- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 1A-288-48-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 26-1-01258-08
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Cemnolonskienė, Kęstutis Darguž
- Nuteistasis
- L. L.
- Nukentėjusysis
- S. K.
- Advokatai
- Antanas Danielius
Kauno apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargu˛io, sekretoriaujant Vidai Butikienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynejui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam L. L., teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo L. L. apeliacini skunda del 2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprend˛io, kuriuo L. L. pripa˛intas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.1d. laisves apribojimo bausme 1 metams, ipareigojant ji per 10 menesiu neatlygintinai idirbti 30 valandu vieuju darbu.
Taip pat iuo nuosprend˛iu L. L., pritaikius BK 67str.1d., 2d.1p., BK 68str., paskirta baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudimas 1 metus laikyti bei neioti ginkla. Be to, pritaikius BK 72str., i L. L. konfiskuotas revolveris bei 8 oviniai, saugomi Kauno miesto Dainavos PK, perduodant juos Lietuvos Ginklu fondui.
Taip pat iuo nuosprend˛iu i L. L. priteista 2128 Lt Kauno teritorinei ligoniu kasai bei 1000 Lt nukentejusiajam S. K. neturtinei ˛alai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
L. L. nuteistas u˛ tai, kad 2008-09-14, apie 22:00 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo vykusio konflikto su S. K. metu viena karta i revolverio „Alfa- Proj 640“ iove S. K. i krutine, padarydamas jam akla autine ˛aizda krutineje su svetimkuniu krutinkaulyje bei jo lu˛iu, tuo L. L. padare S. K. nesunku sveikatos sutrikdyma, tai yra iais savo veiksmais L. L. ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 138str.1d.
Šalies argumentai
L. L. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turejo teise ir privalejo gintis nuo neblaivaus S. K. persekiojimo, i˛eidinejimu, grasinimo susidoroti, kadangi S. K. nepavyko rasti apelianto brolio, kuris S. K. buvo skolingas.
Nuteistasis teigia, kad ispejo S. K., jog turi ginkla, taciau neblaivaus S. K. tai nesustabde, o trauktis nuteistajam jau nebuvo kur, nes automobilyje buvo jo mergina, kuriai taip pat kilo realus pavojus, kuri, siekdama u˛kirsti tam kelia, telefonu kviete policija.
Nurodo, kad, S. K. priejus visai arti nuteistojo ir bandant pastaraji sugriebti, jis ove nukentejusiajam i legaliai savigynai isigyto ginklo (kuris nera kovinis), taciau S. K. po uvio nesustojo ir toliau kuri laika ejo link L. L., kuris vis traukesi eidamas atgal. Veliau nukentejusysis trumpam priejo prie M. V. ir nuejo namo.
Taip pat apeliantas pa˛ymi, kad, atvykus policijai, pareikimo del S. K. grasinimo susidoroti su L. L. oficialiai nerae, galvodamas, kad u˛teks to, kas nurodyta paaikinime policijai, todel joks tyrimas del grasinimo susidoroti su L. L. ir nebuvo atliekamas, o vyko tyrimas tik del S. K. su˛alojimo, kadangi gydymo istaiga pranee policijai apie su autine ˛aizda pristatyta S. K..
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vienpusikai vertino situacija bei nuteistojo argumentus del ikilusio pavojaus nukenteti nuo neblaivaus ir agresyvaus S. K., motyvuojant, kad nebuvo triju privalomu butinosios ginties salygu. Taciau S. K. elgesys buvo neprognozuojamas, todel uviu jis buvo sustabdytas ir ivengta kitu pasekmiu. Be to, teisme buvo pareikta, kad nuteistasis galejo pabegti ar nuva˛iuoti automobiliu, taciau apeliantas pabre˛ia, kad to daryti jis neprivalejo ir turejo teise gintis nuo u˛puoliko. Taip pat pa˛ymi, kad S. K. neneige L. L. nurodytu aplinkybiu, t.y. pripa˛ino, kad taip elgesi, grasino, i˛eidinejo nuteistaji, pakartodamas tai teisme ir parodydamas savo asmenybe bei impulsyvu charakteri. Taciau teismas nurode, kad iuo atveju i˛velgti pavojinga kesinimasi apskritai nebuvo galima ir klaidingai pa˛ymejo, kad nuteistajam S. K. negrasino, nors pastarasis pats pripa˛ino grasines.
Šalies argumentai
L. L. nurodo, kad S. K. pavojingumas buvo realus, kadangi jis aikiai nurode ka ruoiasi daryti apeliantui. Tuo paciu ir akivaizdus, nes S. K. elgesys ir veiksmai buvo akivaizdus, kadangi L. L. drauge, jau i tolo pamaciusi gresianti pavoju, kviete telefonu policija, kas rodo, kad teismas neteisingai ivertino visas aplinkybes, savaip interpretavo butinosios ginties instituta, prasme ir salygas.
Apeliantas atkreipia demesi, kad S. K. pripa˛ino grasines nuteistajam susidorojimu ir tai akivaizd˛iai parode eidamas ilga kelia paskui pastaraji, ir tik L. L. traukiantis buvo ivengta u˛puolimo, ka patvirtino ir M. V., taciau teismas tai ivertino prieingai, net atmesdamas paties S. K. prisipa˛inima, jog jis taip elgesi, to sieke, o M. V. parodymus nepagristai vertino S. K. naudai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. L. nevirijo butinosios ginties ribu, elgesi teisetai, adekvaciai jam gresianciam pavojui, o prie paleisdamas uvi, ne karta ispejo S. K.. Todel vertinti tai kaip tycini S. K. su˛alojima yra nelogika ir tai neatitinka tikroves. Taciau teismas atmete tai, ka nurode nuteistasis, M. V. ir net pats S. K. bei padare nepagrista ivada, kad L. L. be prie˛asties tycia ove i S. K..
Taip pat pa˛ymi, kad nesutinka su pareiktais civiliniais iekiniais, nes nera kaltas del ˛alos atsiradimo.
iuo apeliaciniu skunde L. L. prao panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2009-03-24 nuosprendi ir byla nutraukti.
Teismo posedyje nuteistasis L. L. ir jo gynejas prae nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras prae nuteistojo apeliacini skunda atmesti.
Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkintinas i dalies, t.y. 2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina i naujo nagrineti teismui, nes byla inagrinejes pirmosios instancijos teismas padare esminiu BPK pa˛eidimu, kurie sukliude teismui teisingai ir nealikai inagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.
Del esminiu BPK pa˛eidimu.
I bylos med˛iagos matyti, kad teisminio bylos nagrinejimo metu L. L. pareike nualinima ia byla nagrinejanciai teisejai, motyvuodamas tai ios teisejos alikumu, t.y. pastarosios susiformavusia iankstine nuomone del L. L. kaltumo (teisejai tai ireikiant paaipiais komentarais L. L. at˛vilgiu, pastarojo ignoravimu, kalbejimu pakeltu tonu, nesitvardymu). Taip pat prayme del teisejos nualinimo L. L. nurode, kad pripa˛intas nukentejusiuoju ioje byloje S. K. teismo posed˛io metu i˛eidinejo bei ˛emino L. L. ˛od˛iais: „Asilas, Lopas“, taciau teiseja visikai nesureagovo i tokius nuteistojo at˛vilgiu nukentejusiojo S. K. isakytus ˛od˛ius ir neispejo pastarojo, kad laikytusi teismo saleje nustatytos tvarkos, o apklausiant liudytoja M. V., teiseja formulavo kryptingus klausimus (visa tai matosi i teisiamojo posed˛io protokolo).
Spresdama nualinimo klausima, ia byla nagrinejanti teiseja 2009-03-10 nutartyje nurode, kad L. L. nenurode nei vienos prie˛asties, kuri prietarautu BPK 58str., 59str. numatytiems nualinimo pagrindams bei nera kitu nualinima pagrind˛ianciu argumentu, todel L. L. nuomone apie ios teisejos alikuma nera pagrindas teisejai nualinti, t.y. teismo vardu L. L. prayma del teisejos L.Kymantienes nualinimo pastaroji teiseja atmete.
Taciau teiseja, atmesdama L. L. prayma del pastarosios nualinimo, nepateike jokiu tokio sprendimo motyvu, kas suponuoja ivada, kad teiseja toki sprendima prieme visikai neanalizuodama L. L. pateikto praymo del teisejos nualinimo. BPK 58str.1d. nurodytas nebaigtinis saraas aplinkybiu, kurioms egzistuojant teisejas negaletu buti laikomas nealiku ir privaletu nusialinti nuo bylos nagrinejimo. BPK 58str.1d.4p. nustatyta, kad teisejas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliancias pagristu abejoniu del teisejo nealikumo. I L. L. pateikto praymo del byla nagrinejancios teisejos nualinimo matyti, kad jame pateikta eile motyvuotu kitu aplinkybiu, kurios sukele pagristas abejones del teisejos nealikumo. Nors daugumos iu pateiktu aplinkybiu teiseju kolegija patikrinti negali, taciau tas faktas, kad pripa˛intas nukentejusiuoju ioje byloje S. K. teismo posed˛io metu i˛eidinejo bei ˛emino L. L. vadindamas ji „Lopu“ (teisiamojo posed˛io protokolas), o teiseja i toki S. K. poelgi visikai nereagavo ir neu˛tikrino, kad proceso dalyviai teismo saleje laikytusi nustatytos tvarkos, yra akivaizdus ir pagristas. Todel nekyla abejoniu, kad L. L. praymas del byla nagrinejancios teisejos nualinimo buvo motyvuotas, o teiseja savo 2009-03-10 nutartyje del teisejos nualinimo padare visikai nepagrista ivada, kad L. L. nenurode nei vienos prie˛asties, kuri prietarautu BPK 58str., 59str. numatytiems nualinimo pagrindams bei nera kitu teisejos nualinima pagrind˛ianciu argumentu.
Teismo posed˛io metu teisejas neturi moralizuoti teismo procese dalyvaujanciu asmenu. Teisejas turi iklausyti procese dalyvaujancius asmenis taip, kaip to reikalauja istatymas, turi buti jiems vienodai demesingas, taciau ir reiklus proceso tvarkos pa˛eidejams. Teisejas neturi parodyti susierzinimo, pykcio, vengti balso pakelimo ir visko, kas gali sudaryti ispudi, kad teisejas yra alikas.
I apelianto pareikimo del teisejos nualinimo (b.l. 131) matyti, kad apeliantas, tik pradejus nagrineti byla, susidare nuomone, kad teiseja jo at˛vilgiu yra alika (visi jo motyvai, pasisakymai, bandymai iaikinti tikrasias bylos aplinkybes nemotyvuotai ikarto atmetami, teisejos nuomone jis yra kaltas ir bet kokie jo paaikinimai i karto su paaipa komentuojami. Teiseja su juo kalba pakeltu tonu, nesitvardo ramiai sededama vietoje, sklaidosi su rankomis po visa stala ir visikai ignoruoja bet kokius jo isakytus samprotavimus, ji kaip ˛mogu toks teisejos elgesys ˛emina. Nukentejes S. K. cinikai teismo posed˛io metu apelianta i˛eidinejo, ˛emino ˛od˛iais „Lopas“ ir kt. (teisiamojo posed˛io protokolas, b.l. 121), o teiseja visikai nesureagavo ir neispejo nukentejusiojo, atvirkciai, paaipiai pakomentavo).
Esant tokioms aplinkybems darytina ivada, kad ia byla nagrinejusi teiseja, tinkamai neianalizavusi L. L. praymo del ios teisejos nualinimo ir nemotyvuotai atmetusi i prayma, padare esminius BPK pa˛eidimus, kurie nepagristai suvar˛e L. L. kaip kaltinamojo teises ir tai sutrukde pirmosios instancijos teismui isamiai ir nealikai inagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.
Tuo pirmosios instancijos teismas pa˛eide ˇmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta teise i nealika teisma ir BPK 44staripsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika lygybes ir vieumo salygomis teisingai inagrinetu nepriklausomas ir nealikas teismas.
Atkreiptinas demesys, kad pagristu abejoniu del pirmosios instancijos teismo nealikumo kyla ir tuo pagrindu, jog skund˛iamame nuosprendyje kryptingai pateikti nukentejusiojo S. K. parodymai bei jie neanalizuoti ir nelyginti su kitu proceso dalyviu parodymais. Teisminio bylos nagrinejimo metu S. K. nurode, kad tokiam jo elgesiui ivykio metu itakos turejo alkoholis ir L. L. galejo susidaryti tokia nuomone, kad nukentejusysis galetu suduoti L. L., nes pastarasis ne˛ino S. K. sugebejimo mutis. Be to, nukentejusysis patvirtino L. L. ˛od˛ius, kad S. K. pludosi, o jeigu butu buves blaivus, tai gal tiek nebutu pludes L. L. ir taip nebutu elgiasis, nes igerus atsirado daugiau drasos. Nukentejusysis taip pat nurode, kad nors L. L. ir ove i ji, taciau S. K. vis tiek ejo link L. L. ir po uvio S. K. pastarajam pasake, kad „tu mirsi“. Taciau visu iu aplinkybiu skund˛iamame nuosprendyje, suraant nukentejusiojo S. K. parodymus, nera, kas rodo, kad teismas nevisapusikai ir neisamiai analizavo nukentejusiojo parodymus.
Nealiko teismo nuostata apima ne tik subjektyvu teismo nealikuma. Teismas turi buti nealikas ir objektyviai, butent pateikti pakankamas garantijas, paalinancias bet kokia su tuo susijusia abejone. Pirmosios instancijos teismas ne tik sudare situacija, kuri kaltinamajam galejo sukelti abejoniu del teismo nealikumo, bet ir parode iankstini nusistatyma prie kaltinamaji.
Del kitu pirmosios instancijos teismo padarytu klaidu.
2009-03-10 nutarties nustatomojoje dalyje, destydama del teisejos nualinimo isakyta prokuroro nuomone, teiseja nurode, kad „nualinima L. L. galejo pareikti per irodymu tyrima, o irodymu tyrimas byloje baigtas“. Taciau ie 2009-03-10 nutarties teiginiai visikai neatitinka tikroves, kadangi i 2009-03-10 teismo posed˛io protokolo matyti, kad prokuroras nurode, jog „procesikai ˛iurint nualinima galima pareikti iki irodymu tyrimo prad˛ios ...“, o apie tai, kad irodymu tyrimas baigtas, prokuroras apskritai nieko nenurodo, juo labiau, kad i io teismo posed˛io protokolo matyti, kad irodymu tyrimas, sprend˛iant byla nagrinejusios teisejos nualinimo klausima, dar nebuvo baigtas.
Be to, BPK 59str.3d. nurodyta, kad jeigu byla nagrineja vienas teisejas, del jam pareikto nualinimo nusprend˛ia jis pats, t.y. teisejas turi priimti nutarti savo, o ne teismo vardu, todel teiseja savo 2009-03-10 nutartyje del teisejos nualinimo nepagristai nurode, kad i nutartis priimama teismo vardu.
I 2009-03-24 nuosprend˛io apraomosios dalies matyti, kad idestydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neivardino kaltinamojo vardo ir pavardes, kas yra butina, todel tik i nuosprend˛io turinio galima speti ir suprasti, kad skund˛iamo nuosprend˛io apraomojoje dalyje idestyta nusikalstama vieka ivykde L. L..
Spresdamas L. L. bausmes klausima, tiek 2009-03-24 nuosprend˛io motyvacineje, tiek rezoliucineje dalyje teismas nurode, kad L. L. skirta laisves apribojimo bausme bei, vadovaujantis BK 67str.1d., 2d.1p., 68str., jam taikyta baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudimas 1 metams laikyti bei neioti ginkla. Atkreiptinas demesys, kad u˛draudimas naudotis specialia teise, kaip baud˛iamojo poveikio priemone pagal BK 67str. gali buti taikoma tik io straipsnio 1d. nurodytais pagrindais esant pilnameciui asmeniui, atleistam nuo baud˛iamosios atsakomybes. Taciau iuo atveju L. L. nebuvo atleistas nuo baud˛iamosios atsakomybes, todel su paskirta laisves apribojimo bausme teismas galejo jam nustatyti BK 48str.5d.,6d. nurodytus viena ar kelis draudimus ar ipareigojimus. Be to, skirdamas L. L. kaip baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudima 1 metams laikyti bei neioti ginkla, t.y. tam tikram laiko tarpui u˛draudus naudotis specialia teise, teismas neatkreipe demesio i tai, kad tokios specialios teises igyti, laikyti, neiotis, gabenti ar realizuoti aunamaji ginkla L. L. i viso neturejo. L. L. kaltinime apraytu laiku ir aplinkybemis panaudojo aunamaji ginkla su jame esanciais audmenimis, kurie pagal 2008-10-20 specialisto ivada Nr. 20-IS1-1907 priskirti prie „D“ kategorijos aunamuju ginklu ir audmenu, kuriems igyti, laikyti, neiotis, gabenti ar realizuoti pagal iuo metu galiojancius LR istatymus leidimo nereikia, t.y. nereikia suteikti specialios teises.
BPK 305str.5d. nurodyta, kad apraomojoje nuosprend˛io dalyje turi buti nurodyti motyvai, pagrind˛iantys sprendima del nusikalstama veika padarytos ˛alos atlyginimo, taciau, spresdamas civilinio iekinio del neturtines ˛alos atlyginimo klausima ir priteisdamas i L. L. 1000 Lt S. K. naudai neturtinei ˛alai atlyginti, teismas to visikai nemotyvavo, o tik apsiribojo bendrais teoriniais pagrindais, numatytais CK 6.250str. bei tuo, kad ˛ala padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai, t.y. teismas nenurode konkreciu aplinkybiu, pagrind˛ianciu iekinio neturtinei ˛alai atlyginti dydi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsi˛velgiant i tai, kad, nagrinejant ia byla apeliacine tvarka pagal nuteistojo L. L. apeliacini skunda, apeliacines instancijos teismas nustate esminius baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimus, todel teiseju kolegija, siekdama vieno tikslo, kad byla butu inagrineta nealiko teismo ir priimtas teisingas nuosprendis, mato viena ieiti - nuosprendi panaikinti ir byla gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo, nes itaisyti pirmosios instancijos teismo padarytu klaidu apeliacines instancijos teismas negali.
Teiseju kolegija, atsi˛velgdama i tai, kad nuosprendis naikinamas ir byla gra˛inama naujam nagrinejimui, nuteistojo L. L. apeliacinio skundo i esmes nenagrinejo, kad nedarytu pirmosios instancijos teismui itakos byla nagrinejant i naujo, o liete tik ta skundo dali, i kurios matyti pirmosios instancijos teismo alikumas, nors savo skunde apeliantas tiesiogiai to neivardino.
Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla i naujo, turi atkreipti demesi i visas padarytas klaidas, t.y. tinkamai ianalizuoti ir ispresti L. L. kaltes klausima pagal BK 138str.1d. bei tinkamai ispresti bausmes skyrimo klausima tuo atveju, jei L. L. butu pripa˛intas kaltu del padarytos nusikalstamos veikos.
Tinkamai ir laikantis BPK 305 straipsnio reikalavimu ispresti byloje esancio civilinio iekinio neturtinei ˛alai atlyginti klausima.
Rezoliucinė dalis
nutare:
2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendi, kuriuo L. L. pripa˛intas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir perduoti byla i naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.