Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius), juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku nepateikė 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK) 2.66 str. 4 d. nuostatas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 str. 3 d. Šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Proceso dalyviai buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. R. S. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. VĮ „Registrų centras“ taip pat prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Todėl byla, vadovaujantis ANK 629straipsnio 1 dalimi išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaujantis CK 2.66 str. 4 d., ABĮ 58 str. 3 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu NR. 1407 “Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 p., juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino.

Pagal ABĮ 20 str. 1 d. 11 p., bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 str. 1 d., turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos.

Pagal CK 2.52 str. 1 d. ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 str., ABĮ 37 str. 12 d. 10 p. ir Nuostatų 38 ir 41 p., už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Motyvuojamoji dalis

Tokiais veiksmais R. S. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d. o finansinių metų pabaiga gruodžio 31 d.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo ištirtų duomenų, daroma išvada, kad R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui įstatymų nustatyti laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Toks pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Rašytiniame R. S. paaiškinime nurodytos vėlavimo priežastys nešalina atsakomybės, nes jos nesudarė objektyvių kliūčių laiku įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas. Bendrovės vadovas yra atsakingas už tinkamą finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą. Tam jis turi imtis visų reikalingų veiksmų. R. S. nurodo, kad nuo 2019 m. birželio 1 d. įmonėje nebuvo buhalterės, tačiau pažymėtina, kad finansinės ataskaitos turėjo būti pateikti VĮ „Registrų centras“ iki 2019 m. birželio 1 d., o visuotiniam akcininkų susirinkimui – pateiktos tvirtinti dar anksčiau, iki 2019 m. balandžio 30 d. Taigi buhalterės nebuvimas jau po šio laikotarpio niekaip nesusijęs su padarytu pažeidimu. Antra vertus, įmonės vadovas, būdamas atsakingas už finansinių ataskaitų parengimą ir pateikimą, turi užtikrinti, kad įmonėje nuolat būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Pažymėtina ir tai, kad prašymas pratęsti terminą finansinių ataskaitų pateikimui pateiktas tik tada, kai gautas kvietimas iš VĮ „Registrų centro“ atvykti protokolo surašymui, o ne iki 2019 m. birželio 1 d., t. y. tada, kada turėjo įgyvendinti savo pareigą. Be to, pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – realios žalos nesukėlė, finansinės ataskaitos, nors ir pavėluotai, tačiau pateiktos. R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įmonė veikia beveik 12 metų, jos direktoriumi R. S. paskirtas 2014-11-06, anksčiau panašių nusižengimų nebuvo padaryta, tą patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, kad R. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nedidelio pavojingumo. Teismo vertinimu, R. S. padarytą nusižengimą ir jo asmenybę atitiktų įstatymo sankcijoje numatyta minimali 200 eurų dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) –19107512295 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.