- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2A-293-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07340-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Urbanija“
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-17517-285/2018 pagal ieškovės J. B. individualios įmonės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Urbanija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. B. individuali įmonė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Urbanija“ 5 390,00 Eur skolą, 2 789,40 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016 m. balandžio 14 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl konteinerinių puspriekabių PACTON (3 vnt.) įsigijimo už bendrą 10 890,00 Eur (su PVM) sumą. Ieškovė 2016 m. balandžio 14 d. perdavė atsakovei puspriekabes ir šalys pasirašė turto priėmimo–perdavimo aktus Nr. 01, Nr. 02, Nr. 03. Ieškovė įvykus sandoriui pateikė atsakovei apmokėjimui 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 182. Bendra sąskaitos suma pagal sutartį – 10 890,00 Eur. Pagal sutarties 3.3 papunktį, atsakovė už parduotas konteinerines puspriekabes privalėjo sumokėti ieškovei viso 10 890,00 Eur per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2016 m. birželio 15 d. Per visą laikotarpį atsakovė ieškovei sumokėjo: 2017 m. liepos 31 d. bankiniu pavedimu 1 000,00 Eur, 2017 m. rugpjūčio 7 d. bankiniu pavedimu 1 000,00 Eur, 2017 m. lapkričio 20 d. kasos išlaidų orderiu 1 000,00 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. bankiniu pavedimu 2 000,00 Eur ir 2018 m. balandžio 4 d. kasos išlaidų orderiu 500,00 Eur. Atsakovė iki šios dienos, t. y. praėjus beveik dvejiems metams, neapmokėjo visos skolos. Likusi atsakovės skola ieškovei sudaro 5 390,00 Eur. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę reikalaudama apmokėti visą susidariusią skolą, taip pat siuntė 2016 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. spalio 3 d. reikalavimus, tačiau atsakovė visiškai neatsiskaitė. Pagal 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1 papunktį, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 procentų delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. birželio 15 d. Delspinigiai paskaičiuojami už 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos, kurie už šį laikotarpį sudaro 2 789,40 Eur delspinigių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Urbanija“ prašė ieškinį atmesti, sumažinti delspinigius iki 0,02 procentų už kiekvieną dieną arba 229,10 Eur sumos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė į skolos sumokėjimą neįskaičiavo 1 000,00 Eur sumos, kuri 2016 m. spalio 18 d. trišalių tarpusavio užskaitymo aktu tarp ieškovės, atsakovės ir UAB „Madella“ užskaitė tarpusavio skolas ir UAB „Madella“ 2018 m. spalio 18 d. pavedimu už atsakovę sumokėjo 1 000,00 Eur. Taigi reali šiai dienai skola yra tik 4 390,00 Eur, o 0,2 delspinigių suma – 2 290,96 Eur. Be to, ieškovės nurodyta ir prašoma priteisti 0,2 delspinigių suma yra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, o dalis prievolės yra įvykdyta, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti delspinigių dydį. Atsakovė teigė, kad ieškovės prašomi taikyti 0,2 procentai dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, t. y. 73 procentų dydžio metines ar 36,5 procento pusmetines netesybos, atsižvelgiant į įstatymų nustatytų netesybų dydį (8 procentų plius refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą, kuri pastaruosius metus buvo 0 procentų), yra žymiai didesnės ir, todėl neprotingos. Be to, metinė infliacija 2017 m. tebuvo tik 2,7 procento, todėl ieškovės patirti minimalūs nuostoliai dėl negalėjimo naudotis pinigais buvo dar mažesni. Atsakovė pagal savo finansines galimybes apmokėdavo skolą ir šiai dienai yra sumokėjusi žymiai daugiau, nei nurodė ieškovė, tuo tarpu prašoma priteisti delspinigių suma yra lygi daugiau, nei pusei pačios skolos likučiui, dėl ko tai nėra teisinga ir sąžininga.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 390,00 Eur skolą, 2 789,40 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (8 179,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 245,00 Eur žyminį mokestį, 180,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 10,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad UAB „Madella“ 2016 m. spalio 18 d. sumokėjo 1 000,00 Eur pagal 2015 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 0177. Tuo tarpu, ieškovė prašė priteisti skolą pagal 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 182. Dėl nurodyto, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog ieškovė į skolos dydį neįskaičiavo 1 000,00 Eur sumos, kurią UAB „Madella“ sumokėjo ieškovei už atsakovę pagal 2016 m. spalio 18 d. Trišalį tarpusavio skolų užskaitymo aktą. Teismas sprendė, kad atsakovė (pirkėja) per pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 papunktyje nustatytą terminą (iki 2016 m. birželio 15 d.) neapmokėjo už perduotas prekes, todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 5 390,00 Eur skolą.
6. Iš pažymos dėl UAB „Urbanija“ delspinigių paskaičiavimo iki 2018 m. gegužės 3 d. teismas nustatė, kad nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. gegužės 3 d. susidarė 2 789,40 Eur delspinigių. Nagrinėjamu atveju netesybos atsirado iš sutartinių santykių, šalys yra privatūs juridiniai asmenys (verslininkai). Teismas nenustatė, kad sudarant sutartį atsakovės patirtis verslo ir derybų srityje buvo mažesnė, nei ieškovės, todėl atsakovės vadovė sudarydama sutartį galėjo ir turėjo suprasti ir numatyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo pasekmes. Šalys sudarė byloje prekių pirkimo–pardavimo sutartį siekdamos gauti iš jos ekonominę naudą ir pelną, laisvai susitarė dėl netesybų dydžio ir jų skaičiavimo principo.
7. Teismas sprendė, kad vien tai, jog netesybų suma viršija pusę nuostolių sumos, nereiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Atsakovė savo įsipareigojimų atsiskaityti su ieškove tinkamai nevykdė daugiau, nei dvejus metus, žinodama apie savo sutartinę pareigą mokėti delspinigius. Ieškovė paskaičiavo delspinigius nuo nesumokėtų sumų. Teismas sprendė, kad pagrindų sumažinti prašomas priteisti netesybas nėra.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Urbanija“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą 1 000,00 Eur dalyje ir šioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ir nesirėmė pačios ieškovės pateiktomis tarpusavio atsiskaitymo išklotinėmis, taip pat atsakovės pateiktu 2017 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymu 1 000,00 Eur sumai (pateiktas į bylą 2018 m. spalio 1 d.). Šio mokėjimo ieškovė į mokėjimo suvestinę neįtraukė dėl neaiškių priežasčių.
1.2. Apie sumokėtą sumą patvirtinta ir pačios ieškovės 2017 m. spalio 3 d. pretenzija, kurioje ji nurodo, jog tokį mokėjimą 2017 m. liepos 31 d. 1 000,00 Eur sumai gavo. Taigi, iš viso atsakovė pagal 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 182 teismo sprendimo dienai buvo sumokėjusi 6 500,00 Eur, todėl buvo skolinga ne teismo sprendime nurodytus 5 390,00 Eur, bet 4 390,00 Eur ir atitinkamai mažesnius delspinigius. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės atliktų mokėjimų pagrįstumą.
Atsiliepimas
9. Ieškovė J. B. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys, jog pagal 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą JBI Nr. 182 atsakovė yra atlikusi iš viso 5 mokėjimus, tuo tarpu byloje nėra dokumentų, patvirtinančių 2017 m. liepos 17 d. atliktą mokėjimą. Ieškovė tokio mokėjimo nėra gavusi. Aplinkybę, kad ieškovė 2017 m. liepos 17 d. nėra gavusi jokio mokėjimo patvirtina ir banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 31 d., iš kurio matyti, kad atsakovė 2017 m. liepos 17 d. nėra atlikusi jokio mokėjimo. Tuo tarpu sudarytoje pažymoje „Atsiskaitymai UAB „Urbanija“ yra įsivėlusi klaida, klaidingai įvesta mokėjimo data, t. y. nurodyta „2017 m. liepos 17 d.“, nors iš tiesų turėjo būti „2017 m. liepos 31 d.“
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirkėjos prievolės apmokėti už įsigytas prekes vykdymo.
12. Byloje nustatyta, kad pardavėja ieškovė J. B. individuali įmonė 2015 m. rugpjūčio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 0177 8 790,65 Eur sumai, kurios pagrindu atsakovė UAB „Urbanija” įsigijo puspriekabę (duomenys neskelbtini). Šalys 2016 m. balandžio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios sąlygas ieškovė pardavė atsakovei konteinerines puspriekabes PACTON TX0339, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PACTON /3142C-32, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), PACTON /3142C-32, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 10 890,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinio pagrindu nurodydama, kad atsakovė UAB „Urbanija” nėra apmokėjusi už įsigytas prekes-puspriekabes, bendra įsiskolinimo suma 5 390,00 Eur. Ieškovės ieškinį pirmosios instancijos teismui tenkinus pilnai, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad į apmokėtos skolos dydį nepagrįstai neįtrauktas atsakovės 2017 m. liepos 31 d. atliktas 1 000,00 Eur mokėjimas, todėl prašoma teismo sprendimu priteistą sumą sumažinti 1 000,00 Eur suma.
13. Pagal įstatymo nustatytą bendrąją įrodinėjimo naštą, šalys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, nes tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė J. B. individuali įmonė, teigdama, kad atsakovė UAB „Urbanija” neįvykdė savo prievolės sumokėti už įsigytus daiktus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su ja nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal LR CPK 12, 178 straipsnių nuostatas atsakovė turi pateikti įrodymus apie prievolės apmokėti sąskaitas įvykdymą, tinkamai tarp bylos šalių paskirstė įrodinėjimo naštą ir civiliniame procese reglamentuotų įrodinėjimo taisyklių šiuo aspektu nepažeidė.
14. Reikalaudama, kad atsakovė sumokėtų įsigytų daiktų kainą, ieškovė pateikė teismui tokios atsakovės prievolės atsiradimo pagrindą ir dalinį atsiskaitymą įrodančius dokumentus – 2015 m. rugpjūčio 28 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą JBI Nr. 0177, 2016 m. balandžio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turto perdavimo priėmimo–perdavimo aktus, 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 182, bankinės sąskaitos išrašą, bankinių mokėjimų pavedimus, kasos pajamų orderius. Atsakovė, gindamasi nuo ieškinio, teigia, kad teismas, nustatydamas skolos dydį nepagrįstai nesivadovavo ir nesirėmė pačios ieškovės pateiktomis tarpusavio atsiskaitymo išklotinėmis, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2017 m. liepos 17 d. bankinio pavedimo pagrindu ieškovei sumokėjusi ir 1 000,00 Eur sumą.
15. Sutiktina su apeliantės argumentais, jog į bylą yra pateikta ieškovės sudaryta atsiskaitymų su atsakove pažyma (b. l. 69), kurioje pateikta informacija, kad atsakovė 2017 m. liepos 17 d. pavedimu ieškovei sumokėjo (pervedė) 1 000,00 Eur sumą. Pažymėtina, kad nustatant atsakovės įsiskolinimų dydį, ginčas dėl 2017 m. liepos mėn. atliktų pavedimų apimties bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas, atsakovė argumentus, kad 2017 m. liepos mėn. buvo atlikti du pavedimai, bendrai 2 000,00 Eur sumai, t. y. tiek 2017 m. liepos 17 d., tiek 2017 m. liepos 31 d. išdėstė tik apeliaciniame skunde.
16. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog ūkio subjektai finansinę apskaitą turi tvarkyti taip, jog ji būtų objektyvi ir išsami. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 1 punktą, apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, juridinių asmenų ūkinės operacijos įrodinėjamos tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis – finansinės apskaitos dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų (išlaidų) orderiais, mokėjimo pavedimais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005; 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; ir kt.).
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateikta atsiskaitymų pažyma tėra išvestinis dokumentas, kuriame pateikta informacija apie atsakovės sumokėtas sumas. Iškilus ginčui dėl pažymoje nurodytos informacijos teisingumo bei šaliai nepripažįstant apmokėjimo fakto (CPK 187 straipsnis), prievolę privalantis įvykdyti asmuo, šiuo atveju apeliantė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo pagrįsti, kad ji 2017 m. liepos mėn. atliko dvi ūkines operacijas, t. y. tiek 2017 m. liepos 17 d., tiek 2017 m. liepos 31 d. ieškovei sumokėjo po 1 000,00 Eur.
18. Byloje leistinų įrodymų, tokių kaip mokėjimo pavedimai, kasos pajamų (išlaidų) orderiai ir pan., kuriais būtų galima pripažinti, kad atsakovė UAB „Urbanija” taip pat ir 2017 m. liepos 17 d. yra atlikusi ūkinę operaciją-sumokėjusi už įsigytas prekes nėra, todėl sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį argumentais, kad išvestinis dokumentas (ieškovės sudaryta pažyma) nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, patvirtinanti tinkamą atsakovės prievolės įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išvestiniame dokumente (pažymoje) pateiktus duomenis, taip pat juos sulyginęs su atsakovės atliktais mokėjimais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė (pirkėja) per pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3.3 papunktyje nustatytą terminą (iki 2016 m. birželio 15 d.) neapmokėjo už perduotas prekes 5 390,00 Eur.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė CK 6.314 straipsnyje įtvirtiną pardavėjo teisių gynimo būdą, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. Atmetus apeliantės UAB „Urbanija“ apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės J. B. individualios įmonės naudai priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo ieškovei nespręstina (CPK 98 straipsnis).
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,44 Eur sumą, todėl šios išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantės valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Urbanija“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,44 Eur (tris eurus 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.