- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- e1-825-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13454-2025-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.6Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo; dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) surinkėja-komplektuotoja, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. smurtaudama, nežymiai sutrikdė savo artimos giminaitės sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. 2025 m. balandžio 16 d., apie 19 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, savo nepilnametei dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia diržu sudavė ne mažiau nei 20 kartų į įvairias kūno vietas: kairę ranką; kairę šlaunį; kairį petį; nugarą, taip mušdama padarė pailgos formos kraujosruvas kairiame žaste, dilbyje, 20 cm dydžio nugaroje ties mente, 5x6 cm kraujosruvą priekiniame šlaunies paviršiuje, lanko pavidalo sumušimo žymes šlaunies srityje, t. y. tokiais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai nepilnametei dukrai J. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su savo sutuoktiniu M. S., kartu gyvena jos nepilnametės dukros iš pirmos santuokos J. ir I. M., joms (duomenys neskelbtini) metų, kartu su M. augina du sūnus L. ir L. jiems (duomenys neskelbtini) metai. 2025 m. balandžio 16 d. ryte ji dirbo nuo 6 val. ryto iki 14.30 val. Kai ji vyko į darbą, mergaitės dar miegojo. Mergaitės keliasi apie 6.30 val. Joms mokyklinis autobusiukas būna apie 7.20 val. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Tą dieną, jai sakė vyras M., kad J. ryte išėjo ankščiau ir važiavo miesto autobusu į mokyklą, o I. išėjo iš namų vėliau, ir važiavo su mokykliniu autobusu. Kiek jai žinoma, abi dukros pasiekė ryte mokyklą ir dalyvavo pamokose. Kodėl važiavo J. ne su mokykliniu autobusu, negali tiksliai atsakyti, bet mano, kad tiesiog J. taip užsinorėjo, norėjo susitikti su drauge. Ji nori, kad mergaitės važiuotų į mokyklą su mokykliniu autobusiuku, o ne su miesto autobusu, nes mokyklinis priveža prie mokyklos, o miesto autobusas paleidžia kažkur mieste. Ryte su mergaitėmis nesusirašė, o J. išvis rašo tik tada, kai kažko jai reikia. Ji grįžo po darbo, J. su I. buvo namuose. I. pasakojo, kaip sekėsi mokykloje. J. pasakė, kad važiavo miesto autobusu, nes ji taip norėjo. Su J. nekonfliktavo. Paskui ji atsigulė pamiegoti, nes skaudėjo nugarą. Atsikėlė, buvo apie 19 val., jai būnant savo kambaryje pasikvietė J. ir paprašė, kad J. duotų jai savo telefoną, norėjo įdiegti jai programėlę, kad matytų, kur ji yra, nes yra buvę, kad J. pabėga, dingsta iš namų ir tada negali jos rasti. J. vengė jai duoti savo telefoną, suprato, kad J. kažką iš jo trina. Sakė palaukti, tuoj duos. Tada tiesiog J. stovint prie kambario, tarpduryje su koridoriumi ji iš J. rankų paėmė, ištraukė J. telefoną. J. nesipriešino, tačiau šaukė, sakydama: „Ką tu darai, atiduok“. Telefonas J. su kodu, paprašė atrakinti, J. jai atrakino telefoną. Pamatė, kad buvo baigiama trinti programa „Snapchat“, paklausė kodėl J. ištrynė, pasakė, kad nebenori rinkti kažko. Paprašė J. parodyti, kas ten yra, J. nesutiko. Tada J. paklausė, ar ji vėl rūko elektronines cigaretes, nes rūkydavo. J. pradėjo jai meluoti, kad nerūko, tačiau ji matė, kad J. meluoja. Tada ji labai supyko, pradėjo ant J. šaukti, sakė, kad atiduotų jai, kad ji negali taip elgtis. J. atnešė jai elektroninę cigaretę ir padavė. Namuose buvo visa šeima. O kambaryje, konflikto su J. metu, buvo tik dviese. Programėlės „Snapchat“ J. jai neparodė. Gal ji jau per daug įtari pasidarė, tačiau jai buvo neramu, ką J. rūko, nes dabar tiek daug atsitikimų, kai vaikai atsiduria ligoninėse nuo rūkomų skysčių. Labai susinervavo. J. nesakė, ką rūko, iš kur gauna, neva pasakė, kad J. kažkas atidavė, kad čia ne jos ir t.t. Yra ankščiau J. mačiusi labai išsiplėtusiais vyzdžiais, maža ką J. rūko ir nesupranta, kas per medžiaga, todėl neatstojo nuo J. klausdama, ką J. rūko. Nieko neišsiaiškino, nieko J. jai nesakė, pasakė J., kad paims jai diržą ir vis tiek ji turės jai pasakyti, iš kur perka medžiagą rūkymui. J. žiūrėjo į ją šaltu žvilgsniu, ją laikė, kaip tuščią vietą, ir jai tiesiog nieko nesakė, nesvarbu jai buvo jos prašymai, liepimai, į ją J. nereagavo. Atsinešė ji savo odinį diržą, pločio iki 5 cm, iš vonios ir J., stovinčiai kambaryje, diržu sudavė, negali įvardinti, kur J. sudavė, labai buvo susinervavusi, bet neneigia, kad J. diržu sudavė į kūno vietas, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą. Ji tikrai neskaičiavo, kiek jai smūgių sudavė, neneigia nieko, prisipažįsta, galėjo iki 20 kartų suduoti, išvedė J. ją iš kantrybės, nebežinojo ką daryti. Suprato, kad daro blogai, kad negali prieš dukrą kelti rankos, tačiau ta cigaretė ją palaužė, pamatė, kad yra visai bejėgė kažką išspręsti su J., kad J. ją žemina ir nekreipia dėmesio, neklauso, elgiasi taip, kaip J. norisi, o jai tik 14 metų. Kas jai dar įstrigo, tai, kad kai ji J. diržu mušė, ji tiesiog verkė ir juokėsi sakydama „ai skauda“, užsiėmusi sau už kairės rankos virš alkūnės. Jautėsi taip blogai, kad nemoka net pasakyti, kokios emocijos ją buvo apėmusios, labai jai liūdna ir gaila, ir ji labai gailisi. Supranta, kad ne taip turėjo spręsti problemas. J. darosi nebevaldoma visai, rūko, save žaloja, atsikalbinėja, blogai mokosi, ant brolių pastoviai rėkia. Niekas J. neįdomu, jokių būrelių ji nelanko, J. rūpi tik jos telefonas. Šiuo metu pas psichologę nesilanko, tačiau prieš tai lankėsi Ukmergės poliklinikoje, šiuo metu pavardės nežino. Mergaitės yra pas tėtį V. Kaune. I. prašosi grįžti į namus. Smurtavo prieš J. pirmą kartą, todėl taip blogai jaučiasi. Prieš I. nėra smurtavusi, prieš berniukus taip nėra smurtavusi. Yra dirbanti, alkoholio nevartoja, neteista, prašo jai skirti kuo mažesnę bausmės rūšį. Pasižada daugiau taip nebesielgti, J. ji tikrai atsiprašys (el. b. l. 46–49).
Kaltinamosios R. S. kaltę padariusiai jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos pačios parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja M. Z. parodė, kad 2025 m. balandžio 17 d. apie 13.52 val. jai dirbant darbo vietoje – (duomenys neskelbtini), buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pas socialinę pedagogę atėjusi (duomenys neskelbtini) klasės mokinė J. M., gim. (duomenys neskelbtini), pasisakė, kad ją vakar namuose su diržu sumušė jos mama. Nuvykusi nurodytu adresu, ji pabendravo su socialine pedagoge A. P. ir su mergaitėmis J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini). J. papasakojo, kad 2025 m. balandžio 16 d. ji kaip visada iš ryto važiavo į mokyklą su autobusu, tačiau nespėjusi įsėsti į mokyklinį autobusą, į mokyklą nuvyko su miesto autobusu. Kai sugrįžo į namus, tikslaus laiko neprisimena, tai galėjo būti apie 19 val., jos mama R. S., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo priekaištauti, kodėl J. M. į mokyklą išvyko ne su mokykliniu autobusu, tada prašė, kad duotų mobilųjį telefoną, nes norėjo kažką telefone patikrinti. J. motinai telefono iš karto nedavė, bandė išsitrinti savo socialinių paslaugų svetainę „Snapchat“, po kurio laiko motinai pavyko iš J. paimti telefoną, ten kažką perskaitė, tada atsinešė diržą ir pradėjo grasinti, kad J. suduos, o vėliau pradėjo J. trankyti į įvairias kūno vietas. Trankė ne mažiau kaip 20 kartų, į kairę ranką, kairę koją, nugarą. Tai buvo pirmas kartas, kai prieš J. smurtavo mama, anksčiau tik žodžiais konfliktuodavo dėl įvairių buities neatliekamų darbų. Apie smurtą J. informavo savo tėvą V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), pastarasis J. liepė apie įvykį informuoti mokykloje esančias darbuotojas. J. M. buvo nuvežta į Ukmergės m. ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo nustatyti kūno sužalojimai. J. M. ir jos sesuo I. M. perduotos laikinai globai tėvui V. M. (el. b. l. 4–7).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, kad gyvena su savo žmona Kaune. Jo dukros dvynės J. ir I. M. gyvena su motina R. S. Su dukromis bendrauja, susirašo ir susiskambina. 2025 m. balandžio 17 d. 12.10 val. I. parašė V. M. į telefoną SMS, kur pasakė, kad vakar mama J. mušė su diržu už tai, kad rado pas J. elektroninę cigaretę. V. pasakė, kad J. kreiptųsi dėl to į auklėtoją, nes auklėtoja yra ir socialinė pedagogė. J. parašė, kad nėra direktorės ir auklėtojos, nieko negali padaryti dėl šio įvykio. V. M. paskambino į vaikų teises Ukmergėje ir pranešė apie įvykį, apie tai, kad prieš J. mama naudojo smurtą. Kas vyko toliau, V. M. nežino. Tos dienos vakare jis paskambino J., ji pasakė, kad nakvoja pas giminaitę R. B., kuri gyvena Ukmergėje. Dukra verkė, sakė nori važiuoti pas V. M. Todėl jis 2025 m. balandžio 17 d. atvyko dukrų pasiimti, jas paėmė iš R. B. su vaikų teisių žinia, pasirašė visus aktus. Mergaičių klausta, kur jos nori būti, jos sakė pas V. M. Kodėl I. norėjo pas jį, mano dėl to, kad I. yra jautresnė, kas tik nutinka, I. pradeda verkti, palaiko sesę, todėl galimai I. buvo išsigandusi, jai gal buvo stresas dėl įvykio ir I. nenorėjo likti pas mamą, nors jai mama nieko nedarė. Kai mergaites parsivežė, jos abi buvo liūdnos, dabar tai jau abi atsigavusios, I. nori pas mamą grįžti, todėl ją mamai nuveš. Dar pasitars su vaiko teisių apsaugos specialistais. Namuose truputį kalbėjo apie įvykį su mergaitėmis, kad negerai mama pasielgė, tačiau sakė, kad ir jos turi elgtis tinkamai, negali rūkyti, neklausyti mamos. V. M. tikrai yra prieš rūkymą ir draudžia tai daryti. Tačiau drausti yra viena, sunku su paauglėmis šiais laikais. Kiek jam yra žinoma, R. pirmą kartą smurtavo prieš J., daugiau nėra girdėjęs, kad kažkas būtų buvę, ir mergaitės niekada nesiskundė jam. V. M. galvoja, kad šis įvykis išsispręs, viskas nurims, J. apsiramins, gal su mama susitaikys. Dabar kalbėsis, kad J. pagyventų pas jį. Pats daugiau nieko papasakoti negali, nes nežino daugiau aplinkybių (el. b. l. 67–70).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje socialine pedagoge. Turi savo auklėtinius (duomenys neskelbtini) klasę, kurioje ir mokosi J. ir I. M. 2025 m. balandžio 17 d. 9.50 val. jos auklėtinė J. M. jai į asmeninį „Messenger“ atsiuntė dvi nuotraukas, kuriose buvo ji pati, fotografuojanti prieš veidrodį save, t. y. savo dešinę ranką, ant kurios matosi daugybinės mėlynės. Kadangi ji dirbo, todėl pamatė šį pranešimą tik po pusvalandžio, apie 11 val. J. jau buvo mačiusi ryte mokykloje, praėjusią koridoriumi. Tačiau ji jai pasirodė liūdna, todėl ji jos praėjusios koridoriumi dar paklausė kas jai atsitiko. J. atsakė, kad jai viskas gerai. Ir J. nuėjo į pamoką. Po žinutės su nuotraukomis ji parašė J., kas jai atsitiko, iš kur pas ją mėlynės. J. jai parašė, kad mama ją pagavo su elektronine cigarete ir padarė taip. Pakvietė ją pasikalbėti. J. per pertrauką atsisakė ateiti, nes nenorėjo, todėl, kad jos draugai paskui klaustų, kodėl J. buvo pas ją atėjusi. J. pasiprašė ateiti pas ją per pamoką. J. atėjo per pamoką, ir jos pasikalbėjo. Paprašė parodyti ranką, pasirodė mėlynės net geltonos, kai kurios mėlynos, J. klausė, kaip atsitiko viskas. J. sakė, kad iš ryto ji atsikėlusi ankščiau, nes buvo susitarusi su drauge, išvažiavo į miestą autobusu, į centrą susitikti su drauge, nes šiaip ji važiuoja mokykliniu autobusu. Miesto centre susitiko su 19 metų mergaite, vardo nenurodė, kuri jai į elektroninę cigaretę pripildė druskos. Ir tada J. atvažiavo į mokyklą. Ji tikrai tą dieną į mokyklą nevėlavo. Po pamokų ji grįžo mokykliniu autobusu namo. J. pasakojo, kad labai buvo pavargusi ir nuėjo miegoti. Sakė, kad miegojo apie dvi valandas. Kai prabudo, mama jos klausė, kodėl ji nevažiavo mokykliniu autobusu ryte į mokyklą. J. sakė, kad mama liepė jai duoti telefoną ir atrakinti jį. Sakė, kad mama buvo pikta, nebuvo išgėrusi, tik nuo darbo pavargusi. Mama suprato, kad J. telefono neatidarė, ir tada mama paėmė diržą, ir vieną kartą trenkė diržu į ranką, o paskui J. nusivedė į kambarį, nes ten buvo broliai mažesni. Kaip J. pasakojo, kad patėvis bandė užstoti J., sakydamas mamai, ką ji daro, tačiau mama neklausė užsidarė kitame kambaryje ir ją mušė per koją, nugarą, ranką daug kartų. J. sakė, kad ant nugaros nieko nėra, tačiau paprašė parodyti nugarą ir pamatė, kad nugaroje yra mušimo žymės. O daugiau ji mergaitės neapžiūrėjo. J. jai daugiau nerodė. Pasakė, kad turi pranešti į policiją, kad tai vaiko teisių pažeidimas, paklausė, ar J. sutinka. J. sutiko. Tada kalbėjosi su sese I., I. pasakojo, kad jau ryte mama buvo pikta, nes I. atsikėlus J. jau namie nebuvo, mama galvojo, kad jos abi yra susitarusios. I. pasakojo, kad patėvis J. užstojo, kad mama su J. užsidarė kitame kambaryje, J. mama mušė tol, kol J. atidarė telefone „Snapchat“ programėlę. I. sakė, kad mama pikta grįžta iš darbo jau visą savaitę. Jos nemušė. I. pasakė, kad tai pažeidimas, kad turi informuoti policiją, vaiko teises, I. pasakė, kad ji sutinka, tačiau bijos grįžti namo, nes bijos mamos. Ji pranešė apie tai mokyklos direktorei. Pranešė vaiko teisėms šią informaciją. J. mokykloje yra draugiška, bet gali greitai ir susinervinti, 5-oje klasėje sunkiai valdydavo savo emocijas, o jau nuo 7 klasės sugeba valdyti emocijas. Gali greitai užpykti ir greitai atleisti. Draugų mylima, klasėje turi dvi drauges, tačiau turi ir iš kitų klasių draugių. Problemų mokykloje dėl J. nėra (el. b. l. 115–118).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Ukmergės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. balandžio 17 d. patruliuodamas kartu su tyrėju Remigijumi Norinkevičiumi Ukmergės m. iš Vilniaus apsk. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pas pranešėją atėjo mokinė (duomenys neskelbtini) metų M. J., papasakojo, kad ją vakar sumušė supykusi motina. Mergaitei sumušta kairė ranka ir nugara. Mergaitė šiuo metu yra mokykloje, (duomenys neskelbtini). Greitosios medicinos pagalbos sakė, kad nereikia. Praneša socialinė pedagogė. Atvykus juos pasitiko socialinė pedagogė A. P., kuri paaiškino, kad mokykloje į ją kreipėsi mokinė J. M. ir pasakė, kad vakar ją su diržu sumušė mama. Pedagogė tai pat buvo pasipiktinusi, kad policija ilgai važiavo, pedagogė šiuo metu jokių parodymų neduos, nes skubiai turi išvažiuoti, todėl buvo neapklausta. Buvo atvykusios vaiko teisių specialistės. Kartu su jomis mergaitės buvo pristatytos į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Kiek paaiškino vaiko teisių darbuotojos 2025 m. balandžio 16 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) namuose R. S. diržu ne mažiau 20 kartų sudavė savo dukrai J. M., gim. (duomenys neskelbtini)., į įvairias kūno vietas. Po apžiūros mergaitės vaiko teisių darbuotojų bus perduotos tėvui V. M. Vaiko teisių darbuotoja apie įvykį ir kur bus vaikai telefonu informavo vaikų mamą. Ligoninės priėmimo darbuotoja pateikė gydytojo įrašą, tačiau procesinių dokumentų užpildyti nebuvo galimybės, dėl didelio medikų darbo krūvio ir žmonių gausos. Tai pat vaiko teisių darbuotojos pasakė, kad joms, nukentėjusios mergaitės sesuo I. M. gim. (duomenys neskelbtini). pasiskundė, jog maždaug prieš du metus ją tai pat yra mušusi mama, tačiau kokiu būdu ir kaip nepatikslino (el. b. l. 15–16).
Medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos specialistas Rimantas Laurinavičius pateikė išvadą, jog nepilnametei J. M., gim. (duomenys neskelbtini), padarytos pailgos formos kraujosruvos kairiame žaste, dilbyje, 20 cm dydžio nugaroje ties mente, 5x6 cm kraujosruva priekiniame šlaunies (nenurodyta kurios – specialisto pastaba) paviršiuje, lanko pavidalo sumušimo žymės (tikėtina, kraujosruvos – specialisto pastaba) šlaunies (nenurodyta kurios – specialisto pastaba) srityje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais, galimai nurodyto įvykio metu ir būdu bei kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (el. b. l. 25–26).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus sveikatą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. S. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Be pačios R. S. parodymų, jos kaltę patvirtina liudytojos M. Z. parodymai, kur ji nurodė, kad nukentėjusioji J. M. patvirtino, jog prieš ją smurtavo mama; liudytojo V. M. parodymai, kur jis nurodė, kad jam J. M. parašė, jog ją mama mušė su diržu; liudytojos A. P. duoti parodymai, kuomet ji nurodė mačiusi mėlynes ant J. M. rankos, nugaros, nukentėjusioji liudytojai nurodė, kad mušė mama; medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kuriais nustatyti nukentėjusiosios sužalojimai ir konstatuota, kad jie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys dėl įvykio aplinkybių, kiti byloje esantys duomenys. Įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus bei jais nustatytas faktines aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtaudama, sukėlė J. M. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. M. yra kaltinamosios dukra, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis įstatymo nuostatomis, konstatuotina, jog kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji, veikdama tyčia, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo artimajai giminaitei – dukrai J. M.
Pranešus R. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji nurodė, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (el. b. l. 147–148). BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji anksčiau neteista (el. b. l. 28–29), administracine tvarka vienerių metų laikotarpiu nebausta (el. b. l. 33–34), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), surinkėja-komplektuotoja. Byloje nėra duomenų apie R. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. S. už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir dydį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
R. S. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).
BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į asmens sveikatą, smurtavo prieš savo dukrą, taip pat įvertinus panaudoto smurto intensyvumą, vadovaujantis pastarąja teisės norma R. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas), įpareigojant ją atlikti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokurorė surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesunkaus nusikaltimo, dėl kurio R. S. pripažinta kalta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, pobūdį, juo sukeltus padarinius, teismas sprendžia, kad, siekiant bausmės įgyvendinimo tikslų, kaltinamajai tikslinga skirti BK 71 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 mėnesių jos mokėjimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. S., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S., paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 4 (keturių) mėnesių jos mokėjimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
R. S., paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jai suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.