Alytaus apylinkės teismo nutartis

2018-02-28 · Civilinė byla Nr. 2SP-2226-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
2SP-2226-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00158-2018-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Pareiškėjas
G. J., D. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-2226-1023/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00158-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 28 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. J. ir D. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai G. J. ir D. J. (toliau – pareiškėjai) 2018 m. vasario 22 d. prašymu kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti tarp jų 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo“; 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija Nr.A3-103 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Įmonių bankroto įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų taikymo“), kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje ((duomenys neskelbtini)582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis suteikia galimybę šalims taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jei tie veiksmai prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 6.984 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju iš prašomos tvirtinti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties ir 2018 vasario 22 prašymo turinių matyti, kad taikos sutartimi pareiškėjai siekia nustatyti G. J. ir vieno iš pareiškėjų vaikų - nepilnametės dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką. Pareiškėjai savo prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta jų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau siekia nustatyti G. J. ir nepilnametės pareiškėjų dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, jog užkirstų kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-950/2016 buvo bendru abiejų pareiškėjų sutikimu nutraukta jų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 ir 5 punktais buvo nustatyta G. J. ir dukros V. J., (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarka, nurodant, kad šalys atsako už abiejų vaikų auklėjimą ir vystymą, švietimą, užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, bei įsipareigoja viena kitai netrukdyti bendrauti su vaikais bei sudaryti visas sąlygas vaikų tarpusavio bendravimui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad esant patvirtintai taikos sutarčiai, kuri šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 3K-3-61/2008; 3K-3-468/2011). Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjai teikdami teismui patvirtinti 2017 m. vasario 28 d. sudarytą taikos sutartį joje nenurodo, jog ja abipusiu susitarimu keičia 2016 m. birželio 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-511-950/2016 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl nustatytos bendravimo tvarkos, priešingai, pareiškėjai savo prašyme patvirtinti taikos sutartį nurodo, jog taikos sutartimi siekia užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, tačiau kaip minėta aukščiau bendravimo tvarka abiejų pareiškėjų bendru sutarimu santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, kuri teismo buvo patvirtinta, jau buvo nustatyta.

Pažymėtina, kad taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2017 m. vasario 28 d., į teismą dėl jos patvirtinimo kreiptasi 2018 m. vasario 22 d., t. y. nuo taikos sutarties sudarymo praėjus beveik vieneriems metams, per kuriuos šalių valia galėjo ir pasikeisti. Su minėtu pareiškėjų prašymu nebuvo pateikti dokumentai, pakankami identifikuoti pačius pareiškėjus, pasirašiusius minėtoje taikos sutartyje, t. y. nepateikti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.

Be to, iš Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1387-939/2018 teikdamas teismui ieškinį dėl bendravimo tvarkos su V. J. nustatymo, pats G. J., kuris siekia ir nagrinėjamu atveju nustatyti bendravimo tvarką, nurodė, jog atsakovė D. J. gyvena Jungtinėje Karalystėje, adresu – (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. spalio 18 d. išsivežė dukrą V. J. į užsienį. Minėtoje byloje teismas 2018 m. sausio 24 d. įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog šalių dukros V. J. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje ir išaiškino, jog pagal Reglamento Briuselis IIa 2 skirsnio 8 straipsnį, jurisdikciją turi tos valstybės teismas, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, t. y. Jungtinės Karalystės teismas. Minėtą aplinkybę dėl pareiškėjos D. J. gyvenamosios vietos užsienio šalyje patvirtina teismo iniciatyva išreikalautas Gyventojų registro išrašas, kuriame nurodoma, kad D. J. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Todėl, akivaizdu, kad yra netekę prasmės prieš metus laiko sudarytos pareiškėjų taikos sutarties nuostatos, kurias prašoma teismo patvirtinti bei objektyviai negali būti įgyvendinami 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties 5 ir 6 punktai, kuriuose nurodoma, kad D. J. išvykus gyventi į užsienį ir negalint prižiūrėti V. J., V. J. gyvena su tėvu G. J., bei D. J. nusprendus išvykti atostogų ar gyventi į užsienį su dukra V. J. yra privalomas rašytinis G. J. sutikimas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta konstatuotina, kad pareiškėjų teismui pateikta tvirtinti 2017 m. vasario 28 d. taikos sutartis negali būti tvirtinama, nes akivaizdžiai neatitinka realios situacijos ir neužkerta kelio ateityje kilti teisminiam ginčui tarp šalių, todėl pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestinas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir neužkirsiantis kelio tarp šalių kilti ginčui ateityje (CK 6.983 straipsnio 1 dalis, 6.984 straipsnis).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys ir į tai, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma, kol nenuginčyta įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579-582 straipsniais,

nutaria:

Atmesti pareiškėjų G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl 2017 m. vasario 28 d. taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo nutarties priėmimo dienos.

Teisėja Vaida Baumilė