Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., neteistas, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis D. Š. grasino nužudyti žmogų.

Tai yra, jis, 2016-08-24, apie 19.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio V. K. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Plungės r., grasino nužudyti savo kaimyną V. K., sakydamas žodžius - "tu palauk, aš tave nuštyrinsiu", o po išsakyto grasinimo laikydamas savo rankoje peilį ėjo link V. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. Š. kaltę pripažino ir parodė, jog 2016-08-24, jau po 18.00 val., būdamas neblaivus, norėjo nueiti pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Plungės r. Einant pas draugą, jam kelią pastojo kaimynas V. K., taip pat gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės r., todėl jiedu susiginčijo. Tuomet jis susinervino, kad jam V. K. neleido eiti pas jo uošvio, supyko ir pasikarščiavęs spontaniškai pasakė žodžius - "maža tave nuštyrinti". Po to jis apsisuko eiti šalin nuo V. K., tačiau buvo labai įpykęs, todėl vėl grįžo atgal prie V. K. su peiliu rankoje, kurį išsitraukė iš savo dėvimų kelnių kišenės. Nuėjęs prie V., jis parodė jam rankose turėtą peilį, tačiau nepamena, kad būtų turėtą peilį atstatęs V., neneigia, kad galėjo taip būti, nes gali visų įvykio aplinkybių neprisiminti dėl girtumo. V. K., pamatęs peilį jo rankose, pasiėmė metalinį vamzdį, kurį atstatęs pasakė, kad "gausi su tuo vamzdžiu, jei eisi artyn prie manęs". Tad jis nuėjo iškart šalin nuo V. ir grįžo į namus, peilį pasidėjo namuose į stalčių, nes įtarė, kad gali atvykti policija (b.l. 31, 32).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2016-08-24, apie 19.20 val. darbavosi savo namų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), Žlibinų sen., Plungės r. sav. Tuo metu įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir D. Š., nes D. Š. norėjo eiti gerti degtinės pas jo uošvį, o jis jam užstojo kelią. Tada D. Š. jam tiesiogiai pagrasino žodžiais -"palauk tu, aš tave nuštyrinsiu", po šių išsakytų žodžių, jis apsisuko ir nuėjo šalin. Po kelių minučių į kiemą vėl grįžo D., savo rankose turėdamas peilį, kurį akivaizdžiai demonstruodamas, t.y. atkišęs į priekį, ėjo link jo ir pasakė žodžiu -"dabar bus problemų". Jis paėmė šalia buvusį vamzdį ir pasakė D. Š., kad jeigu žengs bent žingsnį link jo, trenks su vamzdžiu. Tuomet D. Š., pamatęs metalinį vamzdį, apsisuko ir išėjo į savo namus, manė, kad išsakytas grasinimas gali būti realizuotas. D. Š. veiksmai jį įbaugino, jis bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos (b.l. 15-16).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos S. Z. 2016-08-24 tarnybiniame pranešime „Dėl įvykio ROIK 0116000478685“ nurodyta, kad 2016-08-24 buvo gautas pranešimas dėl konflikto viešoje vietoje, kad neblaivus ir agresyvus kaimynas kitam kaimynui grasina peiliu. Įvykio vietoje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), Plungės r. kilo konfliktas tarp D. Š. ir V. K.. V. K. užstojo kelią D. Š., todėl šis įsiuto ir pagrasino V. K., kad nuštyrins. Netrukus D. Š. grįžo atgal prie V. K. su dideliu peiliu ir atkišęs jį kaimynui pasakė, jog bus problemų. V. K. šalia turėjo vamzdį, kurį pakėlė ir pasakė D. Š., kad prie jo neprieis. D. Š. akivaizdžiai buvo neblaivus, neneigė, kad buvo V. K. kieme, tačiau neigė turėjęs peilį, apieškojus jį, peilis pas D. Š. nerastas. Pasakius D. Š., kad turės važiuoti į komisariatą, jis tapo agresyvus, panaudoti antrankiai, nuvykus į komisariatą, D. Š. atsisakė nusistatyti girtumą. (b.l. 6).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Pažymėtina, kad grasinimas gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus. Svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo grasinimas buvo realus, nes jis buvo neblaivus, agresyvus (grasino žodžiu, po to rankose atsinešė peilį), be to, kaip nurodė nukentėjusysis, kaltinamasis jam ne kartą anksčiau yra grasinęs, ypač, kai būna neblaivus, todėl buvo reali fizinio susidorojimo baimė. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. Š., būdamas agresyvus, paveiktas alkoholio, sakydamas, kad „nuštyrins“ kaimyną ir po to pasiėmė peilį, veikė tiesiogine tyčia.

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. Š. savo veiksmais įbaugino nukentėjusįjį V. K., kuriam susidarė įspūdis, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir buvo suvoktas kaip realus pavojus, t.y. grasino nužudyti žmogų ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jo nuoširdus prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis bei padarytos veikos pavojingumą, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad už padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimui numatytos alternatyvios bausmės, teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei teisingumo principas dar gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirtoji bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, buvo sulaikytas nuo 2016-08-24 iki 2016-08-25, todėl kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis).

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti dvi dienas jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti D. Š. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.