Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Romualdas Lincevičius, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, V. Š. gynėjui advokatui Kęstučiui Ožiūnui, teismo psichiatrei ekspertei Vaivai Martinkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Suvalkuose, Lenkijos Respublika, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, neteistas, deklaruota gyv. vieta. (duomenys neskelbtini) Vilnius, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 102 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. 1949 m. kovo 25 d. būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu - Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotiniu, vykdydamas 1949 m. kovo 19 d. LSSR Ministrų tarybos nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“ bei LSSR Valstybės saugumo ministerijos Kaišiadorių apskrities skyriaus viršininko M. S. ir LSSR Valstybės saugumo ministerijos įgaliotinio Kaišiadorių apskričiai I. M. nurodymus, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnais atvyko į (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., į J. P. priklausančią sodybą vykdyti Lietuvos gyventojų trėmimą, kur apklausė tremiamąją Lietuvos gyventoją M. P., po ko ją ir jos seserį G. P. pristatė į Kaišiadorių m. geležinkelio stoties pakrovimo punktą, perdavė ešelono viršininkui Lietuvos SSR Vidaus reikalų ministerijos Valstybės saugumo ministerijos viršininko pavaduotojui Morozovui, dėl ko jos buvo įsodintos į traukinį (ešeloną) Nr. 97357, vagoną Nr. 518-288, ir prievarta išvežtos iš Lietuvos į ją okupavusios valstybės SSRS teritoriją - Irkutsko sritį, Usolje Sibirsko rajoną, kur M. P. ir G. P. priverstinai gyveno iki 1958 metų t. y. trėmė civilius gyventojus iš okupuotos Lietuvos teritorijos į okupavusios šalies SSRS teritoriją.

2011 m. balandžio 12 dieną V. Š. buvo paskirta komisinė teismo medicinos ir ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė tam, kad išsiaiškinti, ar jis pagal savo sveikatos būklę galėtų atlikti teismo paskirtą bausmę. Atlikus minėtą ekspertizę gautos išvados, kad jis turėtų būti atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos. Ekspertizės akte Nr. EKG 8/11(02) ir ekspertizės akte Nr. 78TPK-47/2012 nurodyta, kad V. Š. dėl savo psichikos sveikatos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jam dėl ligos – silpnaprotystės - nereikalinga taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, nes ši būklė nėra pagydoma.

Objektyvių medicinos duomenų, kad V. Š. įtariamos veikos vykdymo metu sirgtų lėtine psichikos liga arba būtų laikinojo psichikos veiklos sutrikimo būsenoje nėra, tą patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavusi teismo psichiatrė-ekspertė V. M.. Remiantis esamais dokumentiniais įrodymais, ekspertės parodymais, darytina išvada, kad V. Š. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 393 straipsnio 1 dalimi ir 394 straipsnio 1 dalies 2 punktu nutarta pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones V. Š..

V. Š. apklaustas 2010-12-01 teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir kaltu neprisipažįsta.

Nukentėjusiosios G. K. (P.) parodymai pagarsinti BPK 276 straipsnio 1 dalie 1 punkto pagrindu. G. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 1949 m. kovo 25 buvo ištremta į Sovietų Sąjungą. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini) Žaslių valsčiuje. Kartu buvo ištremta sesuo M.. Trėmime dalyvavo du rusų kareiviai ir vietinis milicininkas, kurį vadino V.. V. ją ir seserį paėmė iš namų ir nuvežė į Žaslius. ten susodino į sunkvežimį ir nuvežė į Kaišiadorius, kur susodino į vagonus. V. buvo ginkluotas pistoletu, vilkėjo milicininko uniformą. Smurto nevartojo. Seserį M. trėmimo metu apklausinėjo milicininkas V.. Jis pasakė už ką yra tremiamos. Į Lietuvą grįžo 1959 m. (2 t., b. l. 119-121, 130-131, 135-136).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus 2007-06-08 pažymos Nr. 37R-190 matyti, kad V. Š. V. (gimęs (duomenys neskelbtini), Lenkijoje) laikotarpyje nuo 1945 m. liepos mėn. iki 1949 m. kovo mėn. 25-28 d. dirbo LSSR MVD Kaišiadorių apskrities milicijos skyriaus Žaslių valsčiaus apylinkės įgaliotiniu. Jis dalyvavo M. ir G. P. trėmime ir atliko M. P. apklausą, perdavė į ešeloną (2 t., b. l. 1-6).

Iš Trakų apskrities skyriaus NKVD etatų paskirstymo dokumento matyti, kad Žaslių NKVD skyriuje dirbo V. Š. V. apylinkės įgaliotiniu (2 t., b. l. 14).

Iš G. Š. M. tarnybos lapo matyti, kad jis 1948-10-10 atleistas iš VRM organų dėl tolesnio panaudojimo negalimumo. Tai paneigia įtariamojo V. Š. V. versiją, kad 1949-03-25 M. ir G. P. trėmė G. Š. M. (2 t., b. l. 110).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-187 matyti, kad Kaišiadorių apskrities gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ byloje Nr. 17 esančiame priemonių išdėstymo plane buvo numatyta, kad 1949-03-25 M. ir G. P. turės tremti LSSR MVD Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinio Š. vadovaujama operatyvinė grupė (3 t., b. l. 54).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-175 matyti, kad 1949-03-25 M. ir G. P. trėmė LSSR MVD Žaslių valsčiaus poskyrio apylinkės įgaliotinio Š. vadovaujama operatyvinė grupė (3 t., b. l. 48).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-165 matyti, kad 1949-03-25 tremiant M. ir G. P. daugiau asmenų pavarde Š. ir dirbusių milicijoje nebuvo. Kiti asmenys pavarde Š. buvo liaudies gynėjais, o ne milicininkais (3 t., b. l. 67).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2002-05-27 pažymoje aprašyta visa Lietuvos gyventojų trėmimo vykdymo eiga (1 t., b. l. 16-40).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2002-07-01 pažymos Nr. 50-09-02-221 matyti, kad V. Š. V. buvo grupės sudarytos Lietuvos gyventojų trėmimui narys (1 t., b. l. 41-45).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-01-29 TSRS Ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 390-136 vs, kuriuo pasiūlė Lietuvos TSR, Latvijos TSR, Estijos TSR komunistų partijos centro komitetams iškeldinti iš šių valstybių buožes su šeimomis, nacionalistų šeimas (1 t., b. l. 52-55).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-19 Lietuvos TSR ministrų taryba priėmė nutarimą Nr. 176-ss „Dėl buožių ištrėmimo iš Lietuvos TSR teritorijos“, kurį pasirašė Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininkas Gedvilas ir Lietuvos TSR ministrų tarybos reikalų vedėjas P. ( 1 t., b. l. 57).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-11 sudarytas MGB Kaišiadorių apskrities skyriaus priemonių, vykdomų pagal LTSR MGB 1949-03-10 direktyvą Nr. 123 planas, kuriame numatyta, kad iš Kaišiadorių apskrities turi būti ištremtos 166 šeimos iš jų 50 buožių ir 116 nacionalistinio pobūdžio dalyvių šeimų. Plane numatytas tremiamųjų surinkimo punktas Žasliuose kultūros namų patalpos, o pakrovimo punktas – Kaišiadorių geležinkelio stotyje (1 t., b. l. 87-91).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad 1949-03-21 LTSR valstybės saugumo ministras generolas-leitenantas patvirtino „Priboj“ bylos planą, sudarytą MGB Kaišiadorių AS viršininko S. ir TSR MGB įgaliotinio Kaišiadorių apskrityje M., kuriame numatyta, kad iš Žaslių valsčiaus turi būti ištremta 32 šeimos. Ištrėmimui vykdyti Žaslių valsčiuje turi būti įsteigtos 11 operatyvinių grupių. 9-osios grupės viršininku paskirtas vidaus reikalų ministerijos įgaliotinis Š. (1 t., b. l. 98).

Iš archyvinio dokumento kopijos matyti, kad ešelonu vykstančių asmenų sąraše G. ir M. P. buvo vežamos vagone Nr. 518-288 (1 t., b. l. 150).

Iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymos Nr. 37R-167 matyti, kad trėmimui vykdyti Žaslių valsčiuje turi būti įsteigtos 11 operatyvinių grupių. 9-osios grupės viršininku paskirtas vidaus reikalų ministerijos įgaliotinis Š. (1 t., b. l. 169).

Iš V. Š. tarnybos lapo matyti, kad jam 1947-10-27 buvo suteiktas milicijos viršilos laipsnis (2 t., b. l. 75).

Iš P. M. apklausos lapo matyti, kad ją prieš tremiant 1949-03-25 apklausinėjo, apklausos lapą surašė Žaslių valsčiaus skyriaus milicijos viršila Š. (4 t., b. l. 21).

Iš pažymos matyti, kad Marytė ir G. P. buvo perduotos ešelono viršininkui Morozovui (4 t., b. l. 34).

Iš LTEC specialisto išvados Nr. 11-3105(09) matyti, kad M. P. apklausos lapą surašė V. Š. (4 t., b. l. 53)

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skriaus vedėjas R. N. davė paaiškinimą kaip specialistas ir paaiškino, kad tremiant Lietuvos gyventojus į Sovietų Sąjungą dalyvaudavo vidaus reikalų ministerijos arba saugumo ministerijos pareigūnai. Būdavo sudaromos operatyvinės grupės į kurias įeidavo minėtų struktūrų pareigūnai, liaudies gynėjai ir partinio aktyvo nariai. Prieš tremiant konkrečią šeimą, buvo numatoma kokia operatyvinė grupė kokią šeimą trems. Trėmimo grupėms galėjo vadovauti arba milicijos arba saugumo pareigūnas. Tiesiogiai gyventojų trėmimą vykdydavo tokios grupės vyresnysis. Jis buvo atsakingas už gyventojų surinkimą ir pristatymą į ešeloną. Prieš trėmimo operaciją būdavo grupės vyresnysis gaudavo slaptą paketą su dokumentais, kuriame būdavo ir apklausos lapo bei kitų dokumentų blankai. Grupės vyresnysis ir pasirašydavo apklausos lapą. Apklausos lapas buvo svarbus juridinis dokumentas, kuriame būdavo surašomi faktiškai tremiami šeimos nariai, nustatomos jų asmenybės. Nuvežus iki ešelono tremiamuosius būdavo surašoma pažyma apie jų pridavimą į traukinį (4 t., b. l. 91-97).

Inkriminuojamo nusikaltimo objektas – visuotinai pripažinta elgesio su civiliais tvarka, civilių gyventojų teisių pažeidimas laisvai rinktis gyvenamąją vietą. Dalykas – nukentėjusieji civiliai, esantys okupuotoje teritorijoje. Trėmimas – civilių gyventojų, esančių okupuotoje teritorijoje, priverstinis išvežimas iš jų gyvenamos teritorijos į kitą teritoriją, esančią okupavusioje šalyje. Nusikaltimas padaromas okupacijos laikotarpiu. Subjektas – fizinis asmuo ar karys, kuris dalyvavo trėmimo metu. Subjektyvinė pusė pasireiškia tyčia, asmuo suvokia dalyvaujantis kitų civilių asmenų priverstiniu išvežimu iš jų gyvenamosios vietos, savo dalyvavimu siekia, kad tie asmenys būtų išremti į kitą teritoriją. Nusikaltimo sudėtis formali, pakanka civilio gyventojo trėmimo fakto.

Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, jog V. Š. padarė inkriminuojamą nusikaltimą, kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 102 str. teisingas.

Iš teismo psichiatrijos ekspertizės išvados seka, tą patvirtino ir psichiatrė ekspertė V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu, jog nėra duomenų, kad praeityje, pavojingos visuomenei veikos padarymo metu V. Š. būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu. Šiuo metu V. Š. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – įgyta silpnaprotyste – kraujagysline demencija. Nėra duomenų, kad V. Š. pavojingos visuomenei veikos padarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu V. Š. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. Š. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – įgytos silpnaprotystės - kraujagyslinės demencijos nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones, nes jo dabartinė psichikos sveikatos būklė nekelia pavojaus visuomenei. V. Š. gali būti gydomas bendra tvarka ir perduotas giminaičių globai ir rūpybai.

Teismo nuomone, V. Š. nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikalingas priverstinis gydymas. Jis gali būti atiduotas šeimos nariams globoti ir juo rūpintis.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kratos metu paimti medaliai, ordinai ir jų knygelės gražintini V. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

V. Š. dėl įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 straipsnio padarymo baudžiamąją bylą nutraukti ir perduoti jį šeimos nariui - dukrai V. T. rūpintis ir globoti, kartu nustatant V. Š. medicininį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą.

Daiktiniai įrodymai, kratos metu paimti medaliai, ordinai ir jų knygelės grąžintini V. T..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.