- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-2100-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14198-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS
- Kategorijos
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, veikiančios per Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. V. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo A. V. 729,59 Lt netiesioginių nuostolių, 24,66 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2011-09-30 sudarė draudimo sutartį Nr. 270 008375/2011, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti draudimo apsaugą, o atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas. Nors atsakovas nepasirašė draudimo poliso, tačiau sutarties vykdymas buvo patvirtintas konkliudentiniais veiksmais. Atsakovas sumokėjo pirmąją draudimo įmoką, o vėlesnių draudimo įmokų nemokėjo. Ieškovas 2012-06-20 draudimo sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovui sumokėta draudimo įmoka už sutarties galiojimo laikotarpį yra 1 116,59 Lt, o jų netiesioginiai nuostoliai dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo yra 729,59 Lt (b. l. 1-3).
2012-10-08 buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo reikalavimai buvo visiškai patenkinti (b. l. 26-27).
Atsakovas A. V. pateikė prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė jį panaikinti (b. l. 30-31).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-14 sprendimu (b.l. 62-63) ieškinį tenkino, preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir priėmė galutinį sprendimą. Priteisti ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, veikiančiai per Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, iš atsakovo A. V. 729,59 Lt netiesioginius nuostolius, 24,66 Lt delspinigius, 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 29 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad 2011-09-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta draudimo sutartis Nr. 270 008375/2011, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti lengvojo automobilio MINI COOPER S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo apsaugą atsakovui, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 387 Lt dydžio draudimo įmokas iki bus sumokėta visa draudimo įmoka, lygi 1 548 Lt (b. l. 4). Atsakovas laiku visų įmokų nemokėjo. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad tarp jo ir ieškovo nebuvo susiformavę draudiminiai teisiniai santykiai nėra pagrįsti. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad draudėjo parašo nebuvimas draudimo polise nereiškia, kad draudimo teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nes bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 4.6 punkte nustatyta, kad draudimo sutartis yra sudaroma, kuomet draudėjas pasirašo draudimo polisą arba sumoka draudimo įmoką. Atsakovas pirmąją draudimo įmoką sumokėjo. Šio fakto atsakovas neneigė. Taigi draudimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta. Atsakovui sumokėjus draudimo įmoką laikoma, kad su draudimo sutarties sąlygomis jis susipažino. Ieškovas visų rūšių draudimo taisykles skelbia viešai, interneto tinklalapyje. Atsakovas turėjo galimybę ir netgi privalėjo susipažinti su draudimo taisyklėmis. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas prieš tai buvo apdraudęs tą patį savo automobilį pagal tas pačias draudimo sąlygas (b. l. 42-43).
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu (b.l. 68-73) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad draudikas turėjo suteikti galimybę susipažinti viešai su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui (CK 6.992 straipsnio 1, 2 dalis; Draudimo įstatymo 77 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.993 straipsnio 8 dalies ir draudimo įstatymo 99 straipsnio nuostatas, draudikui keliami reikalavimai su draudėjo supažindinimu su sutarties turiniu iki sutarties sudarymo. Nurodo, kad ieškovas tokios savo pareigos neįvykdė. Nurodo, kad jis nebuvo supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam nebuvo įteikta jų kopija. Sutarties sudarymo faktą patvirtina draudiko draudėjui išduodamas draudimo liudijimas (CK 6.989 straipsnio 2 dalis) kuris nebuvo įteiktas. Todėl nurodo, kad sutartiniai teisiniai santykiai tarp atsakovo ir ieškovo neįsigaliojo. Nurodo, kad CK 1.73 straipsnio 1 dalyje įvardyti atvejai, kai sandorius būtina sudaryti raštu. Pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, draudimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nustatyta, kokius reikalavimus turi atitikti sandorio rašytinė forma ir kokia tvarka galima sudaryti rašytinį sandorį. Taip pat nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai netaikė CK 6.992 straipsnio 1 ir 2 dalies, CK 6.993 straipsnio 8 dalies, Draudimo įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir Draudimo įstatymo 99 straipsnio nuostatų, taip pat Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų ADB „Seesam Lietuva“ Generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio mėn. 8 d. įsakymu Nr. ĮS-B-25-2009, 7 punkto 7.1.4.1. papunkčio nuostatų, nes juose nustatyta pareiga ieškovui turėjo būti vykdoma. Nurodo, kad pinigus už draudimo įmokas jis sumokėjo UAB „Marida“, bet kvito negavo iki šiol. Taip pat nurodo, kad pateko į eismo įvykį 2011-12-11, kreipėsi į draudiko atstovą UAB „Marida“ dėl žalos atlyginimo, tačiau žala atlyginta nebuvo.
Atsiliepimas
Ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, veikianti per Estijos draudimo bendrovę Seesam Insurance AS Lietuvos filialą atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 78-83) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-14 gautinį sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad draudimo sutarties sudarymą papildomai reglamentuoja CK 6.990 straipsnis, kuriame nurodyta, kad draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Remiantis šiomis teisės normomis nėra svarbu kieno iniciatyva yra sudaroma draudimo sutartis, t.y. ar draudikui pateikus pasiūlymą ar draudėjui pateikus prašymą tokią sutartį sudaryti. Nurodo, kad nors apeliantas draudimo poliso ir nepasirašė, tačiau draudimo sutarties sudarymo faktą bei iš to kylančias teises bei pareigas patvirtino sumokėdamas pirmąją draudimo įmoką pagal draudimo sutartį Nr. 270 0083755/2011. Faktą, kad buvo sumokėta pirmoji draudimo įmoka, patvirtina teismui pateiktas grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Ieškovas draudimo įmokos sumokėjimą laikė ir laiko draudimo sutarties akceptavimu. Toks sutarties patvirtinimo būdas neprieštarauja BDSS 4.6 punktui kuriame nurodyta, kad draudimo sutartis yra sudaroma draudikui ir draudėjui pasirašant draudimo polisą arba draudėjui sumokant draudimo polise nurodytą draudimo įmoką. Taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju su apeliantu buvo sudaryta rašytinė draudimo sutartis išrašant draudimo polisą Nr. 270 0083755/2011. Todėl negalima teigti, kad sudarant draudimo sutartį nebuvo laikytasi šiai sutarties rūšiai keliamų formos reikalavimų. Nurodo, kad ne pati sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o būtent tai, kad tarp šalių yra pasiektas susitarimas ir sutartis apelianto bus vykdoma. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų ar kitų argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad sutarties sudarymo metu ar vėliau ieškovas elgėsi nesąžiningai ir tai galėtų būti pagrindas kvestionuoti sutarties teisėtumą. Priešingai, būtent pats apeliantas nemokėjo eilinių draudimo įmokų ir taip pažeidė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Apelianto sumokėta draudimo įmoką būtent ir įrodo tai, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą, t.y. buvo sudariusios draudimo sutartį ir apie tai buvo žinoma abiems sutarties šalims. Taip pat nurodo, kad iš apelianto tiek prieš sudarant draudimo sutartį, tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir šiuo metu nėra ir nebuvo atimta galimybė su draudimo rūšies taisyklėmis papildomai susipažinti viešai ieškovo internetiniame tinklalapyje adresu www.seesam.lt. Apeliantas analogišką draudimo sutartį pagal analogiškas draudimo sutarties sąlygas sudaro nebe pirmą kartą. Nurodo, kad UAB „Marida“ veikia kaip ieškovo priklausomas tarpininkas. Kadangi toks klausimas apeliantui iškilo tik teismo posėdyje, tai ieškovas neturėjo galimybių pateikti rašytinių įrodymų dėl tarpininkavimo sutarties su UAB „Marida“. Tarpininkavimo sutartį ieškovas prideda prie atsiliepimo į apeliacinį skundą. Nurodo, kad į ieškovą dėl nurodyto įvykio niekas nesikreipė. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad toks kreipimasis apskritai buvo. Taip pat nurodo, kad apelianto veiksmai ginčijamos draudimo sutarties galiojimo metu tiek sutartį nutraukus parodo apelianto, kaip sutartinių teisinių santykių subjekto, pasyvumą bei abejingumą siekiant tinkamai vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tokia išvada ieškovas daro ir iš to, kad visą atsakovui siustą ieškovo korespondenciją atsakovas gavo, tačiau vis tiek liko tam abejingas ir nesiėmė jokių veiksmų, nors tai padaryti galėjo. Faktą, kad korespondenciją siųstą ieškovo apeliantas gavo, patvirtina išrašai iš AB “Lietuvos paštas“ siuntų registravimo tarnybos bei apelianto žodiniai paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 2011-10-14 pinigų priėmimo kvitu Nr. KLA0004504 atsakovas sumokėjo ieškovui 220 Lt už draudimo polisą Nr. 300 0235043 ir 387 Lt už draudimo polisą Nr. 270 0083755 (b.l. 5). Draudimo polisas Nr. 270 0083755 buvo nutrauktas dėl susidariusių skolų 2012-06-20, nurodant kad susidaręs įsiskolinimas sudaro 729,59 Lt, o draudimas atsakovą saugojo 264 dienas (b.l. 7). Apeliantas skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad draudimo sutartys turi būti sudaromos paprasta rašytine forma, o tokia forma sutartis sudaryta nebuvo. Jam nebuvo pateiktos draudimo sąlygos. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė įstatymų reglamentuojančių draudimo sutarties sudarymo sąlygų. Tačiau su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodė ieškovas, nors fiziškai parašai ant draudimo poliso Nr. 270 0083755 ir nebuvo uždėti, tačiau poliso sąlygas apeliantas akceptavo sumokėdamas 387 Lt įmoką. Pagrindinės draudimo sąlygos buvo nurodytos ant poliso ir su jomis apeliantas buvo susipažinęs (b.l. 37), o visos išsamios draudimo poliso sąlygos yra skelbiamos viešai, ieškovo internetiniame puslapyje, kur apeliantas nekliudomai bet kuriuo metu galėjo su jomis susipažinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantui draudimo sąlygos buvo žinomos ir iš anksčiau sudaryto draudimo poliso Nr. 270 0055743 su tuo pačiu draudiku, tokiu pačiu draudimu draudžiant tą patį automobilį, kur ant draudimo poliso apeliantas yra pasirašęs (b.l. 37). Akivaizdu, jog tęsiantis šalių bendradarbiavimui teikiant draudimo paslaugą apeliantui, tarp šalių buvo susiformavę tęstiniai draudimo apsaugos teikimo santykiai, o apeliantas apmokėdamas dalį draudimo įmokos už naujai išrašytą polisą savo konkliudentiniais veiksmais sutiko dėl draudimo apsaugos pratęsimo sudarant naują polisą, todėl ir CK 6.992 str. sąlygos buvo išpildytos. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovas galimai nesusipažino su draudimo poliso Nr. 270 0083755 sąlygomis, nenuginčija atsakovo pareigos įvykdyti prisiimtą prievolę – mokėti už draudimo suteiktą apsaugą iki draudimo sutarties nutraukimo.
Aplinkybė, kad apeliantas 2011-12-11 pateko į eismo įvykį kurio metu galiojo draudimo apsauga pagal draudimo polisą Nr. 270 0083755, tačiau nesikreipė į draudimo bendrovę, neįtakoja kitokio šios bylos sprendimo, tuo labiau, jog jokių duomenų į bylą apie tai, jog dėl įvykio buvo kreiptasi į draudiką byloje nėra.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.