Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretiesiems asmenims J. Š., Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarei V. J. – B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintas ieškinys grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-12-16 priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12470-871/2011, kuriuo nutarė priteisti solidariai iš atsakovų IĮ „Halkas“, ir atsakovo V. Š., ieškovo „Swedbank lizingas“, UAB naudai 891,41 Eur (3077,86 LTL) nesumokėtų mokėjimų, 22157,97 Eur (76507,04 LTL) nuostolio iš turto pardavimo, 1206,00 Eur (4164,08 LTL) papildomų išlaidų, 7681,19 Eur (26521,63 LTL) palūkanų įmokų po sutarties nutraukimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 928,23 Eur (3205 LTL) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 464,12 Eur (1602,50 LTL) iš kiekvieno atsakovo. Įsiteisėjus sprendimui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-01-24 išdavė pradiniam kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB vykdomąjį raštą, kuris priverstinio išieškojimo tvarka buvo perduotas vykdyti antstolės E. R. kontorai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2020-12-10 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį atsakovo įsiskolinimą tarpinei kreditorei „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą. 2019-­01-07 Reikalavimo perleidimo sutartimi, kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui PlusPlus Capital AS. Faktinė reikalavimo perleidimo data 2020-12-17. Antstolė E. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė pradinį išieškotoją naujuoju išieškotoju – ieškovu. Antstolė E. R., vykdydama išieškojimą nustatė, jog atsakovas V. Š. registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas niekur nedirba, jo banko sąskaitos yra areštuotos. Ieškovas pažymi, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos atsakovas skolos dengimui pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-12470-871/2011 nėra atlikęs nei vienos įmokos įsiskolinimui dengti. Atsakovo įsiskolinimo dydį ieškovui 2022­-10-20 dienai sudaro 49821,45 Eur. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį priverstinio išieškojimo procese matyti, kad jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas po savo tėvo K. Š. mirties nesiėmė veiksmų palikimui priimti, būdamas pirmos eilės įpėdiniu. Teismui išreikalavus K. Š. paveldėjimo bylą, galutinai paaiškėjo šios aplinkybės: 2021-11-09 atsakovo motina J. Š. priėmė po savo vyro K. Š. mirties atsiradusį palikimą; 2021-11-23 atsakovo sesuo A. K. priėmė po savo tėvo K. Š. jai, kaip pirmos eilės įpėdinei, tenkančią palikimo dalį ir tą pačią dieną, t. y. 2021-11-23 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 4767 (toliau - Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis) padovanojo savo paveldėjimo teises į visą turtą ir turines teises, likusias po tėvo mirties, savo motinai J. Š.. Atsakovo motina J. Š. paveldėjimo teisės pagrindais (2022-02-18 išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 836, įgijo 1/2 dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. (1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/2 dalį, t. y. 28,08 Eur piniginių lėšų (netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos). Atsakovo motina J. Š., pergyvenusi savo sutuoktinį, su pirmos eilės įpėdiniais turėjo paveldėti 1/4 dalį turto, kuris sudarė mirusio sutuoktinio palikimą (CK 5.13 straipsnis). Likusieji 3/4 aukščiau nurodyto turto lygiomis dalimis turėjo atitekti atsakovui bei jo seseriai A. K., kuri priėmusi palikimą, savo paveldėjimo teises Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo savo ir atsakovo motinai J. Š., kuri ir paveldėjo visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą sudarantį turtą. Taigi, atsakovas po tėvo K. Š. mirties nesiėmęs veiksmų palikimui priimti, tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisės į:

3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis pastato-dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav.;

3/16 dalis, t. y. 10,53 Eur piniginių lėšų (netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos).

Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl ieškovas reiškia šį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu (ab initio) atsakovo atsisakymą priimti palikimą. Iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad nekilnojamojo turto, kurio dalį įgyti nuosavybės teise galėjo atsakovas, vidutinė rinkos vertė yra 8670,00 Eur. Atitinkamai atsakovui įgijus nuosavybės teises į jam tenkančią turto dalį, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., bei dalį palikimą sudarančių piniginių lėšų (10,53 Eur), Atsakovui tenkančios turto dalies vertė sudarytų 1636,17 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra mažesnė nei atsakovo turimi įsipareigojimai ieškovui, šiuo atveju yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu pilna apimtimi.

Trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais bei argumentais. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad išieškojimo procesas yra visiškai nesėkmingas, nuo 2021 perrėmus reikalavimą neišieškota nieko.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. Š. nuosavybės teise, paveldėjimo teisės ir dovanojimo teisės pagrindu, priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. (b. l. 13-19). Antstolės patvarkymu pakeista proceso šalis iš PlusPlus Baltic OU Lietuvos Filialas į naują išieškotoją Plus Plus Capital AS (b. l. 21). Vilniaus m. 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas patvirtina, kad atsakovas V. Š. turi kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank lizingas“ UAB (b. l. 22-23). Antstolės patvarkymu pakeista proceso šalis iš „Swedbak lizingas“ UAB į naują išieškotoją PlusPlus Baltic OU Lietuvos Filialą (b. l. 24). Antstolė E. R. pateikė informaciją, kad vykdo išieškojimą iš atsakovo ieškovui, duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir skolos likutį (b. l. 25). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo K. Š. turtą priėmė J. Š. ir A. K., kuri savo paveldėjimo teises perleido J. Š. (b. l. 27-28). Paveldėjimo byloje (b. l. 54) yra: J. Š. pareiškimas dėl palikimo priėmimo (pav. b. l. 1); A. K. pareiškimas dėl palikimo priėmimo (pav. b. l. 3); V. Š. pareiškimas, jog jis mirusio tėvo K. Š. palikimo nepriėmė ir patvirtinimas, kad jam žinoma, kad palikimo nepriėmimas sukelia tokias pačias pasekmes, kai ir palikimo atsisakymas (pav. b. l. 9); Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi A. K. padovanojo savo paveldėjimo teises likusias po tėvo K. Š. mirties motinai J. Š. (pav. b. l. 4-5). Nuosavybės teisės liudijimai patvirtina bendrą jungtinę J. Š. ir K. Š. nuosavybę į nekilnojamąjį turtą (pav. b. l. 54-57, 58-64). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad palikėjo K. Š. vardu registruotą ½ dalį nekilnojamojo turto ir ½ netekto darbingumo kompensacijos priėmė J. Š., o A. K. 2021-11-23 visas savo paveldėjimo teises po tėvo mirties padovanojo J. Š. (b. l. 72-81). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad K. Š. iki mirties yra neišmokėta 56,16 Eur netekto darbingumo kompensacija (b. l. 82).

Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (LR Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 str. 1 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti (CK 6.66 str. 4 d.).

Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis byloje 3K-3-339/2009).

Pasisakant sandorių teisėtumo klausimu, svarbu tai, kad joks sandoris, o tokiu yra laikomas ir sprendimas palikimo priėmimo ar nepriėmimo klausimu – vienašalis sandoris, negali pažeisti kitų asmenų subjektinių teisių ir teisėtų interesų. Jeigu sudarytas sandoris pažeidžia kitų asmenų subjektines teises ar teisėtus interesus, nėra svarbios tokio sandorio sudarymo aplinkybės, konkrečiai - su sandorį sudariusio asmens valios išreiškimu susijusios aplinkybės, sandoris pripažintinas negaliojančiu atitinkamu ieškinio pagrindą sudarančio sandorio negaliojimo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Taigi, Actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Nagrinėjamu atveju po atsakovo tėvo K. Š. mirties atsakovas nesiėmė veiksmų priimti palikimui. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog jis Lietuvoje negyvena ir turtas yra jo tėvų gyvenamoji vieta ir po tėvo mirties bendros jungtinės nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas su pagalbiniais pastatais priklauso motinai. Nors paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą ir savo teisę į paveldėjimą įgyvendina savo nuožiūra, tačiau asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 1-2 d.). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str. 3 d.). Taigi, aplinkybė, kad atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o konkrečiai – ieškovės. Be abejo, atsakovo elgesys tokioje situacijoje suprantamas ir iš moralinės pozicijos atsakovo motinos atžvilgiu yra pateisinamas, tačiau negali būti pateisinamas teisine prasme, kai atsakovas turi kreditorių.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui, dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo skola ieškovui yra labai didelė, sudaro bent 49821,45 Eur (b. l. 25). Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimas pagal antstolei E. R. pateiktą vykdomąjį raštą yra vykdomas nuo 2012 metų, tačiau nėra duomenų, jog priverstinio vykdymo procese išieškoma suma yra dengiama. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir neturi turto, į kurį būtų galima realiai nukreipti išieškojimą. Atsakovo pateiktais duomenimis, jis gyvena užsienyje, ten neabejotinai gauna pajamas, galbūt turi ir turto, tačiau dengti skolą ieškovei vengia. Atsakovo vertinimu, atsisakymas nuo ginčo palikimo dalies iš esmės neturėtų jokios įtakos jo mokumo atkūrimui, nes atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neįmanomas. Tačiau tai yra vykdymo proceso klausimai. Tuo tarpu esamoje padėtyje atsakovas, atsisakydamas palikimo, kai skola ieškovei visiškai nėra dengiama, atima ir tą nedidelę galimybę bent kažkokia, kad ir sąlyginai menka apimtimi, padengti dalį atsakovo skolos. Todėl yra pagrindas vertinti, kad atsakovo pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, siekiant išvengti išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą, akivaizdžiai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teisėtus interesus. Taip pat tai nėra suderinama su atsakovo pareiga gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

Byloje nustatyta, kad turto, kurio dalį savo neveikimu atsisakė paveldėti atsakovas, vidutinė rinkos vertė preliminariai yra 1636,16 Eur (b. l. 72-82). Atsakovas neprivalėjo (neturėjo pareigos) atsisakyti nuo palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, kadangi tokiu būdu atliko veiksmus, kurie atėmė galimybę pagerinti savo turtinę padėtį, kas tiesiogiai būtų lėmę ieškovės galimybę nukreipti į tokį turtą skolos išieškojimą. Ginčo atveju konstatuotina, kad yra įrodytos visos būtinos sąlygos pripažinti atsakovo palikimo nepriėmimą negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą; vienašalis palikimo atsisakymo sandoris, kurį atliko atsakovas, pažeidžia ieškovės teises; vienerių metų ieškinio senaties terminas nesuėjęs; atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, tačiau jį sudarė akivaizdžiai siekdamas išvengti skolos ieškovei išieškojimo nukreipimo į paveldimą turtą; atsakovas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis ieškovės, kaip kreditorės, teises. Dėl atsakovo mamos sąžiningumo šiuo atveju nėra reikalo spręsti, kadangi sandoris dėl palikimo atsisakymo buvo neatlygintinis (žr. CK 6.66 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad tokie veiksmai, kai atsakovas palikimo atsisakė, o jo sesuo palikimą priėmė ir teises į jį perleido trečiajam asmeniui, atsakovo motinai, leidžia daryti išvadą, kad tokie veiksmai atlikti būtent žinant, jog į paveldimą turtą gali būti nukreiptas atsakovo kreditoriaus išieškojimas. Taigi, iš esmės galima vertinti, kad atsakovo motinai situacija ir tokių veiksmų priežastys buvo žinomos. Ginčo atveju ieškovės reikalavimas nukreipiamas tik į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę), kas yra pagrįsta, nes ieškovės reikalavimas yra ženkliai didesnis.

Atsakovo vienašalio sandorio – palikimo nepriėmimo (atsisakymo) – pripažinimas negaliojančiu sudaro prielaidas ieškovo teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą atsakovo V. Š. paveldimo turto dalį, kurios ginčijamu sandoriu atsisakė (nepriėmė) atsakovas. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į skolininkui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens J. Š. (atsakovo motinos, kuri paveldėjo visą turtą) teisėtus interesus, nes atsakovui elgiantis sąžiningai ir priėmus palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, kitų įpėdinių paveldimo turto dalis būtų atitinkamai sumažėjusi. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo motinos J. Š. paveldimo turto dalis padidėjo dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo V. Š. veiksmų nepriimant palikimo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas grąžintinas į iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusią padėtį, nukreipiant ieškovo reikalavimo patenkinimą į turtą, paveldėtą pagal įstatymą po K. Š. mirties, t. y. į 3/16 dalis: žemės sklypo, pastato-sandėlio, pastato-garažo, pastato-garažo, pastato-dirbtuvių, pastato-viralinės, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., ir į 3/16 dalis, t. y. 10,53 Eur, piniginių lėšų (netekto darbingumo periodinės kompensacijos sumos), esančios trečiojo asmens J. Š. žinioje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 37,00 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 73,04 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), todėl priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą vienašalį sandorį – 2021-01-19 pareiškimu notarui patvirtintą palikimo, atsiradusio po jo tėvo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, nepriėmimą (atsisakymą nuo palikimo).

Leisti nukreipti išieškojimą ieškovės PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai iš atsakovo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal 2012-01-24 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12470-871/2011, į J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe registruotą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav., dalį: į 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato-dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat į 10,53 Eur piniginių lėšų sumą, valdomą J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. Š. 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ieškovės PlusPlus Capital AS naudai.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Š. 73,04 Eur (septyniasdešimt tris Eur 4 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti paveldėjimo bylą notarei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.