Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-288-48-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
1A-288-48-2009
Teisminio proceso Nr.
26-1-01258-08
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė, Kęstutis Darguž
Nuteistasis
L. L.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Antanas Danielius
Pranešejas: R.Aikevicius Baud˛iamoji byla Nr.1A-288-48/09Teiseja: L.Kymantiene (Proceso Nr. 26-1-01258-08)Procesiniu sprendimu kategorijos:(S)2.4.6.1.1.KAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. bir˛elio men. 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargu˛io, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynejui advokatui Antanui Danieliui, nuteistajam L. L., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo L. L. apeliacini skunda del 2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprend˛io, kuriuo L. L. pripa˛intas kaltu ir nuteistas pagal BK 138str.1d. laisves apribojimo bausme 1 metams, ipareigojant ji per 10 menesiu neatlygintinai išdirbti 30 valandu viešuju darbu.

Taip pat šiuo nuosprend˛iu L. L., pritaikius BK 67str.1d., 2d.1p., BK 68str., paskirta baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudimas 1 metus laikyti bei nešioti ginkla. Be to, pritaikius BK 72str., iš L. L. konfiskuotas revolveris bei 8 šoviniai, saugomi Kauno miesto Dainavos PK, perduodant juos Lietuvos Ginklu fondui.

Taip pat šiuo nuosprend˛iu iš L. L. priteista 2128 Lt Kauno teritorinei ligoniu kasai bei 1000 Lt nukentejusiajam S. K. neturtinei ˛alai atlyginti.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baud˛iamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

L. L. nuteistas u˛ tai, kad 2008-09-14, apie 22:00 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo vykusio konflikto su S. K. metu viena karta iš revolverio „Alfa- Proj 640“ iššove S. K. i krutine, padarydamas jam akla šautine ˛aizda krutineje su svetimkuniu krutinkaulyje bei jo lu˛iu, tuo L. L. padare S. K. nesunku sveikatos sutrikdyma, tai yra šiais savo veiksmais L. L. ivykde nusikalstama veika, numatyta BK 138str.1d.

Šalies argumentai

L. L. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turejo teise ir privalejo gintis nuo neblaivaus S. K. persekiojimo, i˛eidinejimu, grasinimo susidoroti, kadangi S. K. nepavyko rasti apelianto brolio, kuris S. K. buvo skolingas.

Nuteistasis teigia, kad ispejo S. K., jog turi ginkla, taciau neblaivaus S. K. tai nesustabde, o trauktis nuteistajam jau nebuvo kur, nes automobilyje buvo jo mergina, kuriai taip pat kilo realus pavojus, kuri, siekdama u˛kirsti tam kelia, telefonu kviete policija.

Nurodo, kad, S. K. priejus visai arti nuteistojo ir bandant pastaraji sugriebti, jis šove nukentejusiajam iš legaliai savigynai isigyto ginklo (kuris nera kovinis), taciau S. K. po šuvio nesustojo ir toliau kuri laika ejo link L. L., kuris vis traukesi eidamas atgal. Veliau nukentejusysis trumpam priejo prie M. V. ir nuejo namo.

Taip pat apeliantas pa˛ymi, kad, atvykus policijai, pareiškimo del S. K. grasinimo susidoroti su L. L. oficialiai neraše, galvodamas, kad u˛teks to, kas nurodyta paaiškinime policijai, todel joks tyrimas del grasinimo susidoroti su L. L. ir nebuvo atliekamas, o vyko tyrimas tik del S. K. su˛alojimo, kadangi gydymo istaiga praneše policijai apie su šautine ˛aizda pristatyta S. K..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vienpusiškai vertino situacija bei nuteistojo argumentus del iškilusio pavojaus nukenteti nuo neblaivaus ir agresyvaus S. K., motyvuojant, kad nebuvo triju privalomu butinosios ginties salygu. Taciau S. K. elgesys buvo neprognozuojamas, todel šuviu jis buvo sustabdytas ir išvengta kitu pasekmiu. Be to, teisme buvo pareikšta, kad nuteistasis galejo pabegti ar nuva˛iuoti automobiliu, taciau apeliantas pabre˛ia, kad to daryti jis neprivalejo ir turejo teise gintis nuo u˛puoliko. Taip pat pa˛ymi, kad S. K. neneige L. L. nurodytu aplinkybiu, t.y. pripa˛ino, kad taip elgesi, grasino, i˛eidinejo nuteistaji, pakartodamas tai teisme ir parodydamas savo asmenybe bei impulsyvu charakteri. Taciau teismas nurode, kad šiuo atveju i˛velgti pavojinga kesinimasi apskritai nebuvo galima ir klaidingai pa˛ymejo, kad nuteistajam S. K. negrasino, nors pastarasis pats pripa˛ino grasines.

Šalies argumentai

L. L. nurodo, kad S. K. pavojingumas buvo realus, kadangi jis aiškiai nurode ka ruošiasi daryti apeliantui. Tuo paciu ir akivaizdus, nes S. K. elgesys ir veiksmai buvo akivaizdus, kadangi L. L. drauge, jau iš tolo pamaciusi gresianti pavoju, kviete telefonu policija, kas rodo, kad teismas neteisingai ivertino visas aplinkybes, savaip interpretavo butinosios ginties instituta, prasme ir salygas.

Apeliantas atkreipia demesi, kad S. K. pripa˛ino grasines nuteistajam susidorojimu ir tai akivaizd˛iai parode eidamas ilga kelia paskui pastaraji, ir tik L. L. traukiantis buvo išvengta u˛puolimo, ka patvirtino ir M. V., taciau teismas tai ivertino priešingai, net atmesdamas paties S. K. prisipa˛inima, jog jis taip elgesi, to sieke, o M. V. parodymus nepagristai vertino S. K. naudai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. L. neviršijo butinosios ginties ribu, elgesi teisetai, adekvaciai jam gresianciam pavojui, o prieš paleisdamas šuvi, ne karta ispejo S. K.. Todel vertinti tai kaip tycini S. K. su˛alojima yra nelogiška ir tai neatitinka tikroves. Taciau teismas atmete tai, ka nurode nuteistasis, M. V. ir net pats S. K. bei padare nepagrista išvada, kad L. L. be prie˛asties tycia šove i S. K..

Taip pat pa˛ymi, kad nesutinka su pareikštais civiliniais ieškiniais, nes nera kaltas del ˛alos atsiradimo.

Šiuo apeliaciniu skunde L. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkes teismo 2009-03-24 nuosprendi ir byla nutraukti.

Teismo posedyje nuteistasis L. L. ir jo gynejas praše nuteistojo apeliacini skunda tenkinti, o prokuroras praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. 2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrineti teismui, nes byla išnagrinejes pirmosios instancijos teismas padare esminiu BPK pa˛eidimu, kurie sukliude teismui teisingai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.

Del esminiu BPK pa˛eidimu.

Iš bylos med˛iagos matyti, kad teisminio bylos nagrinejimo metu L. L. pareiške nušalinima šia byla nagrinejanciai teisejai, motyvuodamas tai šios teisejos šališkumu, t.y. pastarosios susiformavusia išankstine nuomone del L. L. kaltumo (teisejai tai išreiškiant pašaipiais komentarais L. L. at˛vilgiu, pastarojo ignoravimu, kalbejimu pakeltu tonu, nesitvardymu). Taip pat prašyme del teisejos nušalinimo L. L. nurode, kad pripa˛intas nukentejusiuoju šioje byloje S. K. teismo posed˛io metu i˛eidinejo bei ˛emino L. L. ˛od˛iais: „Asilas, Lopas“, taciau teiseja visiškai nesureagovo i tokius nuteistojo at˛vilgiu nukentejusiojo S. K. išsakytus ˛od˛ius ir neispejo pastarojo, kad laikytusi teismo saleje nustatytos tvarkos, o apklausiant liudytoja M. V., teiseja formulavo kryptingus klausimus (visa tai matosi iš teisiamojo posed˛io protokolo).

Spresdama nušalinimo klausima, šia byla nagrinejanti teiseja 2009-03-10 nutartyje nurode, kad L. L. nenurode nei vienos prie˛asties, kuri prieštarautu BPK 58str., 59str. numatytiems nušalinimo pagrindams bei nera kitu nušalinima pagrind˛ianciu argumentu, todel L. L. nuomone apie šios teisejos šališkuma nera pagrindas teisejai nušalinti, t.y. teismo vardu L. L. prašyma del teisejos L.Kymantienes nušalinimo pastaroji teiseja atmete.

Taciau teiseja, atmesdama L. L. prašyma del pastarosios nušalinimo, nepateike jokiu tokio sprendimo motyvu, kas suponuoja išvada, kad teiseja toki sprendima prieme visiškai neanalizuodama L. L. pateikto prašymo del teisejos nušalinimo. BPK 58str.1d. nurodytas nebaigtinis sarašas aplinkybiu, kurioms egzistuojant teisejas negaletu buti laikomas nešališku ir privaletu nusišalinti nuo bylos nagrinejimo. BPK 58str.1d.4p. nustatyta, kad teisejas negali dalyvauti procese, jei proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliancias pagristu abejoniu del teisejo nešališkumo. Iš L. L. pateikto prašymo del byla nagrinejancios teisejos nušalinimo matyti, kad jame pateikta eile motyvuotu kitu aplinkybiu, kurios sukele pagristas abejones del teisejos nešališkumo. Nors daugumos šiu pateiktu aplinkybiu teiseju kolegija patikrinti negali, taciau tas faktas, kad pripa˛intas nukentejusiuoju šioje byloje S. K. teismo posed˛io metu i˛eidinejo bei ˛emino L. L. vadindamas ji „Lopu“ (teisiamojo posed˛io protokolas), o teiseja i toki S. K. poelgi visiškai nereagavo ir neu˛tikrino, kad proceso dalyviai teismo saleje laikytusi nustatytos tvarkos, yra akivaizdus ir pagristas. Todel nekyla abejoniu, kad L. L. prašymas del byla nagrinejancios teisejos nušalinimo buvo motyvuotas, o teiseja savo 2009-03-10 nutartyje del teisejos nušalinimo padare visiškai nepagrista išvada, kad L. L. nenurode nei vienos prie˛asties, kuri prieštarautu BPK 58str., 59str. numatytiems nušalinimo pagrindams bei nera kitu teisejos nušalinima pagrind˛ianciu argumentu.

Teismo posed˛io metu teisejas neturi moralizuoti teismo procese dalyvaujanciu asmenu. Teisejas turi išklausyti procese dalyvaujancius asmenis taip, kaip to reikalauja istatymas, turi buti jiems vienodai demesingas, taciau ir reiklus proceso tvarkos pa˛eidejams. Teisejas neturi parodyti susierzinimo, pykcio, vengti balso pakelimo ir visko, kas gali sudaryti ispudi, kad teisejas yra šališkas.

Iš apelianto pareiškimo del teisejos nušalinimo (b.l. 131) matyti, kad apeliantas, tik pradejus nagrineti byla, susidare nuomone, kad teiseja jo at˛vilgiu yra šališka (visi jo motyvai, pasisakymai, bandymai išaiškinti tikrasias bylos aplinkybes nemotyvuotai iškarto atmetami, teisejos nuomone jis yra kaltas ir bet kokie jo paaiškinimai iš karto su pašaipa komentuojami. Teiseja su juo kalba pakeltu tonu, nesitvardo ramiai sededama vietoje, sklaidosi su rankomis po visa stala ir visiškai ignoruoja bet kokius jo išsakytus samprotavimus, ji kaip ˛mogu toks teisejos elgesys ˛emina. Nukentejes S. K. ciniškai teismo posed˛io metu apelianta i˛eidinejo, ˛emino ˛od˛iais „Lopas“ ir kt. (teisiamojo posed˛io protokolas, b.l. 121), o teiseja visiškai nesureagavo ir neispejo nukentejusiojo, atvirkšciai, pašaipiai pakomentavo).

Esant tokioms aplinkybems darytina išvada, kad šia byla nagrinejusi teiseja, tinkamai neišanalizavusi L. L. prašymo del šios teisejos nušalinimo ir nemotyvuotai atmetusi ši prašyma, padare esminius BPK pa˛eidimus, kurie nepagristai suvar˛e L. L. kaip kaltinamojo teises ir tai sutrukde pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.

Tuo pirmosios instancijos teismas pa˛eide ˇmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje itvirtinta teise i nešališka teisma ir BPK 44staripsnio 5 dalies reikalavimus, kur nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teise, kad jo byla per kuo trumpiausia laika lygybes ir viešumo salygomis teisingai išnagrinetu nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Atkreiptinas demesys, kad pagristu abejoniu del pirmosios instancijos teismo nešališkumo kyla ir tuo pagrindu, jog skund˛iamame nuosprendyje kryptingai pateikti nukentejusiojo S. K. parodymai bei jie neanalizuoti ir nelyginti su kitu proceso dalyviu parodymais. Teisminio bylos nagrinejimo metu S. K. nurode, kad tokiam jo elgesiui ivykio metu itakos turejo alkoholis ir L. L. galejo susidaryti tokia nuomone, kad nukentejusysis galetu suduoti L. L., nes pastarasis ne˛ino S. K. sugebejimo muštis. Be to, nukentejusysis patvirtino L. L. ˛od˛ius, kad S. K. pludosi, o jeigu butu buves blaivus, tai gal tiek nebutu pludes L. L. ir taip nebutu elgiasis, nes išgerus atsirado daugiau drasos. Nukentejusysis taip pat nurode, kad nors L. L. ir šove i ji, taciau S. K. vis tiek ejo link L. L. ir po šuvio S. K. pastarajam pasake, kad „tu mirsi“. Taciau visu šiu aplinkybiu skund˛iamame nuosprendyje, surašant nukentejusiojo S. K. parodymus, nera, kas rodo, kad teismas nevisapusiškai ir neišsamiai analizavo nukentejusiojo parodymus.

Nešališko teismo nuostata apima ne tik subjektyvu teismo nešališkuma. Teismas turi buti nešališkas ir objektyviai, butent pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokia su tuo susijusia abejone. Pirmosios instancijos teismas ne tik sudare situacija, kuri kaltinamajam galejo sukelti abejoniu del teismo nešališkumo, bet ir parode išankstini nusistatyma prieš kaltinamaji.

Del kitu pirmosios instancijos teismo padarytu klaidu.

2009-03-10 nutarties nustatomojoje dalyje, destydama del teisejos nušalinimo išsakyta prokuroro nuomone, teiseja nurode, kad „nušalinima L. L. galejo pareikšti per irodymu tyrima, o irodymu tyrimas byloje baigtas“. Taciau šie 2009-03-10 nutarties teiginiai visiškai neatitinka tikroves, kadangi iš 2009-03-10 teismo posed˛io protokolo matyti, kad prokuroras nurode, jog „procesiškai ˛iurint nušalinima galima pareikšti iki irodymu tyrimo prad˛ios ...“, o apie tai, kad irodymu tyrimas baigtas, prokuroras apskritai nieko nenurodo, juo labiau, kad iš šio teismo posed˛io protokolo matyti, kad irodymu tyrimas, sprend˛iant byla nagrinejusios teisejos nušalinimo klausima, dar nebuvo baigtas.

Be to, BPK 59str.3d. nurodyta, kad jeigu byla nagrineja vienas teisejas, del jam pareikšto nušalinimo nusprend˛ia jis pats, t.y. teisejas turi priimti nutarti savo, o ne teismo vardu, todel teiseja savo 2009-03-10 nutartyje del teisejos nušalinimo nepagristai nurode, kad ši nutartis priimama teismo vardu.

Iš 2009-03-24 nuosprend˛io aprašomosios dalies matyti, kad išdestydamas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neivardino kaltinamojo vardo ir pavardes, kas yra butina, todel tik iš nuosprend˛io turinio galima speti ir suprasti, kad skund˛iamo nuosprend˛io aprašomojoje dalyje išdestyta nusikalstama vieka ivykde L. L..

Spresdamas L. L. bausmes klausima, tiek 2009-03-24 nuosprend˛io motyvacineje, tiek rezoliucineje dalyje teismas nurode, kad L. L. skirta laisves apribojimo bausme bei, vadovaujantis BK 67str.1d., 2d.1p., 68str., jam taikyta baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudimas 1 metams laikyti bei nešioti ginkla. Atkreiptinas demesys, kad u˛draudimas naudotis specialia teise, kaip baud˛iamojo poveikio priemone pagal BK 67str. gali buti taikoma tik šio straipsnio 1d. nurodytais pagrindais esant pilnameciui asmeniui, atleistam nuo baud˛iamosios atsakomybes. Taciau šiuo atveju L. L. nebuvo atleistas nuo baud˛iamosios atsakomybes, todel su paskirta laisves apribojimo bausme teismas galejo jam nustatyti BK 48str.5d.,6d. nurodytus viena ar kelis draudimus ar ipareigojimus. Be to, skirdamas L. L. kaip baud˛iamojo poveikio priemone – u˛draudima 1 metams laikyti bei nešioti ginkla, t.y. tam tikram laiko tarpui u˛draudus naudotis specialia teise, teismas neatkreipe demesio i tai, kad tokios specialios teises igyti, laikyti, nešiotis, gabenti ar realizuoti šaunamaji ginkla L. L. iš viso neturejo. L. L. kaltinime aprašytu laiku ir aplinkybemis panaudojo šaunamaji ginkla su jame esanciais šaudmenimis, kurie pagal 2008-10-20 specialisto išvada Nr. 20-IS1-1907 priskirti prie „D“ kategorijos šaunamuju ginklu ir šaudmenu, kuriems igyti, laikyti, nešiotis, gabenti ar realizuoti pagal šiuo metu galiojancius LR istatymus leidimo nereikia, t.y. nereikia suteikti specialios teises.

BPK 305str.5d. nurodyta, kad aprašomojoje nuosprend˛io dalyje turi buti nurodyti motyvai, pagrind˛iantys sprendima del nusikalstama veika padarytos ˛alos atlyginimo, taciau, spresdamas civilinio ieškinio del neturtines ˛alos atlyginimo klausima ir priteisdamas iš L. L. 1000 Lt S. K. naudai neturtinei ˛alai atlyginti, teismas to visiškai nemotyvavo, o tik apsiribojo bendrais teoriniais pagrindais, numatytais CK 6.250str. bei tuo, kad ˛ala padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai, t.y. teismas nenurode konkreciu aplinkybiu, pagrind˛ianciu ieškinio neturtinei ˛alai atlyginti dydi.

Žemesnės instancijos teismas

Atsi˛velgiant i tai, kad, nagrinejant šia byla apeliacine tvarka pagal nuteistojo L. L. apeliacini skunda, apeliacines instancijos teismas nustate esminius baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimus, todel teiseju kolegija, siekdama vieno tikslo, kad byla butu išnagrineta nešališko teismo ir priimtas teisingas nuosprendis, mato viena išeiti - nuosprendi panaikinti ir byla gra˛inti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nes ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytu klaidu apeliacines instancijos teismas negali.

Teiseju kolegija, atsi˛velgdama i tai, kad nuosprendis naikinamas ir byla gra˛inama naujam nagrinejimui, nuteistojo L. L. apeliacinio skundo iš esmes nenagrinejo, kad nedarytu pirmosios instancijos teismui itakos byla nagrinejant iš naujo, o liete tik ta skundo dali, iš kurios matyti pirmosios instancijos teismo šališkumas, nors savo skunde apeliantas tiesiogiai to neivardino.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas byla iš naujo, turi atkreipti demesi i visas padarytas klaidas, t.y. tinkamai išanalizuoti ir išspresti L. L. kaltes klausima pagal BK 138str.1d. bei tinkamai išspresti bausmes skyrimo klausima tuo atveju, jei L. L. butu pripa˛intas kaltu del padarytos nusikalstamos veikos.

Tinkamai ir laikantis BPK 305 straipsnio reikalavimu išspresti byloje esancio civilinio ieškinio neturtinei ˛alai atlyginti klausima.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326str.1d.4p.,

nutare:

2009-03-24 Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendi, kuriuo L. L. pripa˛intas kaltu ir nuteistas, panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Romas AikeviciusTeisejai: Regina CemnolonskieneKestutis Dargu˛is