Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. T. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, turinti mažėjimo tendencijų. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo motyvuotas susidoroti su priklausomybėmis - lankė tam skirtas prevencijos programas, lankė ir pats koordinavo AA grupę, lankė priklausomybių prevencijos grupinius užsiėmimus. Asmuo suvokia alkoholio/narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes žmogaus gyvenimui, sveikatai, ateičiai. Požiūris vartojimo atžvilgiu kritiškas ir adekvatus, analizuoja, ateities su vartojimu nesieja, nori gyventi ramiai, sveikai, nevartoti motyvuoja sveikata, amžius, viltys išvykti pas sūnaus į užsienį. Užduotys atliktos itin atsakingai, išsamiai, kruopščiai, pastangos pakankamos, motyvacija vidinė. Nuteistasis baigė EPP programą, orientuotą į kriminalinio mąstymo ir elgesio pokyčius. Asmuo vykdo resocializaeijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą jog nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir komisijos rekomendacijas. Pastarasis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. T. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno ramų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą - 2 metų 1aisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu - galutinė bausmė 1 metai 4 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d., 181 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta bausmė 4 metai 9 mėnesiai 1aisvės atėmimo. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme - galutinė bausmė 5 metai 9 mėnesiai.

Bausmės pradžia – 2021 m. gegužės 18 d., bausmės pabaiga – 2027 m. vasario 16 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Šie du veiksniai yra neatsiejami ir vertinami kompleksiškai, sprendžiant ar lygtinio paleidimo instituto taikymas, esamu pataisos proceso momentu, jau yra galimas. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė teisė. Net ir egzistuojant tiek formaliosioms, tiek materialiosioms sąlygoms, tai nėra absoliutus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgti į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą ir tik tada priimti atitinkamą sprendimą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. T. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu penkis kartus skatintas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, turi deklaruotą gyvenamąją vietą galimo lygtinio paleidimo atveju, iš gaunamo darbo užmokesčio pragyvena, taip pat susimokėjo turėtas administracines baudas. Nuteistasis palaiko santykius su šeimos nariais (seserimis, sūnumi) skambučių pagalba, turi širdies draugę, su kuria susirašinėja laiškais, skambinasi. Dalyvavo pozityvaus užimtumo veiklose, bendradarbiauja su specialistais ir dalyvauja korekcinėse programose. Nuteistasis yra motyvuotas siekti resocializacijos tikslų, įgyvendino individualaus resocializacijos plano priemones. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad V. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir šiuo metu teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, paprastosios grupės sąlygomis.

Sutiktina su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis V. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri yra būtina nuteistajam, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau, sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas. Vis tik susipažinus su bylos duomenimis, konstatuojama, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, dabartiniame pataisos procese, dar neegzistuoja, o tokia išvada grindžiama sekančiai.

Pažymėtina, jog nors V. T. buvo skatintas penkis kartus, tačiau per bausmės atlikimo laiką penkis kartus baustas drausmine tvarka (už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą ir psichotropinių medžiagų vartojimą). Ir nors šiuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau nusižengimų padarymas neleidžia teismui nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką per bausmės atlikimo laiką vertinta 6 kartus (nustatoma vidutinė nusikalstamo elgesio rizika). Paskutinį kartą 2024 m. lapkričio 18 d. atlikus vertinimą, taip pat nustatyta vidutinė rizika turinti mažėjimo tendencijų. Tačiau abejones sėkminga probacija kelia gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Pažymėtina, kad V. T. atlieka subendrintą bausmę už du nesunkius, apysunkį ir sunkų nusikaltimus. Visi nusikaltimai tyčiniai, padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Anksčiau teistas net 13 kartų, taip pat ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, apibūdina jo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtų elgesio taisyklių laikymąsi, besikartojantį nusikalstamą elgesį. Galima daryti išvadą, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl savo paties susiformavusių nusikalstamų antivisuomeninių nuostatų. Tai rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad dauguma nuteistojo nusikaltimų yra finansinio pobūdžio, kaip ir paskutinieji už kuriuos šiuo metu yra nuteistas. Laisvės atėmimo metu bausmę atlikdamas ankstesniu nuteisimu nusikalto dar kartą, bausmės subendrintos. Stebima, jog jis yra lengvai paveikiamas, „prišnekamas“, gana greit pasiduoda kitų įtakai. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, atsakomybės jausmo nesusiformavimas ir jį destabilizavusi aplinka) neskatino jo prosocialaus elgesio nei laisvėje ir yra sietinas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Sugebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančio sociumo ir nepasidavimas kitų asmenų įtakai, galėtų teigiamai įtakoti nuteistojo integraciją į visuomenę ir būti vertintinas kaip pakartotinio nusikalstamo elgesio mažinimo prognostinis rodiklis. Bausmės atlikimo metu nuteistasis ne kartą vartojo psichiką veikiančias medžiagas - paskutinį kartą baustas už tai 2023 m. rugpjūčio 3 d., nes susidūrė su problemomis dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, nors ir lankė priklausomybių prevencijos programą, tačiau išlieka tikimybė, kad atsiradus galimybei nuteistasis gali ir vėl vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios galimai turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai. Galima manyti, kad nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas. Kalbėdamas apie dabartinius nusikaltimus nurodo, jog taip jau susiklostė situacija, kad nusikalto spontaniškai ir neapgalvodamas, kokios bus tokio jo elgesio pasekmės. Nuteistasis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo sėkme. Nuteistasis nesiekia atpažinti savo problemų priežasčių bei kilmės, nesigilina į savo veiksmų pasekmes, nes „taip paprasčiau gyventi“. Pokalbio metu nurodo, jog dažniausiai yra ramus žmogus, nusikaltimus vykdė dėl noro geriau gyveni. V. T. nėra išugdęs problemų sprendimo įgūdžių, todėl dažniausiai vengia jas spręsti prisitaikydamas prie esamos situacijos bei laukdamas kol sunkumai patys išsispręs. Šiuo metu nuteistas tryliktą kartą ir atlieka penktą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Remiantis įvertinimo metu gautais duomenimis, galima teigti, kad nuteistajam yra būdingas nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių. Darytina išvada, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje ne visada laikosi nustatytų taisyklių, o įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingą visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą. Visa tai neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, dėl išskirtinai teigiamo nuteistojo elgesio, priešingai teismas atsižvelgęs į aptartas aplinkybes daro išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje nuteistajam maksimaliai siekiant teigiamos elgesio korekcijos.

Nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. T. neatlikta bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai ir 11 dienų), Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2024 m. gruodžio 5 d., iš paskirtos 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės už jam inkriminuotus nusikaltimus, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. T. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo institutas, dabartinėje pataisos stadijoje, dar nebūtų efektyvus, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.