Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko, laikinai einančio Policijos komisariato viršininko funkcijas, teikimą dėl nutarties susipažinti su dokumentais (informacija) priėmimo administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 24236129235.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teikime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena ROIK 24236129235 pradėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ? ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį „Vairuotojų nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas“ ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį „Lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles lenkimas draudžiamas“.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2024 m. balandžio 1 d., apie 17.05 val., kelyje A6 (Kaunas?Zarasai?Daugpilis), vairuotojas, važiuodamas nuo Vidiškių k. link Ukmergės m. pusės, 130 km, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože važiavo priešpriešine eismo juosta, lenkė sankryžoje su šalutiniu keliu iš dešinės, pažymėtu kelio ženklu 109 p. „Šalutinis kelias iš dešinės“, atlikdamas manevrus, neparodė įspėjamųjų posūkio signalų.

Teikime pažymima, kad tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, jog automobilio savininkas ? J. Š., neigia vairavęs automobilį pirmiau nurodytu metu. Nurodo, kad tuo laikotarpiu buvo pardavęs automobilį Ukrainos piliečiui, kuris vėliau, tą pačią dieną, jam jį grąžino, nes atsisakė šį automobilį pirkti. Tyrimo metu minėto Ukrainos piliečio surasti nepavyko. Automobiliu taip pat naudojasi J. Š. sūnus E. Š.. 2024 m. balandžio 1 d., 15 val., automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas Dvarionių k. 5, Anykščių r. Už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuotojui pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – bauda. Ją sumokėjo J. Š..

Siekiant objektyviai ištirti įvyko aplinkybes ir nustatyti, ar tiriamo įvykio metu tyrimo vietoje buvo J. Š. ir jo sūnus E. Š., ir ar jie tiriamo įvykio dieną, Dvarionių k. 5, Anykščių r., naudojosi automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reikia susipažinti su jų naudojamų telefonų numerių išklotinėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Kreipdamasis į teismą su teikimu Pareiškėjas vadovaujasi ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 dalimi, 601 straipsnio 1 dalimi.

Pagal ANK 593 straipsnio 1 dalies 7 punktą, administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę <...> išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) nuostatos.

ANK 601 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas turi teisę atvykti į bet kurią valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, viešąjį ar privatųjį juridinį asmenį ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su administracinių nusižengimų tyrimui reikalingais dokumentais ar kita reikalinga informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus ir informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, kai tai reikalinga tiriant administracinį nusižengimą. Ūkio subjektai jų priežiūrą atliekančių institucijų atsakingiems asmenims informaciją teikia šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka.

Įvertinus pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teikiamo prašymo turinį, t. y. leisti susipažinti su telefono skambučių išklotinėmis, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus BPK 155 straipsnis ir teismų praktikoje pateikiami šio straipsnio taikymo išaiškinimai.

Vadovaujantis BPK 155 straipsnio 1 dalimi, prokuroras, priėmęs nutarimą ir gavęs ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą, turi teisę atvykti į bet kokią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačią įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama informacija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus bei informaciją arba gauti nurodytą informaciją raštu, jei tai reikalinga tiriant nusikalstamą veiką.

Pasisakydamas dėl minėto straipsnio taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl BPK 155 straipsnyje nustatytų veiksmų teisėtumo ir jų taikymo apimties, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 65 straipsnio 2 dalimi. Ši teisės norma, galiojusi baudžiamajai bylai aktualiu laikotarpiu, nustatė, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus ar tvarkomus duomenis (išvardytus šio įstatymo 1 priede) tik tuo atveju, kai prevencijos, tyrimo, nusikalstamų veikų atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais siekiama atskleisti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Vadovaudamasis šiomis nuostatomis, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas byloje, kurioje buvo tiriamas apysunkis nusikaltimas, negalėjo reikalauti duomenų apie telefoninių pokalbių išklotines, abonentų celių veikimo zonas ir kt., o viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tuo metu tokių duomenų negalėjo teikti. Dėl šios priežasties išreikalauti duomenys nebuvo pripažinti leistinu įrodymu, nagrinėjant bylą dėl galimai padaryto apysunkio nusikaltimo, nustatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-387/2022).

Pažymėtina, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančios ERĮ 77 straipsnio 2 dalimi, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo arba grėsmių, galinčių turėti reikšmės valstybės suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ar ekonominei galiai, prognozavimo, nustatymo ir (arba) šalinimo tikslais, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo išsaugoti ir įstatymų nustatyta tvarka neatlygintinai teikti kompetentingoms institucijoms jų generuojamus arba tvarkomus šio įstatymo 1 priede išvardytus duomenis.

Taigi šio straipsnio taikymas yra išplėstas palyginus su anksčiau galiojusiu teisiniu reglamentavimu, jame nėra išskiriamos atskiros nusikalstamų veikų rūšys ir nusikaltimų kategorijos, tačiau jame yra konkrečiai nurodoma, kad telekomunikaciniais tinklais perduodami duomenys yra saugomi ir kompetentingoms institucijoms teikiami siekiant užtikrinti, kad jie būtų prieinamų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas vykdymo <...> tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje teisės normoje nėra kalbama apie administracinių nusižengimų tyrimą, jų prevenciją ir kt. Toks teisinis reglamentavimas įstatymo leidėjo yra įtvirtintinas neatsitiktinai, bet siekiant užtikrinti itin jautrių, galinčių atskleisti visą informaciją apie asmens privatų gyvenimą duomenų apsaugą ir kartu nustatyti, kad tokio pobūdžio duomenys kompetentingų institucijų gali būti gaunami tik tiriant pavojingas, galinčias sąlygoti baudžiamosios atsakomybės taikymą, veikas. O administraciniai nusižengimai savo esme yra laikytini mažiau pavojingomis veikomis palyginus su tomis, už kurias yra nustatyta atsakomybė BK.

Pažymėtina, kad toks, griežtesnis, nacionalinėje teisėje įtvirtintinas teisinis reglamentavimas atitinka ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamą praktiką (2021 m. kovo 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (didžiosios kolegijos) sprendimas byloje C-746/18).

Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teikimu Pareiškėjas siekia gauti ne dokumentą, bet duomenis, informaciją. Tačiau ANK 593 straipsnyje, kuriame yra įtvirtintas baigtinis pareigūnų įgaliojimų sąrašas, toks pareigūnų įgaliojimas nėra minimas. Jame nurodoma, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę <...> išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus. Sutiktina, kad ANK 595 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra įtvirtinta administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų teisė susipažinti su informacija, tačiau, kaip minėta, ANK 593 straipsnyje, kurio 2 dalis nustato, kad atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, toks administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimas nėra įtvirtintas.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko, laikinai einančio Policijos komisariato viršininko funkcijas, teikimas dėl nutarties susipažinti su dokumentais (informacija) priėmimo administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 24236129235, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 593 straipsniu, 656 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 155 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko, laikinai einančio Policijos komisariato viršininko funkcijas, teikimą dėl nutarties susipažinti su dokumentais (informacija) priėmimo administracinio nusižengimo teisenoje ROIK 24236129235, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.