- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-211-236/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-60-3-00079-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „LITGRID“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo - akcinės bendrovės „LITGRID“, prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo civilinėje byloje pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto arbitražo byloje Nr. 291, panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi ieškovo AB „LITGRID“ reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo 14 348 302,54 Lt vertės atsakovo UAB „Sky Energy Group“ (šiuo metu UAB „Saurama“) nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, uždraudė jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, o nesant (ar esant nepakankamai) tokio turto – areštavo atsakovo lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, bei turtines teises, neviršijant ieškinio sumos. Teismas leido iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo fondui, vykdyti mokėjimus bei pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ieškovo AB „LITGRID“ ir Nord Pool Spot AS elektros biržos naudai.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 31 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir leido atsakovui UAB „Saurama“ atsiskaityti su pasirinktu teisiniu patarėju už teisines paslaugas, atstovaujant arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 291, neviršijant 50 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir leido atsakovui UAB „Saurama“ atsiskaityti su pasirinktu teisiniu patarėju už teisines paslaugas, atstovaujant Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-6734-437/2014, neviršijant 10 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir sumažino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 14 348 302,54 Lt iki 12 508 602,54 Lt bei leido atsakovui UAB „Saurama“ atsiskaityti su ekspertu V. S. už eksperto paslaugas, suteiktas Vilniaus komercinio arbitražo teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 291, neviršijant 100 000 Lt.
Lietuvos apeliaciniame teisme yra priimtas atsakovo UAB „Saurama“ skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo iš jo (atsakovo) buvo priteista 12 300 000 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų, 112 736,76 Lt arbitražo rinkliavų ir 39 646,82 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „LITGRID“ naudai, panaikinimo.
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas ieškovo AB „LITGRID“ prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. liepos 2 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant atsakovui UAB „Saurama“ iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams arba leidžiant išmokėti užmokestį, neviršijantį 2 610 Lt (3 darbuotojams po 870 Lt MMA).
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. vasario 3 d. nutarimu konstatavus nepakankamą įmonės finansinį pajėgumą, UAB „Saurama“ buvo panaikintos nepriklausomo elektros energijos tiekimo ir gamtinių dujų tiekimo licencijos, todėl jau nuo 2014 m. vasario 3 d. bendrovė prarado galimybę vykdyti savo pagrindinę veiklą. Nors atsakovas veiklos nevykdo, tačiau, piktnaudžiaudamas teismo leidimu išmokėti darbo užmokestį, ne tik išlaikė tūkstantines darbo užmokesčio sumas gaunančius darbuotojus, bet ir išmokėjo jiems išeitines išmokas (R. D. – 14 505,91 Lt, L. A. – 15 491,78 Lt, K. Ž. – 38 255 Lt). Esant įmonės bankroto grėsmei, UAB „Saurama“ vadovui E. P. ir buhalterei I. M. mokamas darbo užmokestis ėmė didėti. Nors kiekvieną mėnesį E. P. buvo mokama apie 8 000 Lt, o I. M. – 3 400 Lt, tačiau 2014 m. rugsėjo mėnesį nepagrįstai E. P. išmokėta 30 400 Lt, o I. M. – 7 900 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Saurama“ atsiliepimu prašė šį ieškovo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, nes nesutinka nei su ieškovo prašymu, nei su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimu panaikinti licenciją verstis nepriklausoma elektros energijos tiekėjo veikla. Po licencijos panaikinimo buvo nutrauktos darbo sutartys su darbuotojais. Šiuo metu įmonėje dirba tik vadovas ir buhalterė, kurie turi nuolatinio darbo su VMI, antstoliais, kreditoriais ir debitoriais. Atsakovas taip pat dalyvauja įvairiuose teisminiuose ginčuose, kurių baigtis turės įtakos bendrovės veiklos perspektyvai. Bendrovės vadovo darbo užmokestis, priešingai nei teigia ieškovas, nebuvo padidintas. Didesnės sumos išmokėtos dėl to, kad dėl įmonės sąskaitų arešto buvo sudėtinga atlikti pavedimus, todėl bendrovės vadovui avansu yra išmokėtas atlyginimas už 2 mėnesius į priekį.
Šalies argumentai
Ieškovas AB „LITGRID“ apeliaciniam teismui pateikė darė vieną prašymą taikyti atsakovui papildomą laikinąją apsaugos priemonę – paskirti atsakovo UAB „Saurama“ turto administratorių ir pasiūlė juo UAB „TOPLIT“. Šį prašymą ieškovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Papildomai nurodo, kad 2014 m. sausio – rugsėjo mėnesiais atsakovas valstybei sumokėjo 1 620 520,24 Lt mokesčių, taip patenkinęs VMI reikalavimus, neatsižvelgiant į kito kreditoriaus – AB „LITGRID“, interesus. Kontroliuoti atsakovą yra sudėtinga, todėl ieškovo interesų apsauga galėtų būti tinkamai užtikrinta tik paskiriant turto administratorių, kuris galėtų užtikrinti likusio turto išsaugojimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Saurama“ atsiliepimu prašė šį ieškovo prašymą atmesti. Nesutinka, kad jis (atsakovas) piktnaudžiauja teismo leidimu išmokėti darbo užmokestį. Panaikinus licenciją, darbo sutartys su darbuotojais buvo nutrauktos. Šiuo metu įmonėje dirba tik vadovas E. P. ir buhalterė I. M., kurie turi darbo. Trečia darbuotoja A. S. (prekybos vadybininkė) šiuo metu yra motinystės atostogose, todėl jai atlyginimas nemokamas. Nesutinka, kad neteisėtai mokėti mokesčiai valstybei, nes tai daryti leista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi. Mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti nepažeidžiant teismo nutarties. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas (įmonės vadovas) nesivadovauja įstatymais, nesilaiko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatytų apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintinas iš dalies.
Prašymas dėl papildomos laikinosios apsaugos priemonės taikymo netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšis ar mastas nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba pakeisti jų mastą. Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teismas turi ne tik užtikrinti paminėtų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų laikymąsi, bet ir atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pakeistos, bei į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos nepakeitus jų masto.
Byloje nustatyta, kad ieškovo AB „LITGRID“ reikalavimui užtikrinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo areštuotas atsakovo UAB „Saurama“ 14 348 302,54 Lt turtas, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas, vykdyti kitus mokėjimus bei pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ieškovo AB „LITGRID“ ir Nord Pool Spot AS elektros biržos naudai, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nuo 14 348 302,54 Lt buvo sumažintas iki 12 508 602,54 Lt. Vilniaus komercinio arbitražo 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteista 12 300 000 Lt skolos, 6 proc. procesinių palūkanų, 112 736,76 Lt arbitražo rinkliavų ir 39 646,82 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „LITGRID“ naudai (sprendimas yra apskųstas).
Ieškovas prašymą pakeisti atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant mokėti darbuotojams darbo užmokestį arba leidžiant jį mokėti, neviršijant 2 610 Lt (3 darbuotojams po 870 Lt MMA), taip pat prašymą paskirti atsakovo turto administratorių, iš esmės grindžia tuo, kad UAB „Saurama“, nevykdydama veiklos, piktnaudžiaudama teismo leidimu mokėti darbuotojams darbo užmokestį, ėmė nepagrįstai didinti atlyginimus įmonės vadovui bei buhalterei. Tokiu būdu atsakovas švaisto bendrovės turtą bei mažina ieškovo galimybę patenkinti savo reikalavimą.
Byloje esantys faktiniai duomenys įrodo, kad atsakovas UAB „Saurama“ yra elektros gamyba bei pardavimu besiverčianti bendrovė. Valstybinės kainų ir energetikos inspekcijos 2014 m. vasario 3 d. nutarimu, konstatavus nepakankamą finansinį pajėgumą, UAB „Saurama“ buvo panaikintos nepriklausomo elektros energijos tiekimo bei gamtinių dujų tiekimo licencijos. Taip atsakovas prarado galimybę vykdyti savo pagrindinę veiklą. To iš esmės neneigia ir UAB „Saurama“, teigdama, kad panaikinus licencijas įmonė privalėjo atleisti visus darbuotojus. Šiuo metu įmonėje dirba tik vadovas ir buhalterė, o viena darbuotoja yra motinystės atostogose ir jai atlyginimas nemokamas.
Teismui pateikti atsakovo bankų sąskaitos išrašai bei antstolio A. N. 2014 m. spalio 14 d. pažyma Nr. B-41594 įrodo, kad UAB „Saurama“, mokėjusi vadovui nuo 7 572,58 Lt iki 10 060,03 Lt dydžio mėnesinį darbo užmokestį (pvz., 2014 m. gegužės mėnesį išmokėjo 7 947,86 Lt, 2014 m. birželio mėnesį – 7 600 Lt, 2014 m. liepos mėnesį – 10 060,03 Lt, 2014 m. rugpjūčio mėnesį – 8 209,10 Lt), 2014 m. rugsėjo mėnesį jam jau išmokėjo 37 972,58 Lt. Bendrovės buhalterei, kuriai buvo mokamas apie 3 000 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas (pvz., 2014 m. birželio mėnesį – 3 611,09 Lt, 2014 m. liepos mėnesį – 3 472,11 Lt, 2014 m. rugpjūčio mėnesį – 3 276 Lt), 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo išmokėta 11 176 Lt. Atsakovas neneigia, kad buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nors jis nebuvo didinamas, avansu dėl įmonės sąskaitų arešto – sunku buvo atlikti bakinius pavedimus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius faktinius duomenis, sutinka su ieškovu, jog dėl atsakovo UAB „Saurama“, faktiškai veiklos nevykdančios ir beveik visus darbuotojus atleidusios įmonės, darbuotojams išmokėto didesnius darbo užmokesčio, yra akivaizdžių piktnaudžiavimo teismo suteiktu leidimu mokėti iš areštuotų lėšų atlyginimą darbuotojams, požymių, taip be pagrindo mažinant bendrovės turtą, kartu apribojant ieškovo galimybę patenkinti savo reikalavimą. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovo prašymas visiškai uždrausti atsakovui iš areštuotų lėšų mokėti darbuotojams darbo užmokestį negali būti patenkintas, nes uždraudus visiškai mokėti dirbantiems darbo užmokestį, būtų pažeista dirbančiųjų teisė gauti atitinkamą atlygį už darbą; taip nukentėtų su ieškovo ieškiniu nesusijusios šalies (atsakovo darbuotojų) teisėti interesai, tačiau dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų nepagrįstai didelio darbo užmokesčio išmokėjimo, siekiant užkirsti atsakovui galimybę tuo piktnaudžiauti ir išsaugoti įmonės lėšas, yra pagrindas taikyti atsakovui darbo užmokesčio mokėjimo apribojimus, leidžiant mokėti darbuotojams atlyginimą, tačiau ne ieškovo nurodyto dydžio - 2 610 Lt (3 darbuotojams po 870 Lt MMA), o sumas, neviršijančias vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje, kuris, kaip matyti iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai skelbiamų duomenų, šiuo metu yra 2 355,70 Lt (neatskaičius mokesčių).
Iš dalies patenkinus ieškovo AB „LITGRID“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria pritaikius atsakovo turto areštą buvo leista atsiskaityti su darbuotojais, keistina. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 17 d. ir 2014 m. liepos 2 d. nutartimis buvo nustatyti tik papildomi leidimai atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti už konkrečias teisines paslaugas, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, keisti paminėtų nutarčių nėra pagrindo.
Remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalimi, teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, ekonomiškumo principas draudžia taikyti atsakovui didesnius suvaržymus, nei būtina, siekiant užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau kartu kuo mažiau varžytų atsakovo interesus. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – mokėtino darbo užmokesčio atsakovo darbuotojams apribojimo, atsakovui bus užkirsta galimybė piktnaudžiauti teismo suteiktu teise ir mokėti bendrovės darbuotojams didesnius atlyginimus, todėl ieškovo prašomos papildomos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto administratoriaus paskyrimo (CPK 145 str. 1 d. 5 p.), nėra pagrindo taikyti, nes, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia priemonė būtų perteklinė. Be to, ieškovas nepagrindė būtinybės ją taikyti (CPK 177, 178 str.).
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju pritaikius papildomas laikinąsias apsaugos priemones – paskyrus atsakovo turto administratorių, būtų pažeistas ne tik ekonomiškumo principas, reikalaujantis taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, bet ir proporcingumo principas, reikalaujantis užtikrinti, jog būtų saugomi ne tik ieškovo, bet ir atsakovo, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, interesai.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 144, 147 ir 148 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo - akcinės bendrovės „LITGRID“, prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsakovui - uždarajai akcinei bendrovei „Saurama“, iš areštuotų atsakovo lėšų leista išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, pakeisti ir nutartį šioje dalyje išdėstyti taip: leisti atsakovui - uždarajai akcinei bendrovei „Saurama“, iš areštuotų lėšų mokėti bendrovės darbuotojams darbo užmokestį, nustatant, kad kiekvienam darbuotojui darbo užmokesčiui išmokama suma per mėnesį neturi viršyti vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje, t. y. 2 355,70 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt penkių litų septyniasdešimties centų, neatskaičius mokesčių).
Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ieškovo - akcinės bendrovės „LITGRID“, prašymą taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždarosios akcinės bendrovės „Saurama“ turto administratoriaus paskyrimą, atmesti.