „Tauragės techninių apžiūrų centro“ 2015 m. spalio 7 d. rašto Nr. 43 (b. l. 19) matyti, kad VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios techninės apžiūros duomenų bazėje nerastas.

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos (b. l. 21) bei liudytojo apklausos protokolo (b. l. 24-25) matyti, kad automobilis VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas buvo A. V., 2012 m. vasarą buvo parduotas nepažįstamiems jauniems vyrukams, 2012 m. rugpjūčio 24 d. atliktas laikinai įregistruotos TP išregistravimas (arba automatinis išregistravimas), naujas savininkas nuo 2012 m. rugpjūčio 9 d. V. B..

Iš liudytojo T. Ž. parodymų (b. l. 44-47) matyti, kad jis nurodo atpažinęs įvykio metu automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusį asmenį – R. M., parodymai analogiški jo teisme duotiems parodymams.

Iš Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutarimo kopijos (b. l. 75) matyti, kad R. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 210 str. 1 d. skirta 10 000 Lt administracine nuobauda su neteisėtai gabentų 2000 pakelių cigarečių „Jin Ling“, pažymėtų Rusijos federacijos banderolėmis, konfiskavimu ir jų sunaikinimu po nutarimo įsiteisėjimo.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2016 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. 140-1-(00046)-IS1-6 (b. l. 90-93) kategoriškai teigiama, kad kvapo pėdsake, paimtame 2016 m. rugpjūčio 21 d. įvykio vietos apžiūros metu Slavikų k., Šakių r. nuo automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo automobilyje ant grindų priekinio keleivio kojų zonoje rastos pirštinės (b. l. 7-10), rastas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kvapas, tačiau kvapo pėdsake, paimtame nuo vairuotojo sėdynės taip pat kategoriškai neigiama, jog nerasta R. M. kvapo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog R. M. skundas tenkintinas iš dalies: nutarimas skirti administracinę nuobaudą vertintinas kaip nepakankamai pagrįstas, o todėl neteisėtas ir panaikintinas, byla grąžintina papildomam aplinkybių tyrimui, t. y. papildomų faktinių duomenų surinkimui, jų įvertinimui ir naujo procesinio sprendimo priėmimui, tame tarpe ir atsižvelgiant į Pagėgių rinktinės atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą bei rezultatus (Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 4 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ATPK 297 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 1 d. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamosi institucijos (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio antrąją dalį faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, lo­giš­ku­mas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas sub­jek­ty­viu faktoriumi, – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įver­tinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 Eur iki 1158 Eur. Teismas nesutinka su institucijos, surašiusios ATP protokolą ir priėmusios ginčijamą nutarimą teiginiais, kad įrodyta, jog R. M. reiškiamas kaltinimas nestojus, pasienio pareigūnams stabdant jo vairuojamą transporto priemonę, jo atžvilgiu yra pagrįstas.

Teismas iš esmės sutinka su R. M. skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti vienareikšmę, neabejotiną ir visapusiškai pagrįstą išvadą, jog būtent R. M. ir ne koks kitas asmuo nurodomu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir padarė jam inkriminuotą ATP.

Pagal bylos medžiagą R. M., padarius ATP, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 4 d., patvirtina vienintelio liudytojo T. Ž. parodymai, kurie teismui kelia tam tikrų abejonių, vertinant jų nuoseklumą. Pačiame pirminiame rašytiniame įvykį liečiančiame dokumente – tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareigūnas T. Ž. ne tik nenurodė R. M. tarp asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, bet netgi iš viso nepažymėjo, jog toks kaip įtariamasis pradėtame tyrime yra žinomas ar numanomas (b. l. 5-6). Be to, atsižvelgtina į situacijos pobūdį, vairuotoją pamatyti ir atpažinti turėtą itin trumpą laikotarpį, į kitas ekstremalias aplinkybes, kokiomis liudytojas T. Ž. nurodo pastebėjęs ir atpažinęs automobilį vairavusį asmenį. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog daugiau nei vienas iš bent aštuonių sulaikymo operacijoje dalyvavusių Pagėgių rinktinės pareigūnų, tame tarpe teisme apklaustas liudytojas V. S. (b. l. 113), negalėjo atpažinti automobilį vairavusio asmens dėl to, kad šis dangstėsi veidą, kad aplink jį buvo sugrūstos cigarečių dėžės, o galinis ir galiniai šoniniai stiklai papildomai užtamsinti. Vertinant liudytojo T. Ž. parodymus negalima ignoruoti aplinkybės, jog šio pareigūno aktyviai dalyvauta atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso tvarka, taip pat R. M. nurodomos aplinkybės, kad jie su T. Ž. 2009 m. yra susidūrę šiam pareigūnui taip pat dalyvavus ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, o R. M. nubaustas už kontrabandą administracine tvarka, – iš to bei iš disponuotos neviešos žvalgybinės informacijos liudytojas T. Ž. galėjo susidaryti subjektyvią, jo parodymus galėjusią įtakoti nuomonę apie R. M., kaip apie asmenį, linkusį daryti įstatymui priešingas veikas. Esant tokioms aplinkybėms išlieka galimybė liudytojui T. Ž. sąžiningai klysti ir tai jo parodymus teismą verčia vertinti kaip nevisiškai patikimus. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad liudytojo T. Ž. parodymai neatitinka tikrovės, tačiau, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, tokius parodymus kartu su netiesioginiu įkalčiu (dalimi odorologinio tyrimo išvados, kuri dar bus aptarta šiame nutarime) laikyti pakankamais tam, kad įstatymo nustatyta tvarka pripažinti R. M. padarius jam inkriminuotą ATP, taip pat negali.

Odorologinio tyrimo specialisto išvada, papildomai pateikta teismui jau skundo nagrinėjimo metu kaip galimas įrodymas, vertinant ją nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, nėra vienareikšmė, įneša daugiau abejonių, nei patvirtina R. M. kaltę. Ta aplinkybė, kad ant vairuotojo sėdynės šio asmens kvapo nerasta, o ant pirštinės, kur toks kvapas galėjo atsirasti ir be tiesioginio kontakto labai įvairiomis aplinkybėmis, t. y. nebūtinai nagrinėjamo ATP padarymo metu, rastas, R. M. labiau teisina nei kaltina. Pati pirštinė automobilio salone taip pat galėjo atsirasti įvairiomis, tame tarpe ir R. M. nurodomomis, aplinkybėmis. Institucijos, priėmusios nutarimą atstovės paaiškinimas, kad asmens kvapas nuo sėdynės galėjo dingti dėl to, kad į automašinos vidų buvo šauta dujiniu šoviniu (b. l. 114), yra tik prielaida, bet ne kompetentinga išvada. Teismas atkreipia dėmesį į odorologinio tyrimo išvadą ir jos patikimumo požiūriu, kadangi ją lėmė nevisiškai objektyvūs moksliniai tyrimai, o gyvūno instinktais pagrįstas jo elgesys, kuris patikimumo laipsniu negali prilygti, pvz. konkrečiu paskaičiavimu ar kt. objektyvios metodikos pagrindu atliktiems tyrimams.

Byloje nepakankant R. M. kaltinančių duomenų, teismas sprendžia, jog apskųstasis nutarimas nėra visiškai pagrįstas, todėl negali būti ir teisėtas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dar yra vykdomas baudžiamojo persekiojimo dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir kontrabandos procesas, kad šio proceso duomenys buvo panaudoti pagrindu šiai ATP bylai pradėti, konstatuoja, jog baudžiamajame procese gavus naujų duomenų, jie gali turėti tiesioginės reikšmės ir nagrinėjamai šiai ATP bylai. Dėl tokių aplinkybių teismas sprendžia, jog pirmiausiai turėtų būti baigtas baudžiamojo persekiojimo procesas baudžiamojoje byloje, taip pat turėtų būti sprendžiama dėl šios ATP bylos tyrimo termino pratęsimo. Tik esant tokiems procesiniams veiksmams galėtų būti išvengta apskųstojo nutarimo skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis toks įsiteisėtų, nesąžiningo panaudojimo įrodymu šiuo metu dar atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje; ir atvirkščiai, – nepagrįsto šios ATP bylos R. M. atžvilgiu nutraukimo, jeigu tebesitesinčiame baudžiamajame procese įstatymo nustatyta tvarka būtų įrodyta, kad automobilį nusikaltimų padarymo metu vairavo būtent R. M..

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATP byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti ATP protokole ir nutarime nurodytas aplinkybes, jog R. M. nurodomu laiku ir vietoje buvo automobilyje VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo šį automobilį, buvo stabdomas pasienio tarnybos pareigūnų įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka bei aiškiai nepakluso tų pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuotą transporto priemonę.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300, 301 str., 302 str. 1 d. 4 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vado pavaduotojo 2016 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 1486N-50861050-16 administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti papildomam aplinkybių tyrimui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardai.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.