Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2014-01-29 · Byla Nr. PK-824-576/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
PK-824-576/2014
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00013-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Byla Nr. PK-824-576/2014
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00013-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.1.;2.9.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,

susipažinusi su T. M. paduotu skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. K. pagal LR BK 154 str.1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014-01-15 gautas T. M. skundas dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka V. K. pagal LR BK 154 str. 1d.

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. skunde nurodo, kad 2013-10-20 V. K. iš savo kompiuterio socialiniame tinkle Facebook savo paskyroje tyčia paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino ir pakirto pasitikėjimą pareiškėju, kartu su nuotrauka paskelbiant tokio turinio tekstą: „ Žmonės, gerai įsidėmėkite šį veidą ir vardą, bei pavardę. Tai yra T. M., kuris mokosi MRU Kaune, norintis tapti Policijos Pareigūnu, tačiau jis apgaudinėja žmones siūlydamas užsidirbti pinigų. Prašo jų paskolinti, neva sakydamas kažkokiam "versliukui", o gražinsiąs su palūkanomis. Jo teko ieškoti net per skolų išieškojimo tarnybas, tačiau net ir jiems jis yra prikalbėjęs melo, norėdamas išsisukti nuo pinigų neatidavimo. Tad būkite atsargūs, nes šis asmuo sugeba labai gerai meluoti."

Dar skunde nurodo, kad jį žeminanti ir tikrovės neatitinkanti informacija taip pat buvo paskelbta ne tik paties V.K. F. paskyroje, bet ir to paties portalo Žinių naujienos paskyroje.Be to, V. K. paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias ir kreipdamasis į Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultetą (V. P. g. 70, Kaunas), ir šioje įstaigoje taip pat paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Universitetas šios informacijos atžvilgiu pradėjo vidaus tyrimą dėl gero universiteto ir studento vardo pažeminimo.

Skundu teigia, kad V. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 154 str. 1 d., o nusikalstama veika buvo padaryta Vilniaus mieste, kur gyvena ir dirba V. K..

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltinimo skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

LR BPK 407 straipsnis numato, kad tik baudžiamosios bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose yra privataus kaltinimo bylos.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą numatyta LR BK 154 straipsnyje. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pagal LR BK 154 straipsnio 2 dalį tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje,baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Trečioji šio straipsnio dalis reglamentuoja, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas.

Kaip matyti iš skundo turinio, šiuo atveju pareiškėjas prašo pradėti privataus kaltinimo procesą V. K. atžvilgiu. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, pareiškėjo vertinimu neatitinkanti tikrovės informacija buvo paskleista: 1)Facebook paskyroje, 2) Žinių naujienų paskyroje, 3)kreipiantis(neaišku raštu ar žodžiu) į Mykolo Riomerio universiteto, Viešojo saugumo fakultetą, adresu V. P. g. 70, Kaunas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas privataus kaltinimo tvarka raštu paduotame skunde ar pareiškime nurodyti: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimą; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes; duomenis, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardus, pavardes ir gyvenamąją vietą yra būtinas pradėti privataus kaltinimo bylų procesą.

Iš skunde išdėstytų aplinkybių spręstina, kad nėra aiškiai nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, nes nenurodyta kada paskleista informacija Žinių naujienų paskyroje ir Universitete, nenurodyta kokia konkreti tikrovės neatitinkanti informacija pareiškėjo vertinimu paskleista Žinių naujienų paskyroje ir Universitete.

Be to, nors skunde teigiama, kad V. K. informaciją į Facebook patalpino iš savo kompiuterio, tačiau teismui jokių duomenų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę nepateikta. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo vieta, konkretus IP adresas, pagal kurį būtų galimybė identifikuoti nusikalstamos veikos padarymo vietą, ypač reikšminga.

Baudžiamosios bylos dėl LR BK XXII skyriuje numatytų nusikalstamų veikų (154 str. (šmeižimas) teismuose nagrinėjamos pagal bendras teismingumo taisykles, tai yra pagal nusikalstamos veikos padarymo vietą (LR BPK 226 str. 1 d.). Nusikalstamų veikų padarymo vieta, kuomet jos vykdomos internetinėje erdvėje, elektroninių ar telekomunikacijos priemonių pagalba arba naudojant kitas nuotolinio informacijos perdavimo priemones (informaciją pateikiant interneto svetainėje, skelbiant ją personalinių kompiuterių, mobilaus ryšio telefonų pagalba) laikoma elektroninio komunikavimo įrenginio, iš kurio paskleidžiama informacija(žinia), buvimo vieta (laikraščio redakcijos buveinė, asmens personalinio kompiuterio, mobilaus ryšio telefono buvimo vieta ir kt.). Teismų praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir vienareikšmiška. Šios aplinkybė rodo, kad nusikalstamos veikos padarymo vietos nustatymas ir nurodymas yra ne tik privataus kaltinimo skundo trūkumas, bet ir svarbi aplinkybė nustatant bylos teismingumą, o jei nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti, privataus kaltinimo skundas turi būti paduodamas teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo (LR BPK 226 str. 3 d.).

Dar pažymėtina, kad pareiškėjas skunde turi aiškiai nurodyti, kokia būtent informacija kiekvienu atveju atskirai( jei toks reiškiamas kaltinimas) jo vertinimu neatitinka tikrovės. Iš skundo turinio nėra aišku, kokie žodžiai, frazės pareiškėją galimai šmeižė, paskelbiant informaciją Žinių naujienų paskyroje ir Universitete, todėl vertintina, kad suformuluotas kaltinimas nėra pakankamai aiškus.

Pareiškėjas prie skundo pridėjo kaip jis pats teigia išrašus iš socialinio tinko Facebook, rašytinius įrodymus. Tačiau pažymėtina, kad prie skundo pateiktos įvairių dokumentų kopijos, kurios nesunumeruotos, be to, nėra patvirtintas pateiktų dokumentų kopijų tikrumas, todėl taip pateikti dokumentai negali būti laikoma tinkamais įrodymais baudžiamojoje byloje.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, kadangi teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą.

Kaip minėta kaltinimas turi būti aiškus, konkretus, atitinkantis LR BPK 412 straipsnio reikalavimus, kad niekam nekiltų abejonių. Teismų praktikoje vertinama, kad prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama, aišku, kad nebūtų pažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes privataus kaltintojo skundas neatitinka LR BPK 412 str. 2 d. nurodytų reikalavimų, todėl jis nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (LR BPK 412 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR BPK 412 str. 2 d. ir 3 d.,

nutarė:

Atsisakyti priimti T. M. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka V. K. pagal LR BK 154 str.1 d., ir skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės pašalinus trūkumus kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2014 m. sausio 29 d.