Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme,

bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 1 d., apie 15.20 val., būdamas bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrabutyje buvusios I. Ž. piniginės, be I. Ž. žinios ir sutikimo slapta paimdamas neteisėtai įgijo svetimą, I. Ž. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 516793******3910 ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – PIN kodą, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei jais neteisėtai disponavo iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau, kaip iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Be to, P. Č., turėdamas tikslą disponuojant neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, t. y. be I. Ž. žinios ir sutikimo, pasinaudodamas neteisėtai įgyta AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. 516793******3910 bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis – PIN kodu, inicijavo ir atliko finansinę operaciją, surinkdamas neteisėtai įgytus tikrus mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą ir taip pateikdamas žinomai melagingas žinias apie mokėjimo kortelės naudotojo tapatybę, kad neva jis turi teisę naudotis mokėjimo kortelėje esančiomis piniginėmis lėšomis, tuo suklaidindamas banko informacinę sistemą, 2022 m. gruodžio 1 d., 15.20.57 val. AB „Swedbank“ bankomate – „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išgrynino bei tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, I. Ž. priklausantį turtą – 800 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. Č. iš esmės pripažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nesutiko su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Nurodė, kad kaltinamajame akte parašyta, kad jis vos ne pavogė piniginę, tačiau taip nebuvo, pinginę rado prie laiptinės, pažiūrėjo, ar yra pinigų viduje. Piniginėje pinigų nebuvo, buvo banko kortelė ir parašytas 4 skaitmenų kodas. Jis nuvažiavo į bankomatą, nuėmė 800 eurų, grįžo ir paliko piniginę bendroje jų virtuvėje. Piniginę rado antrame aukšte, prie laiptinės durų. Piniginė buvo ruda. Piniginę apžiūrėjo vietoje, piniginės viduje buvo daug kortelių, asmens tapatybės kortelės nematė. Jis pasiėmė „Swedbank“ kortelę, nuėjo į (duomenys neskelbtini) bankomatą, prie parduotuvės „Maxima“ ir išsigrynino pinigus. Bankomate išgrynino 800 eurų per vieną kartą. Kortelės PIN kodas buvo ant baltos kortelės parašytas. Pinigus turėjo su savimi, pusę skolų sumokėjo. Sutinka su civiliniu ieškiniu, žalą atlygintų iš savų pinigų, jeigu nukentėjusiajai tinka dalimis. Jis viską pripažįsta, gailisi dėl veikų padarymo, tačiau nesutinka, kad piniginę pasisavino įėjęs į butą, kadangi jis piniginę rado bendro naudojimo patalpose.

Nukentėjusioji I. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gruodžio 1 d. važiavo į (duomenys neskelbtini) apsitvarkyti kambarį, nuėjo į bendrabutį, kurpinę padėjo ant sofos ir nuėjo pažiūrėti, kas tamsiajame sandėlyje. Sandėlyje ji praleido trumpą laiko tarpą, mamai atidavė puodą virimo. 14.55 val. važiavo viešuoju transporto ir išlipo už dviejų stotelių, persėdo į kitą troleibusą ir nuvažiavo iki savo namų. Vėlų šeštadienio vakarą pasiėmė telefoną ir pamatė žinutę iš banko. Buvo parašyta, kad išgrynino pinigus. Ji pagalvojo, kaip čia taip galėjo nutikti. Atsidarė programėlę ir matė, kad 15.20 val. (duomenys neskelbtini), nuimti pinigai. Pirmadienį ji nuvažiavo į policiją. Kai banko žinutę gavo, tai ji atsidarė pinginę ir pamatė, kad banko kortelės nėra. Banko kortelė buvo jos piniginėje. Civilinį ieškinį palaiko.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 1 d. įtariamuoju P. Č. paaiškino, kad kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas prisipažįsta visiškai. Jis, galimai įtarime nurodytą dieną ir laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 1 d. užsuko pas motiną į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad šalia jų namų durų, laiptinėje gulėjo tamsiai žalios-rudos spalvos piniginė. Jis paėmė piniginę ir iš kart pasižiūrėjo, kas yra viduje, atidaręs piniginę pamatė, kad yra daug kortelių, pamatė, kad yra „Swedbank“ kortelė, taip pat šalia šios kortelės buvo dar viena baltos spalvos kartoninė kortelė (ant kurios buvo užrašytas 4 skaitmenų kodukas). Taip pat pažiūrėjo, ar yra grynųjų pinigų, joje buvo kažkiek metalinių monetų. Jam net neužėjus namo, iš kart pagalvojo, kad reikia nueiti iki bankomato. Nuvyko su savo automobiliu „BMW“ 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į artimiausią jam žinomą bankomatą, (duomenys neskelbtini). Bankomate pateikė piniginėje rastą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir suvedė ant šitos kortelės užrašytą PIN kodą, pasižiūrėjo kortelėje esantį likutį, pamatė, kad joje yra šiek tiek virš 800 eurų, išsigrynino 800 eurų. Po išsigryninimo, jis pastebėjo, kad ant banko kortelės buvo užrašytas savininko vardas ir pavardė – I. Ž. (prieš tai jam nebuvo svarbu, kam priklausė kortelė), norėjo kuo skubiau išsigryninti pinigus. Pamatęs, kam priklauso kortelė, jis suprato, kad tai yra kaimynės (kuri numirė) sesė. Tada jis įsėdo į jam priklausantį automobilį ir nuvyko atgal namo į (duomenys neskelbtini), bei paliko antro aukšto bendrabučio virtuvėje ant stalo. Jam atvykus pas motiną į svečius, tuo metu visi šventė, vartojo alkoholinius gėrimus antro aukšto bendroje virtuvėje. O jam grįžus jau po pinigų išgryninimo nieko virtuvėje jau nebebuvo, visi buvo išėję į balkoną parūkyti. Nuo pinigų išgryninimo iki grįžimo padėti piniginės maždaug praėjo apie 20 minučių. Tuo metu buvo tokios emocijos pas jį, kad palikti piniginę, be jokių įkalčių, kad ji kažkur dingo. Dėl 800 eurų pinigų išgryninimo jis kaltę prisipažįsta visiškai. Tuo metu taip pasielgė spontaniškai, negalvojo apie pasekmes. Dėl įvykio labai gailisi. Kaltę prisipažįsta visiškai (b. l. 78-79).

Papildomai ikiteisminio metu 2023 m. vasario 7 d. apklaustas įtariamuoju P. Č. paaiškino, kad teisės dėl gynėjo jam išaiškintos. Gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, įtarimo esmė suprantama ir aiški. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas prisipažįsta visiškai pilnai. Pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, juos patvirtina ir jų laikosi. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 5 d. kaip liudytoja apklausta I. Ž. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo A. Ž. ir po jos mirties, kaip bendra nuosavybe įgijo butą bendrabutyje, (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 1 d. nuo 14.00 val. iki 14.50 val. viena prabuvo minėtame bute ir jį tvarkė. Į butą ji užėjo atrakinusi duris ir savo juodos spalvos kuprinę iš karto su striuke padėjo ant sofos kambaryje. Sutvarkiusi kambarį iš jo išėjo tvarkytis į tamsųjį kambariuką (sandėliuką), kuris yra priešingoje bendrabučio koridoriaus pusėje, 4 metrų atstumu, prie bendros virtuvės. Sandėliuką tvarkė apie 15 minučių, po ko pasiėmė striukę su kuprine ir apie 14.50 val. išeidama užrakino buto duris. Užėjusi pasiimti striukės su kuprine nepastebėjo nieko įtartina. Išėjus iš bendrabučio, nuėjo į viešojo transporto stotelę ir su autobusu išvažiavo. Vykdama viešuoju transportu atsiskaitinėjo „Vilniečio“ kortele, kuri yra kitame kuprinės skyriuje nei piniginė, todėl į piniginę nežiūrėjo. Įtartinų asmenų autobusuose ir troleibusuose nepastebėjo. 2022 m. gruodžio 3 d., vėlai vakare, būdama namuose, (duomenys neskelbtini), pamatė, kad į telefoną gavo „Swedbank“ programėlėje pranešimą, jog iš jos banko sąskaitos išgryninta 800 eurų. Pranešimą pastebėjo tik po kelių dienų. Patikrinusi piniginę pamatė, kad joje nėra banko kortelės. Ji piniginėje ant „Swedbank“ sąskaitos numerio kartotinės kortelės yra užrašiusi PIN kodą, kurį laikė šalia bekontaktės „Swedbank“ banko kortelės, tačiau kartoninė kortelė nedingo. Pati banko kortelės pamesti negalėjo. Peržiūrėjusi internetinę bankininkystę pastebėjo, kad pinigai išgryninti 15.20 val. (duomenys neskelbtini), po ko kortelę užblokavo, joje dar buvo likę ir daugiau pinigų, tačiau dienos limitas yra 800 eurų. Šalia jos sesers buto durų yra kitų kaimynų durys ir įtaria, kad jos banko kortelę pavogė tie kaimynai, kuomet tvarkydama mirusios sesers butą bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), savo kuprinę su daiktais buvo laikinai palikusi be priežiūros atrakintame bute. Taip pat tie vieninteliai kaimynai turėjo jos sesers buto raktus, nes ji jiems buvo davusi. Dėl šio įvykio jai padaryta 800 eurų žala (b. l. 59-62).

Papildomai ikiteisminio metu 2022 m. gruodžio 13 d. apklausta liudytoja I. Ž. paaiškino, kad policijos komisariate jai buvo parodytos nuotraukos asmens, kuris užfiksuotas prie bankomato, nuimantis pinigus iš jos „Swedbank“ banko kortelės. Nuotraukose užfiksuotą asmenį ji pažįsta iš matymo. Jis yra K., pavardės nurodyti negali, sūnus. Sūnaus vardas P., pavardės ji nežino. Tik žino, kas P. yra pilnametis asmuo. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi ji negyvena (duomenys neskelbtini), ten iki mirties gyveno jos sesuo ir ji dažnai ten lankydavosi, tad šį asmenį ji yra ne kartą mačiusi. Tiek jos sesuo, tiek K. su šeima gyveno viename bute, t. y. (duomenys neskelbtini) bute. Ten yra du kambariai viename bloke. Minėti kambariai suskirstyti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) priklausė jos seseriai, o K. šeimai (duomenys neskelbtini). Tik žino, kad mažesnis kambarys priklausė jos seseriai, o didysis K. su šeima. Nuotraukose pateiktą asmenį ji atpažįsta iš jo veido bruožų, iš plaukų, kadangi yra ne kartą mačiusi šį asmenį. Konfliktų su šiuo asmeniu nėra turėjusi. Su pačia K. yra telefonu palaikiusi kontaktą dėl sesers sveikatos būklės (b. l. 67-70).

Papildomai ikiteisminio metu 2023 m. vasario 7 d. apklausta nukentėjusiąja I. Ž. paaiškino, kad papildomai nori parodyti, jog 2022 m. gruodžio 1 d. buvo pavogta jos „Swedbank“ banko kortelė, pamatė, kai (duomenys neskelbtini), iš jos kortelės buvo išgryninta 800 eurų, nors ji tuo metu pati negalėjo išgryninti pinigų, nes tvarkė savo mirusios sesers butą. Ji ik šeštadienį vakare pamatė, kad yra atėjusi žinutė, jog yra nuskaityti pinigai. Ji, kadangi visą gruodžio mėnesį po įvykio nebuvo atvykusi į (duomenys neskelbtini), dėl to ir nerado savo banko kortelės. Ji antradienį, sausio 17 d. arba 24 d., nuvyko į tą butą, bendrabutyje ir kambaryje ant virtuvinės spintelės rado savo banko kortelę. Nori pareikšti civilinį ieškinį 800 eurų sumai. Prašo pripažinti ją civiline ieškove (b. l. 97-98).

Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad I. Ž. pranešė apie tai, jog 2022 m. gruodžio 1 d. be jos žinios, apie 15.20 val. iš jos „Swedbank“ banko sąskaitos, (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 800 eurų suma. Apie tai sužinojo tik 2022 m. gruodžio 3 d., vėlai vakare, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Patikrinusi piniginę pamatė, kad joje nėra banko kortelės. Įtaria, kad jos banko kortelę pavogė 2022 m. gruodžio 1 d. nuo 14.00 val. iki 14.50 val., kuomet ji tvarkė butą, esantį (duomenys neskelbtini), nes savo kuprinę su daiktais buvo palikusi laikinai palikusi be priežiūros atrakintame bute (b. l. 6).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad be I. Ž. žinios 2022 m. gruodžio 1 d., apie 15.20 val. iš jos „Swedbank“ banko kortelės buvo išgryninta 800 eurų suma (b. l. 14-17).

Iš tarnybinio pranešimo dėl įtariamojo nustatymo matyti, kad tyrimo metu palyginus gautas bankomato nuotraukas Habitoskopinių duomenų registre gautas sutapimas 0,879 procentų, kad tai yra P. Č. (b. l. 18-24).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas bankomatas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-30).

Iš AB „Swedbank“ rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad pateikta informacija apie I. Ž. atliktas finansines operacijas sąskaitoje (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktos bankomate (duomenys neskelbtini) operacijas atlikusio asmens nuotraukos. Atsakyme nurodoma, kad sąskaita susieta mokėjimo kortele Bekontaktė Debit MC Nr. 516793******3910. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 1 d., 15.20.57 val. AB „Swedbank“ bankomate – „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 800 eurų (b. l. 35-50).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas, sukčiavimas

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių. Taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį BK straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – neteisėtą įgijimą (pirkimą, radimą ir pan.) ar (ir) laikymą – ir subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami veiksmai yra neteisėti, ir norėti taip veikti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-215/2012, 2K-179/2013, 2K-481/2014, 2K-252-693/2019).

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad P. Č. padarė tris nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu P. Č. iš esmės kaltę pripažino, teigdamas, kad piniginę rado prie bendrabučio laiptinės durų. Patikrino piniginės vidų, rado „Swedbank“ banko kortelę, kadangi piniginėje rado ir kortelės PIN kodą, todėl nuėjo į artimiausią bankomatą ir išsigrynino kortelėje buvusius 800 eurų. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu neigė, kad buvo užėjęs pas nukentėjusiąją į butą ir iš jos buto pasiėmė piniginę, kurioje ir buvo minėta banko kortelė. P. Č. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad piniginę rado. O radęs piniginę, patikrino piniginės vidų ir rado banko kortelę, ją paėmė, nuėjo į bankomatą ir išsigrynino nukentėjusiajai priklausančius pinigus. Teismas pažymi, kad prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu P. Č. kaltinamas nebuvo tuo, kad nukentėjusiosios piniginę paėmė iš jos buto, todėl teismas nevertina kaltinamojo nurodytų aplinkybių ir nepasisako dėl kaltinime nenustatytų aplinkybių.

Kaltinamojo nurodytas esmines įvykio aplinkybes iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios I. Ž. išsamūs parodymai. Nukentėjusioji I. Ž. buvo apklausta ne vieną kartą, ji parodė, jog 2022 m. gruodžio 1 d. bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), tvarkėsi butą kartu su sandėliuku. Kuprinę, kurioje buvo jos asmeniniai daiktai, tarp jų ir piniginė, ji paliko bendrabučio kambaryje, o pati nuėjo tvarkyti sandėliuko. Ar kas nors galėjo užeiti į jos bendrabučio kambarį, esantį (duomenys neskelbtini), ji nežino, bet galvoja, kad bendrabučio kaimynai tikrai galėjo užeiti ir paimti banko kortelę iš piniginės, kol ji tvarkė sandėliuką. Tik po kelių dienų, 2022 m. gruodžio 3 d. ji pamatė, kad į telefoną gavo „Swedbank“ programėlėje pranešimą, jog iš jos banko sąskaitos išgryninta 800 eurų. Patikrinusi piniginę pamatė, kad joje nėra banko kortelės. Ji piniginėje ant „Swedbank“ sąskaitos numerio kartotinės kortelės yra užrašiusi PIN kodą, kurį laikė šalia bekontaktės „Swedbank“ banko kortelės, tačiau kartoninė kortelė nedingo. Peržiūrėjusi internetinę bankininkystę pastebėjo, kad pinigai – 800 eurų iš jos banko kortelės buvo išgryninti 2022 m. gruodžio 1 d., t. y. tą dieną kai ji tvarkė bendrabutyje butą ir sandėliuką, 15.20 val. (duomenys neskelbtini). Analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pateikdama protokolą-pareiškimą, ir paskambindama į policiją, norėdama pranešti apie įvykį. Nusikalstamas veikas patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, tarnybinis pranešimas dėl įtariamojo asmens nustatymo, AB „Swedbank“ raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti pateikta informacija apie I. Ž. atliktas finansines operacijas jos banko sąskaitoje laikotarpyje nuo 2022 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 1 d. pateiktos bankomate (duomenys neskelbtini) operacijas atlikusio asmens nuotraukos, taip pat rašte nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 1 d., 15.20.57 val. AB „Swedbank“ bankomate – „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), išgryninta 800 eurų. Visi šie įrodymai sudaro įrodymų grandinę, jie sutampa, neprieštarauja tarpussavyje.

Kaltinamasis P. Č. aukščiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę (banko kortelę), panaudojo šią kortelę bei svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis (žinomą kortelės PIN kodą, kadangi jis buvo užrašytas ant lapelio), neteisėtai inicijuodamas finansinę operaciją, kurios metu, melagingai identifikuodamas save kaip nukentėjusiąją I. Ž., suklaidino elektroninę banko sistemą, ir iš savininkės sąskaitos išgrynino pinigus 800 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo minėtą pinigų sumą.

Nusikaltimų tyrimui aktualiu laiku bankomato vaizdo kamerų nuotraukose užfiksuotas P. Č.. Šių įrodymų turinys atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikalstamos veikos, padarytos neteisėtai atliekant finansines operacijas su svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tęstinumas nustatomas tais atvejais, kai pasikartojantys veiksmai būna nukreipti į to paties asmens turto užvaldymą ir bankininkystės duomenų naudojimą, prisijungimą prie tos pačios sąskaitos ir pinigų paėmimą iš jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-555-788/2015, 2K-168-788/2016).

Kaltinamajam P. Č. buvo visiškai aišku, jog nukentėjusiosios banko kortele jis disponuoja neteisėtai, neturi jokio leidimo šios kortelės pagalba inicijuoti finansinę operaciją ir paimti iš nukentėjusiosios sąskaitos lėšas. Inicijuodamas šias finansines operacijas, išgrynindamas kaltinime nurodytą sumą bei tokiu būdu užvaldydamas I. Ž. priklausantį turtą, jis neabejotinai suvokė neteisėtą ir pavojingą savo veiksmų pobūdį, tačiau norėjo taip veikti, t. y. nusikalstamus veiksmus atliko veikdamas tiesiogine tyčia. Taigi, kaltinamasis P. Č. visas tris veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, veikos baigtos, kadangi kaltinamasis pinigus užvaldė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu kaltinamojo P. Č. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį teisingai.

Kaltinamojo P. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo P. Č. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam P. Č. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kiti du – apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos baigtos), į tai, kad yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl visų veikų ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis, vedęs, laukia šeimos pagausėjimo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasi praeityje vieną kartą teistas, bausmės atlikimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas, teistumas jo atžvilgiu neišnykęs (b. l. 83), per pastarųjų vienerių metų laikotarpį aštuonis kartus baustas administracine tvarka, paskirtų piniginių baudų nemoka (b. l. 86-89). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko.

Įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekta P. Č. už BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus jų sankcijose numatytas griežčiausias laisvės atėmimo bausmes dėl recidyvinio elgesio, kurių dydis dėl kaltininko nuoširdaus prisipažinimo ir savanoriško turtinės žalos atlyginimo (atsakomybę lengvinančių aplinkybių) nustatytinas arčiau minimalios ribos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, skiriamos už BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skiriama už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi šis nusikaltimas padarytas realiąja sutaptimi.

Teismas įvertino tai, kad P. Č. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena, kaip jau buvo minėta, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o kitos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai. P. Č. yra jauno amžiaus, savo noru atlygino žalą nukentėjusiajai, yra vedęs, teismui tvirtino, kad su žmona laukia šeimos pagausėjimo. Teismas įžvelgia P. Č. pastangas ir norą keistis, atsisakyti neteisėto elgesio ir vesti socialiai naudingą gyvenimo būdą. Dėl to įvertinus tai, kad P. Č. paskirta subendrinta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, be to, BK 75 straipsnio 8 dalis įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą, kaskart paskyrus laisvės atėmimo bausmę, svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamajam P. Č. praeityje taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo, praeityje jis teistas vieną kartą laisvės apribojimu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su konkretaus kaltinamojo asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-511/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis pripažįsta pasielgęs netinkamai, nuoširdžiai ir išsamiai teismui nurodė įvykio aplinkybes, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, kaltinamojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes: vieną kartą teistas, baustas administracine tvarka, jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamą vietą, sukūrė šeimą, turi pagrindo manyti, jog P. Č. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet vykdant skirtus teismo įpareigojimus ir tinkamai kontroliuojant savo elgesį. Dėl to vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas didesniam nei vidurkio dydžio įstatyme nustatytam terminui, t. y. 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, bet paskiriant P. Č. BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose numatytas pareigas, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslus arba dirbti, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 800 eurų žalos atlyginimo (b. l. 94).

Teismui, išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, P. Č. pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad iš K. S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 9 d. buvo pervesti 800 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žalos atlyginimas, P. Č.“. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž. telefonui teismui patvirtino, kad P. Č. atlygino jai padarytą turtinę žalą.

BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi pateiktame mokėjimo dokumente matyti, kad P. Č. pervedė 800 eurų I. Ž., kaip žalos atlyginimą, ką jie abu patvirtino, konstatuotina, kad nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra atlyginta, todėl civilinio ieškovo I. Ž. civilinis ieškinys įstatyme numatytu pagrindu nutraukiamas.

Kaltinamajam P. Č. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu skirta nebuvo. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė pagrindo skirti kardomąją priemonę.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo;

- 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, subendrinti apėmimo būdu, kadangi šie nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, o subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kadangi šis nusikaltimas padarytas realiąja sutaptimi, ir P. Č. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi P. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktais P. Č. skirti įpareigojimus per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba mokytis, o netekus darbo registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės 800 eurų žalos atlyginimo nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.