Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-07-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-337-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
AN2-337-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00098-2020-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
D. K.
Pareiškėjas
L. N.
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato reagavimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-337-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00098-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarIMAsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens - D. K. ir pareiškėjos L. N. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimo D. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. birželio 13 d. D. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2020 m. birželio 13 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdama teisės vairuoti bei būdama neblaivi (nustatytas 0,6 promilės girtumas). Automobilis taip pat buvo neapdraustas bei įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, jam neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais D. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimu D. K. pripažinta padariusia administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nubausta 1 100 Eur bauda su transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį - 50 Eur bauda, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį - 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtos baudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir transporto priemonės – automobilio „Subaru Legacy“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

3. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimu nutarta ištaisyti 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padarytus rašymo apsirikimus ir šią pastraipą išdėstyti taip: „Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtas baudas subendrinti ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Konfiskuoti transporto priemonę – „MITSUBISHI COLT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimų ištaisymo. Skunde teigiama, jog 2020 m. birželio 26 d. nutarimu Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai iš esmės pakeitė 2020 m. birželio 22 d. nutarimą, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodoma, jog taisant rašymo apsirikimus bei aritmetines klaidas negalima keisti nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Iš 2020 m. birželio 26 d. nutarimo akivaizdu, kad juo teismas pakeitė 2020 m. birželio 22 d. nutarimu paskirtą nuobaudą, kadangi nurodė, jog už padarytus administracinius nusižengimus skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors dėl šios administracinio poveikio priemonės skyrimo 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta. Tokios korekcijos negalima vertinti kaip rašymo apsirikimo ištaisymo.

5. Apeliaciniame skunde L. N. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimą dalyje dėl transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.

5.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ANK 29 straipsnio 4 dalies sąlygų buvimo ir nepagrįstai konfiskavo automobilį. Teismas nenurodė kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu vadovaudamasis nutaria konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Iš teismo nurodytų motyvų negalima spręsti, jog jis nustatė ANK 29 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pagrindą, t. y. tai, kad automobilio savininkas, perleisdamas turtą pažeidėjui, žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Anot apeliantės, ji buvo įsitikinusi, jog D. K. turi teisę vairuoti transporto priemonę ir yra blaivi. Apeliantė nurodo, jog D. K. pasisiūlė nuvežti ją į susitikimą, patvirtino, kad turi teisę vairuoti transporto priemonę bei yra blaivi. D. K. ji matė pirmą kartą, neturėjo abejonių ir pagrindo tikrinti jos vairuotojo pažymėjimo, nuo jos nesklido alkoholio kvapas. L. N. manymu, pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kad ji, kaip transporto priemonės savininkė, buvo atsakinga už jai priklausančios nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismas nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis transporto priemonė pateko pažeidėjos žinion, ar ji vairavo transporto priemonę su jos (L. N.) sutikimu.

5.2. Be to, už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimo. Transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda. Taigi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą - automobilio konfiskavimą, privalėjo įvertinti ne tik tai, ar papildomos nuobaudos skyrimas yra galimas pagal ANK 29 straipsnį, bet ir tai, ar jis bus proporcingas padarytam pažeidimui. Apeliantė nesutinka, kad automobilio konfiskavimas yra būtinas siekiant ateityje užkirsti kelią pažeidimams ar nusikaltimams daryti. Šiuo atveju nėra jokių duomenų leidžiančių manyti, kad, nekonfiskavus automobilio, toliau bus daromi nusižengimai ar net nusikaltimai. Byloje nėra duomenų, kad D. K. prieš tai būtų padariusi kokius nors nusižengimus, kad automobiliu būtų daromi nusikaltimai, ar kad buvo reali galimybė automobiliu pasinaudoti bet kuriam asmeniui. Paskirta piniginė bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas 3 metams, yra pakankama nuobauda nubausti pažeidimą padariusį asmenį, ji leis pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus. Todėl turto konfiskavimas yra perteklinė priemonė. Be to, automobilio konfiskavimas nubaudė ne D. K., o ją, t. y. L. N..

5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neapklausė liudytojų, objektyviai nevertino aplinkybių. Tuo buvo pažeisti ANK 618 ir 569 straipsnių reikalavimai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinius skundus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Veiklos skyriaus viršininkė prašo atmesti D. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o L. N. skundą tenkinti. Institucijos atstovės nuomone, automobilio konfiskavimas iš tiesų yra perteklinė priemonė, kadangi jo savininkė, leisdama D. K. vairuoti automobilį, nežinojo, kad ji neturi teisės to daryti ir yra neblaivi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. K. ir L. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, baigęs nagrinėti D. K. administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 22 d. nutarimu pripažino ją kalta dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį paskyrė D. K. 1 100 Eur baudą su transporto priemonės – automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį - 50 Eur baudą, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį - 30 Eur baudą. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 850 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir transporto priemonės – automobilio „Subaru Legacy“, vin Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

9. 2020 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose buvo gautas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato prašymas ištaisyti nutarime esamus netikslumus. Institucijos atstovė nurodė, jog 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinėje dalyje, skiriant D. K. nuobaudą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, yra nurodyta, jog konfiskuojamas automobilis „Mitsubishi Colt“, o, paskiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą, jau nurodoma, jog konfiskuojamas „Subaru Legacy“ markės automobilis.

10. Atsižvelgdamas į tokį Institucijos prašymą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. birželio 26 d. nutarimu nusprendė ištaisyti 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padarytus rašymo apsirikimus ir šią pastraipą išdėstyti taip: „Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirtas baudas subendrinti ir galutinę subendrintą nuobaudą paskirti – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Konfiskuoti transporto priemonę – „MITSUBISHI COLT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

11. Tiek D. K., tiek L. N. savo apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti būtent 2020 m. birželio 26 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo, o ne 2020 m. birželio 22 d. nutarimą, kuriuo iš esmės buvo išnagrinėta D. K. administracinio nusižengimo byla. Kadangi nutartis (pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl klaidos 2020 m. birželio 22 d. nutarime ištaisymo nepagrįstai nurodė priimantis nutarimą, kadangi klaidos nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje, vadovaujantis ANK 638 straipsnio nuostatomis, ištaisomos nutartimi, o ne nutarimu), kuria ištaisyti rašymo apsirikimai, aiškios aritmetinės klaidos ar kiti netikslumai, padaryti administracinio nusižengimo byloje priimtame dar neįsiteisėjusiame nutarime ar nutartyje, yra neatskiriama sudėtinė ištaisyto teismo nutarimo ar ištaisytos nutarties dalis, dėl kurios prieštaravimai gali būti nurodyti apeliaciniame skunde dėl nutarimo ar nutarties (ANK 638 straipsnio 4 dalis), apygardos teismas laiko, jog šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro ne išimtinai 2020 m. birželio 26 d. nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, o 2020 m. birželio 22 d. nutarimas, kuriuo pirmosios instancijos teisme buvo iš esmės išnagrinėta D. K. administracinio nusižengimo byla.

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinių skundų argumentus bei 2020 m. birželio 22 d. nutarimo turinį, sprendžia, jog yra pagrindas perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13. Kaip jau minėta, D. K. žemesnės instancijos nutarimu buvo pripažinta padariusia administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje. ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

14. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo ar neskyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

15. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-2013, 2AT-23-2012, 2AT-34-2013 ir kt.). Todėl tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas (administracinis nusižengimas) padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2012).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad galimai D. K. vairuota ir pirmosios instancijos teismo konfiskuota transporto priemonė „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne jai, o L. N.. Tokią prielaidą leidžia daryti priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte (b. l. 26) nurodyti duomenys bei L. N. apeliacinio skundo argumentai. Todėl, sprendžiant klausimą dėl minėtos transporto priemonės (ne) konfiskavimo buvo būtina išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis šis automobilis buvo perduotas ar kitaip pateko pas D. K., bei įtraukti asmenį, kuriam priklauso galimai konfiskuotinas turtas, į bylos tyrimą, siekiant užtikrinti jo procesinių teisių, numatytų ANK 577 straipsnio 5 dalyje įgyvendinimą. Tačiau iš turimos bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme galima automobilio savininkė nebuvo apklausta. Apylinkės teismas D. K. administracinio nusižengimo bylą apskritai išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi į teismo posėdį neatvyko nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (buvo gautas D. K. prašymas jos administracinio nusižengimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), nei pareigūnas, kuris atliko tyrimą. Byloje taip pat nėra jokio D. K. rašytinio paaiškinimo apie tai kam nuosavybės teise priklauso jos vairuotas automobilis, kaip jis perėjo jos žinion, jei automobilis iš tiesų priklauso L. N. ir ji perleido savo turtą D. K., ar tai darydama ji galėjo žinoti, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti ir t. t.

17. Savo sprendimą už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą D. K. paskirti administracinio poveikio priemonę – L. N. galimai transporto priemonės konfiskavimą, apylinkės teismas motyvavo tik padaryto administracinio nusižengimo pavojingumu, nurodydamas, jog buvo įvykdytas pavojingas pažeidimas, galintis sukelti sunkias pasekmes. Tačiau iš aukščiau išdėstyto yra akivaizdu, jog vien šis pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas bei faktas, jog automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo įrankis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nėra pakankamas pagrindas konfiskuoti galimai ne pažeidėjai nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pažymėtina, jog visos aplinkybės, turinčios reikšmės ANK 29 straipsnyje, atitinkamai ir jo 4 dalyje nustatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo nustatymui, negali būti preziumuojamos, jos turi būti įrodinėjamos ir nustatinėjamos kaip ir visos kitos reikšmingos aplinkybės, sudarančios administracinio nusižengimo sudėtį.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas ne tik neištyrė visų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, ar šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra galimas pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį (kai konfiskuotinas turtas yra pažeidėjo nuosavybė), ar turi būti sprendžiama dėl ANK 29 straipsnio 4 dalyje (turto, nuosavybės teise priklausančio ne pažeidėjui, konfiskavimas) nustatytų sąlygų buvimo ar nebuvimo, bet ir, į bylos nagrinėjimą neįtraukdamas galimos transporto priemonės savininkės suinteresuotu asmeniu, neužtikrino teisingo teismo proceso, efektyvios konfiskuotos transporto priemonės galimo savininko teisių gynybos, o tai yra esminis proceso teisės pažeidimas.Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas, todėl, ištaisius esminį apylinkės teismo padarytą proceso pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendimo dėl ANK 29 straipsnio nuostatų taikymo priėmimui, apygardos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų asmenų procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju būtent apylinkės, o ne apygardos teismas privalo įtraukti L. N. suinteresuotu asmeniu byloje, suteikti jai galimybę pateikti savo argumentus ir įrodymus bei iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

19. Galiausiai pritartina ir D. K. apeliacinio skundo argumentui dėl nepagrįsto Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinės dalies pakeitimo 2020 m. birželio 26 d. nutarimu (kaip jau minėta, teismas turėjo priimti nutartį) dėl rašymo apsirikimo ištaisymo.

20. Klaidų nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje ištaisymą reglamentuoja ANK 638 straipsnis. Iš šio straipsnio 1 dalies matyti, jog teismas savo iniciatyva ar pagal administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymus gali ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, tačiau tik tokius, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Aptariamu atveju 2020 m. birželio 26 d. nutarimu, kuriuo žemesnės instancijos teismas nurodė ištaisantis 2020 m. birželio 22 d. nutarime padarytus rašymo apsirikimus, D. K. iš esmės buvo paskirta papildoma administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 metams, bei pakeistas skirtinos galutinės subendrintos nuobaudos (baudos) dydis – 2020 m. birželio 22 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį paskirtos baudos subendrintos paskiriant D. K. galutinę subendrintą 850 Eur dydžio baudą, tuo tarpu 2020 m. balandžio 26 d. nutarimu, ištaisius 2020 m. birželio 22 d. nutarimo rezoliucinę dalį dėl administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių, paskirtų už kelis administracinius nusižengimus, subendrinimo, D. K. galutinė subendrinta bauda buvo paskirta jau 1 100 Eur dydžio. Akivaizdu, jog nutarimo, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą (nusižengimus), rezoliucinėje dalyje nurodyti sprendimai dėl skiriamos nuobaudos (taip pat ir jos dydžio), administracinio poveikio priemonės (taip pat ir jos taikymo termino), yra esminė nutarimo sudedamoji dalis, todėl toks pirmosios instancijos teismo atliktas 2020 m. birželio 22 d. nutarimo koregavimas keičia jo esmę ir yra negalimas.

21. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį dėl L. N. apeliacinio skundo argumentų, nurodytų 5.2 punkte, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, aukštesnės instancijos teismas nepasisako. Apylinkės teismas privalės iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, taigi kartu įvertinti ir L. N. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

D. K. ir L. N. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m birželio 22 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarimą dėl rašymo apsirikimo 2020 m. birželio 22 d. nutarime ištaisymo ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas