Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamoji R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo sutuoktiniu M. S., kartu gyvena jos nepilnametės dukros iš pirmos santuokos J. ir I. M., joms (duomenys neskelbtini) metų, kartu su M. augina du sūnus L. ir L. jiems (duomenys neskelbtini) metai. 2025 m. balandžio 16 d. ryte ji dirbo nuo 6 val. ryto iki 14.30 val. Kai ji vyko į darbą, mergaitės dar miegojo. Mergaitės keliasi apie 6.30 val. Joms mokyklinis autobusiukas būna apie 7.20 val. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Tą dieną, jai sakė vyras M., kad J. ryte išėjo ankščiau ir važiavo miesto autobusu į mokyklą, o I. išėjo iš namų vėliau, ir važiavo su mokykliniu autobusu. Kiek jai žinoma, abi dukros pasiekė ryte mokyklą ir dalyvavo pamokose. Kodėl važiavo J. ne su mokykliniu autobusu, negali tiksliai atsakyti, bet mano, kad tiesiog J. taip užsinorėjo, norėjo susitikti su drauge. Ji nori, kad mergaitės važiuotų į mokyklą su mokykliniu autobusiuku, o ne su miesto autobusu, nes mokyklinis priveža prie mokyklos, o miesto autobusas paleidžia kažkur mieste. Ryte su mergaitėmis nesusirašė, o J. išvis rašo tik tada, kai kažko jai reikia. Ji grįžo po darbo, J. su I. buvo namuose. I. pasakojo, kaip sekėsi mokykloje. J. pasakė, kad važiavo miesto autobusu, nes ji taip norėjo. Su J. nekonfliktavo. Paskui ji atsigulė pamiegoti, nes skaudėjo nugarą. Atsikėlė, buvo apie 19 val., jai būnant savo kambaryje pasikvietė J. ir paprašė, kad J. duotų jai savo telefoną, norėjo įdiegti jai programėlę, kad matytų, kur ji yra, nes yra buvę, kad J. pabėga, dingsta iš namų ir tada negali jos rasti. J. vengė jai duoti savo telefoną, suprato, kad J. kažką iš jo trina. Sakė palaukti, tuoj duos. Tada tiesiog J. stovint prie kambario, tarpduryje su koridoriumi ji iš J. rankų paėmė, ištraukė J. telefoną. J. nesipriešino, tačiau šaukė, sakydama: „Ką tu darai, atiduok“. Telefonas J. su kodu, paprašė atrakinti, J. jai atrakino telefoną. Pamatė, kad buvo baigiama trinti programa „Snapchat“, paklausė kodėl J. ištrynė, pasakė, kad nebenori rinkti kažko. Paprašė J. parodyti, kas ten yra, J. nesutiko. Tada J. paklausė, ar ji vėl rūko elektronines cigaretes, nes rūkydavo. J. pradėjo jai meluoti, kad nerūko, tačiau ji matė, kad J. meluoja. Tada ji labai supyko, pradėjo ant J. šaukti, sakė, kad atiduotų jai, kad ji negali taip elgtis. J. atnešė jai elektroninę cigaretę ir padavė. Namuose buvo visa šeima. O kambaryje, konflikto su J. metu, buvo tik dviese. Programėlės „Snapchat“ J. jai neparodė. Gal ji jau per daug įtari pasidarė, tačiau jai buvo neramu, ką J. rūko, nes dabar tiek daug atsitikimų, kai vaikai atsiduria ligoninėse nuo rūkomų skysčių. Labai susinervavo. J. nesakė, ką rūko, iš kur gauna, neva pasakė, kad J. kažkas atidavė, kad čia ne jos ir t.t. Yra ankščiau J. mačiusi labai išsiplėtusiais vyzdžiais, maža ką J. rūko ir nesupranta, kas per medžiaga, todėl neatstojo nuo J. klausdama, ką J. rūko. Nieko neišsiaiškino, nieko J. jai nesakė, pasakė J., kad paims jai diržą ir vis tiek ji turės jai pasakyti, iš kur perka medžiagą rūkymui. J. žiūrėjo į ją šaltu žvilgsniu, ją laikė, kaip tuščią vietą, ir jai tiesiog nieko nesakė, nesvarbu jai buvo jos prašymai, liepimai, į ją J. nereagavo. Atsinešė ji savo odinį diržą, pločio iki 5 cm, iš vonios ir J., stovinčiai kambaryje, diržu sudavė, negali įvardinti, kur J. sudavė, labai buvo susinervavusi, bet neneigia, kad J. diržu sudavė į kūno vietas, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Ji tikrai neskaičiavo, kiek jai smūgių sudavė, neneigia nieko, prisipažįsta, galėjo iki 20 kartų suduoti, išvedė J. ją iš kantrybės, nebežinojo ką daryti. Suprato, kad daro blogai, kad negali prieš dukrą kelti rankos, tačiau ta cigaretė ją palaužė, pamatė, kad yra visai bejėgė kažką išspręsti su J., kad J. ją žemina ir nekreipia dėmesio, neklauso, elgiasi taip, kaip J. norisi, o jai tik 14 metų. Kas jai dar įstrigo, tai, kad kai ji J. diržu mušė, ji tiesiog verkė ir juokėsi sakydama „ai skauda“, užsiėmusi sau už kairės rankos virš alkūnės. Jautėsi taip blogai, kad nemoka net pasakyti, kokios emocijos ją buvo apėmusios, labai jai liūdna ir gaila, ir ji labai gailisi. Supranta, kad ne taip turėjo spręsti problemas. J. darosi nebevaldoma visai, rūko, save žaloja, atsikalbinėja, blogai mokosi, ant brolių pastoviai rėkia. Niekas J. neįdomu, jokių būrelių ji nelanko, J. rūpi tik jos telefonas. Šiuo metu pas psichologę nesilanko, tačiau prieš tai lankėsi Ukmergės poliklinikoje, šiuo metu pavardės nežino. Mergaitės yra pas tėtį V. Kaune. I. prašosi grįžti į namus. Smurtavo prieš J. pirmą kartą, todėl taip blogai jaučiasi. Prieš I. nėra smurtavusi, prieš berniukus taip nėra smurtavusi. Yra dirbanti, alkoholio nevartoja, neteista, prašo jai skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Pasižada daugiau taip nebesielgti, J. ji tikrai atsiprašys (el. b. l. 46–49).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. Z. parodė, kad 2025 m. balandžio 17 d. apie 13.52 val. jai dirbant darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pas socialinę pedagogę atėjusi (duomenys neskelbtini) klasės mokinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad ją vakar namuose su diržu sumušė jos mama. Nuvykusi nurodytu adresu, ji pabendravo su socialine pedagoge A. P. ir su mergaitėmis J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). J. papasakojo, kad 2025 m. balandžio 16 d. ji kaip visada iš ryto važiavo į mokyklą su autobusu, tačiau nespėjusi įsėsti į mokyklinį autobusą, į mokyklą nuvyko su miesto autobusu. Kai sugrįžo į namus, tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo būti apie 19 val., jos mama R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo priekaištauti, kodėl J. M. į mokyklą išvyko ne su mokykliniu autobusu, tada prašė, kad duotų mobilųjį telefoną, nes norėjo kažką telefone patikrinti. J. motinai telefono iš karto nedavė, bandė išsitrinti savo socialinių paslaugų svetainę „Snapchat“, po kurio laiko motinai pavyko iš J. paimti telefoną, ten kažką perskaitė, tada atsinešė diržą ir pradėjo grasinti, kad J. suduos, o vėliau pradėjo J. trankyti į įvairias kūno vietas. Trankė ne mažiau kaip 20 kartų, į kairę ranką, kairę koją, nugarą. Tai buvo pirmas kartas, kai prieš J. smurtavo mama, anksčiau tik žodžiais konfliktuodavo dėl įvairių buities neatliekamų darbų. Apie smurtą J. informavo savo tėvą V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), pastarasis J. liepė apie įvykį informuoti mokykloje esančias darbuotojas. J. M. buvo nuvežta į Ukmergės m. ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti kūno sužalojimai. J. M. ir jos sesuo I. M. perduotos laikinai globai tėvui V. M. (el. b. l. 4–7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad gyvena su savo žmona Kaune. Jo dukros dvynės J. ir I. M. gyvena su motina R. S. Su dukromis bendrauja, susirašo ir susiskambina. 2025 m. balandžio 17 d. 12.10 val. I. parašė V. M. į telefoną SMS, kur pasakė, kad vakar mama J. mušė su diržu už tai, kad rado pas J. elektroninę cigaretę. V. pasakė, kad J. kreiptųsi dėl to į auklėtoją, nes auklėtoja yra ir socialinė pedagogė. J. parašė, kad nėra direktorės ir auklėtojos, nieko negali padaryti dėl šio įvykio. V. M. paskambino į vaikų teises Ukmergėje ir pranešė apie įvykį, apie tai, kad prieš J. mama naudojo smurtą. Kas vyko toliau, V. M. nežino. Tos dienos vakare jis paskambino J., ji pasakė, kad nakvoja pas giminaitę R. B., kuri gyvena Ukmergėje. Dukra verkė, sakė nori važiuoti pas V. M. Todėl jis 2025 m. balandžio 17 d. atvyko dukrų pasiimti, jas paėmė iš R. B. su vaikų teisių žinia, pasirašė visus aktus. Mergaičių klausta, kur jos nori būti, jos sakė pas V. M. Kodėl I. norėjo pas jį, mano dėl to, kad I. yra jautresnė, kas tik nutinka, I. pradeda verkti, palaiko sesę, todėl galimai I. buvo išsigandusi, jai gal buvo stresas dėl įvykio ir I. nenorėjo likti pas mamą, nors jai mama nieko nedarė. Kai mergaites parsivežė, jos abi buvo liūdnos, dabar tai jau abi atsigavusios, I. nori pas mamą grįžti, todėl ją mamai nuveš. Dar pasitars su vaiko teisių apsaugos specialistais. Namuose truputį kalbėjo apie įvykį su mergaitėmis, kad negerai mama pasielgė, tačiau sakė, kad ir jos turi elgtis tinkamai, negali rūkyti, neklausyti mamos. V. M. tikrai yra prieš rūkymą ir draudžia tai daryti. Tačiau drausti yra viena, sunku su paauglėmis šiais laikais. Kiek jam yra žinoma, R. pirmą kartą smurtavo prieš J., daugiau nėra girdėjęs, kad kažkas būtų buvę, ir mergaitės niekada nesiskundė jam. V. M. galvoja, kad šis įvykis išsispręs, viskas nurims, J. apsiramins, gal su mama susitaikys. Dabar kalbėsis, kad J. pagyventų pas jį. Pats daugiau nieko papasakoti negali, nes nežino daugiau aplinkybių (el. b. l. 67–70).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge. Turi savo auklėtinius (duomenys neskelbtini) klasę, kurioje ir mokosi J. ir I. M. 2025 m. balandžio 17 d. 9.50 val. jos auklėtinė J. M. jai į asmeninį „Messenger“ atsiuntė dvi nuotraukas, kuriose buvo ji pati, fotografuojanti prieš veidrodį save, t. y. savo dešinę ranką, ant kurios matosi daugybinės mėlynės. Kadangi ji dirbo, todėl pamatė šį pranešimą tik po pusvalandžio, apie 11 val. J. jau buvo mačiusi ryte mokykloje, praėjusią koridoriumi. Tačiau ji jai pasirodė liūdna, todėl ji jos praėjusios koridoriumi dar paklausė kas jai atsitiko. J. atsakė, kad jai viskas gerai. Ir J. nuėjo į pamoką. Po žinutės su nuotraukomis ji parašė J., kas jai atsitiko, iš kur pas ją mėlynės. J. jai parašė, kad mama ją pagavo su elektronine cigarete ir padarė taip. Pakvietė ją pasikalbėti. J. per pertrauką atsisakė ateiti, nes nenorėjo, todėl, kad jos draugai paskui klaustų, kodėl J. buvo pas ją atėjusi. J. pasiprašė ateiti pas ją per pamoką. J. atėjo per pamoką, ir jos pasikalbėjo. Paprašė parodyti ranką, pasirodė mėlynės net geltonos, kai kurios mėlynos, J. klausė, kaip atsitiko viskas. J. sakė, kad iš ryto ji atsikėlusi ankščiau, nes buvo susitarusi su drauge, išvažiavo į miestą autobusu, į centrą susitikti su drauge, nes šiaip ji važiuoja mokykliniu autobusu. Miesto centre susitiko su 19 metų mergaite, vardo nenurodė, kuri jai į elektroninę cigaretę pripildė druskos. Ir tada J. atvažiavo į mokyklą. Ji tikrai tą dieną į mokyklą nevėlavo. Po pamokų ji grįžo mokykliniu autobusu namo. J. pasakojo, kad labai buvo pavargusi ir nuėjo miegoti. Sakė, kad miegojo apie dvi valandas. Kai prabudo, mama jos klausė, kodėl ji nevažiavo mokykliniu autobusu ryte į mokyklą. J. sakė, kad mama liepė jai duoti telefoną ir atrakinti jį. Sakė, kad mama buvo pikta, nebuvo išgėrusi, tik nuo darbo pavargusi. Mama suprato, kad J. telefono neatidarė, ir tada mama paėmė diržą, ir vieną kartą trenkė diržu į ranką, o paskui J. nusivedė į kambarį, nes ten buvo broliai mažesni. Kaip J. pasakojo, kad patėvis bandė užstoti J., sakydamas mamai, ką ji daro, tačiau mama neklausė užsidarė kitame kambaryje ir ją mušė per koją, nugarą, ranką daug kartų. J. sakė, kad ant nugaros nieko nėra, tačiau paprašė parodyti nugarą ir pamatė, kad nugaroje yra mušimo žymės. O daugiau ji mergaitės neapžiūrėjo. J. jai daugiau nerodė. Pasakė, kad turi pranešti į policiją, kad tai vaiko teisių pažeidimas, paklausė, ar J. sutinka. J. sutiko. Tada kalbėjosi su sese I., I. pasakojo, kad jau ryte mama buvo pikta, nes I. atsikėlus J. jau namie nebuvo, mama galvojo, kad jos abi yra susitarusios. I. pasakojo, kad patėvis J. užstojo, kad mama su J. užsidarė kitame kambaryje, J. mama mušė tol, kol J. atidarė telefone „Snapchat“ programėlę. I. sakė, kad mama pikta grįžta iš darbo jau visą savaitę. Jos nemušė. I. pasakė, kad tai pažeidimas, kad turi informuoti policiją, vaiko teises, I. pasakė, kad ji sutinka, tačiau bijos grįžti namo, nes bijos mamos. Ji pranešė apie tai mokyklos direktorei. Pranešė vaiko teisėms šią informaciją. J. mokykloje yra draugiška, bet gali greitai ir susinervinti, 5-oje klasėje sunkiai valdydavo savo emocijas, o jau nuo 7 klasės sugeba valdyti emocijas. Gali greitai užpykti ir greitai atleisti. Draugų mylima, klasėje turi dvi drauges, tačiau turi ir iš kitų klasių draugių. Problemų mokykloje dėl J. nėra (el. b. l. 115–118).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. patruliuodamas kartu su tyrėju Remigijumi Norinkevičiumi Ukmergės m. iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo mokinė (duomenys neskelbtini) metų M. J., papasakojo, kad ją vakar sumušė supykusi motina. Mergaitei sumušta kairė ranka ir nugara. Mergaitė šiuo metu yra mokykloje, (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos sakė, kad nereikia. Praneša socialinė pedagogė. Atvykus juos pasitiko socialinė pedagogė A. P., kuri paaiškino, kad mokykloje į ją kreipėsi mokinė J. M. ir pasakė, kad vakar ją su diržu sumušė mama. Pedagogė tai pat buvo pasipiktinusi, kad policija ilgai važiavo, pedagogė šiuo metu jokių parodymų neduos, nes skubiai turi išvažiuoti, todėl buvo neapklausta. Buvo atvykusios vaiko teisių specialistės. Kartu su jomis mergaitės buvo pristatytos į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Kiek paaiškino vaiko teisių darbuotojos 2025 m. balandžio 16 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namuose R. S. diržu ne mažiau 20 kartų sudavė savo dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., į įvairias kūno vietas. Po apžiūros mergaitės vaiko teisių darbuotojų bus perduotos tėvui V. M. Vaiko teisių darbuotoja apie įvykį ir kur bus vaikai telefonu informavo vaikų mamą. Ligoninės priėmimo darbuotoja pateikė gydytojo įrašą, tačiau procesinių dokumentų užpildyti nebuvo galimybės, dėl didelio medikų darbo krūvio ir žmonių gausos. Tai pat vaiko teisių darbuotojos pasakė, kad joms, nukentėjusios mergaitės sesuo I. M. gim. (duomenys neskelbtini). pasiskundė, jog maždaug prieš du metus ją tai pat yra mušusi mama, tačiau kokiu būdu ir kaip nepatikslino (el. b. l. 15–16).

Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, jog nepilnametei J. M., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos pailgos formos kraujosruvos kairiame žaste, dilbyje, 20 cm dydžio nugaroje ties mente, 5x6 cm kraujosruva priekiniame šlaunies (nenurodyta kurios – specialisto pastaba) paviršiuje, lanko pavidalo sumušimo žymės (tikėtina, kraujosruvos – specialisto pastaba) šlaunies (nenurodyta kurios – specialisto pastaba) srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu bei kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 25–26).