- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-799-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41674-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Eglė Surgailienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- V. U.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eglės Surgailienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. U. ieškinį atsakovei V. U. dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. S., K. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė leisti ieškovui įrengti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuris plane pažymėtas indeksu 48-7, karkasinę gipso kartono pertvarą pagal pateiktą paprasto remonto projektą; nustatyti minėto kambario naudojimosi tvarką: ieškovas naudojasi projekte Nr. 8 pažymėta patalpa, atsakovė naudojasi projekte Nr. 7 pažymėta patalpa; priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 400 Lt nuostolius už projekto parengimą; įpareigoti atsakovę padengti būsimas karkasinės gipso kartono pertvaros įrengimo išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso 61,39 kv.m bendro ploto butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra trys izoliuotos patalpos – kambariai, plane pažymėti indeksais 48-5, 48-6, 48-7, ir bendro naudojimo patalpos – virtuvė, koridorius ir kt. Ieškovas faktiškai naudojasi kambariu, kuris plane pažymėta indeksu 48,5, o atsakovė – kambariu, kuris plane pažymėtas indeksu 48,6. Teigė, kad dėl šių patalpų naudojimo tvarkos tarp šalių ginčo nėra. Kambarys, pažymėtas indeksu 48-7, šalims priklauso po ½ dalį. Ieškovas nurodė, kad minėtą kambarį pagal šalių susitarimą anksčiau buvo pasidaliję atitverdami jiems priklausančias buto dalis gipsine pertvara, tačiau atsakovė ieškovui nuo 2009 m spalio 31 d. iki 2009 m. lapkričio 22 d. išvykus atostogų į užsienį, savavališkai šią pertvarą išardė ir faktiškai užvaldė visą patalpą. Grąžinti kambarį į buvusią padėtį atsisakė. Dėl šių veiksmų atsakovei buvo iškelta administracinio teisė pažeidimo byla, kurioje ji Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracijos komisijos 2010 m. sausio 26 d. nutarimu pripažinta padariusi administracinės teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nepaisant to, atsakovė iki šiol neatstatė gipsinės pertvaros ir neišsikėlė iš ieškovui priklausančios kambario, pažymėto indeksu 48-7, dalies. Ieškovas nurodė, kad dėl savavališkų ir neteisėtų atsakovės veiksmų jis negali nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančia buto dalimi. Ieškovas teigė, kad atsakovė be suderinimo su kitais bendraturčiais, leido kambariu, pažymėtu indeksu 48-7, naudotis tretiesiems asmenims ir dėl to padidėjusių buto išlaikymo išlaidų nekompensuoja. Ieškovas nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo buto, pažymėto indeksu 48-7 naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau geruoju susitarti nepavyko. Išnaudojęs visas galimybes taikiai išspręsti ginčą tarp šalių, ieškovas kreipėsi į teismą. Ieškovas pateikė Paprasto remonto projektą, parengtą L. P. projektavimo įmonės, kuriuo kambarys, plane pažymėtas 48-7, įrengus karkasinę gipso kartono pertvarą, padalintas į dvi lygias patalpas: 5,48 kv.m patalpa, projekte pažymėta Nr. 7, kuri priskirtina naudotis atsakovei, ir 5,48 kv.m patalpa, projekte pažymėta Nr. 8, kuri priskirtina naudotis ieškovui. Ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 400 Lt nuostolius, kuriuos patyrė sumokėdamas minėtam projektui parengti. Taip pat, atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2009 metais ieškovas savo lėšomis buvo įrengęs pertvarą, o atsakovė ją išardė, prašė įpareigoti atsakovę apmokėti visas būsimas karkasinės gipso kartono pertvaros įrengimo išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjamoje byloje siekiant privačiame bute įrengti karkasinę gipso kartono pertvarą pastato išvaizda nekeičiama, todėl Vilniaus miesto savivaldybės pritarimas paprastojo remonto projektui nereikalingas. Pabrėžė, kad ieškovui būtina įrodyti ne tik tai, kad pasirinktas kambario naudojimo tvarkos būdas bus priimtiniausias pačiam ieškovui, tačiau nepažeis ir atsakovės teisės naudotis ginčo butu.
Atsakovė V. U. bei tretieji asmenys R. S., K. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: leido ieškovui V. U. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuris plane pažymėtas indeksu 48-7, įrengti karkasinę gipso kartono pertvarą pagal L. P. projektavimo įmonės Buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą; nustatė pagal L. P. projektavimo įmonės Buto (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą kambario, kuris plane pažymėtas indeksu 48-7, naudojimosi tvarką: ieškovui V. U. paskiriant naudotis patalpa projekte pažymėta Nr. 8; atsakovei V. U. paskiriant naudotis patalpa, projekte pažymėta Nr. 7; priteisė iš atsakovės V. U. ieškovo V. U. naudai 400 Lt nuostolių ir 716 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog 2004 m. pradžios iki 2009 m. pabaigos kambaryje, plane pažymėtame 48-7, bendru šalių sutarimu buvo įrengta pertvara, kuri bendro naudojimo kambarį skyrė į dvi lygias dalis, kuriomis šalys naudojosi daugiau nei penkerius metus. Už minėtos pertvaros savavališką išardymą bei užėmimą kambario, plane pažymėto indeksu 48-7, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2010 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. A11-5787 skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą. Atsakovė pertvaros į pradinę padėtį neatstatė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto teismas sprendė, kad atsakovė ir tretieji asmenys faktiškai naudojasi dviem kambariais, plane pažymėtais 48-6 ir 48-7, t.y. didesne nei atsakovei priklauso idealioji nuosavybės dalis, ir taip suvaržo ieškovo nuosavybės teises. Teismas, atsižvelgdamas į visas pirmiau nustatytas aplinkybes, į tai, kad kambarys 48-7 yra izoliuotas ir jo naudojimo tvarkos šalys negali išspręsti bendru sutarimu, sprendė, kad ieškovo pasiūlytas naudojimosi šiuo kambariu būdas, įrengiant karkasinę gipso kartono pertvarą ir padalijant jį į dvi atskiras dalis, yra racionaliausias, patogiausias, užtikrinantis mažesnę tikimybę konfliktų, kurie vienu ar kitu aspektu objektyviai prieštarautų vienos iš ginčo šalių interesams dėl jau esamos padėties - nepadalinto turto, labiausiai atitinkantis daikto idealiąsias dalis šalių turimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, labiausiai atitinkantis šalių interesus. Tokiu būdu tenkino ieškovo prašymą leisti jam bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kuris plane pažymėtas indeksu 48-7, įrengti karkasinę gipso kartono pertvarą pagal pateiktą paprasto remonto projektą ir nustatė minėto kambario naudojimosi tvarką: ieškovui paskiriant naudotis projekte Nr. 8 pažymėta patalpa, atsakovei paskiriant naudotis projekte Nr. 7 pažymėta patalpa. Teismas taip pat tenkino ieškovo prašymą priteisti jo naudai iš atsakovo 400 Lt nuostolius, kadangi atsakovė be bendraturčio sutikimo savavališkai pašalino kambaryje, pažymėtame plane 48-7, buvusią pertvarą. Tačiau teismas netenkino ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę apmokėti visas būsimas karkasinės gipso kartono pertvaros įrengimo išlaidas, kadangi ieškovas nepateikė teismui jokios, net preliminarios pertvaros įrengimo sąmatos, kurios dydį ir pagrįstumą teismas galėtų įvertinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantė V. U. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo ir prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo ieškinys ir patenkinti atsakovės priešieškinį. Nurodo, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu teismas įtraukė nepilnametį asmenį K. S. ir jo motiną, tačiau byloje nedalyvavo nei motina, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos atstovai, todėl vaiko interesai yra pažeisti. Teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino LR CPK 130 str., ko pasėkoje išnagrinėjo bylą tinkamai nepranešus nei atsakovei, nei tretiesiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, atsakovės ir trečiųjų asmenų gyvenamosios ir darbo vietos yra žinomos ir ieškinio pareiškimo kopijos jiems buvo įteiktos. Kodėl teismo šaukimai šalims nebuvo įteikti teismas nenustatė, todėl apie parengiamojo teismo posėdžio datą ir vietą šalims nepranešta. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamas klausimas jau buvo išspręstas. Tokiu būdu ieškinį turėjo atsisakyti priimti. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo, nes teismui buvo pateiktas priešieškinis, kurį teismas privalėjo nagrinėti kartu su ieškiniu, bet dėl nežinomos priežasties to nepadarė ir sprendime net nenurodė, kad toks dokumentas buvo gautas.
Atsiliepimas
Ieškovas V. U. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantė apsiriboja tik deklaravimu neva pažeisti vaiko interesai, tačiau nekonkretizuoja ir nepaaiškina kaip konkrečiai pažeidžiami vaiko interesai. Pažymi, kad ieškovas kaip ginčo buto bendraturtis nėra davęs sutikimo, kad trečiasis asmuo gyventų bute, o be to byloje yra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo, kuris atitinka idealias bendraturčių dalis, todėl objektyviai negali kilti klausimas dėl vaiko teisių pažeidimo. Teismas išsamiai pasisakė skundžiamame sprendime, kad atsakovei tretiesiems asmenims teismo procesiniai dokumentai buvo siunčiami tiek gyvenamosios vietos, tiek ir darboviečių adresais, vėliau siunčiant pranešimus tais pačiais adresais šaukimai grįžo neįteikti. Atsakovė ir tretieji asmenys aiškiai vengė teismo šaukimų įteikimo, gavę ieškinį neteikė atsiliepimo teismo nustatytais terminais. Be to, viešai prieinamame teismų pranešimų tinklapyje atlikus paiešką matyti, kad pranešimas apie 2014-03-31 vyksiantį posėdį buvo paskelbtas 2014-03-13, t.y. 17 dienų iki teismo posėdžio, todėl CPK nustatyti terminai buvo išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinis skundas grindžiamas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu santykinai absoliučiu ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindu – kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant nors vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiamas teisės būti išklausytam principas, paneigiama teisė į tinkamą procesą, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo bei kitų civilinio proceso principų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2006; 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2010). Tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo nurodo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nustatant, ar buvo apribotos byloje dalyvaujančio asmens procesinės teisės, reikia įvertinti, ar teismo atlikti veiksmai pranešant apie teismo posėdį buvo tinkami.
Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka. Pagal bendrąsias taisykles, procesiniai dokumentai byloje dalyvaujantiems asmenims įteikiami asmeniškai jų gyvenamosios ar darbo vietos adresu. Jeigu adresato gyvenamoji ar darbo vietos yra nežinomos ir CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu (CPK 130straipsnio 1 dalis). Taigi, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu galimybė pagal galiojantį proceso įstatymą yra išimtinė. Toks įteikimas gali būti laikomas tinkamu tik egzistuojant CPK 130 straipsnyje nurodytoms sąlygoms – t.y. teismui nėra žinoma adresato gyvenamoji ir/ar darbo vieta ir dėl to nėra galimybės procesinius dokumentus įteikti įprastu būdu, nėra galimybės paskirti kuratorių, arba jei byloje nustatoma, kad šalis, kuriai siekiama įteikti procesinius dokumentus, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis vengia šių dokumentų priėmimo įprastine tvarka.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 53). Tokia atsakovės gyvenamoji vieta nurodyta ir ieškovo teismui pateiktame ieškinyje. Siunčiant šiuo adresu procesinius dokumentus, jie atsakovei nebuvo įteikti, tačiau pasinaudojus VSDFV duomenimis, buvo nustatyta, jog atsakovė dirba įmonėje UAB „Šokolado meistrai“, esančioje (duomenys neskelbtini) (b. l. 55, 58). Būtent šiuo adresu buvo siunčiamas pakartotinai ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo, įteikimo pažymoje nurodant- UAB „Šokolado meistrai“ darbuotojai V. U. (b. l. 60). Procesiniai dokumentai buvo įteikti M. Š. (b. l. 61), tačiau atsakovė V. U. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi paskyrė civilinę bylą nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje (b. l. 70-71). Šaukimas į 2014 m. kovo 31 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį atsakovei buvo išsiųstas tik darbovietės adresu (duomenys neskelbtini), nurodant tik atsakovės vardą, pavardę, nepažymint, jog šiuo adresu įsikūrusi atsakovės darbovietė UAB „Šokolado meistrai“, o atsakovė yra tik jos darbuotoja, ko pasėkoje šaukimas grįžo neįteiktas su atžyma „neatsiėmė“ (b. l. 77). Vilniaus miesto apylinkės teismas nepriimdamas LR CPK 130 str. 1 d. nustatytos nutarties, nutarė teismo procesinius dokumentus bei teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą (b.l. 78). Analogiška situacija susidarė ir dėl į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų, t.y. R. S. ir K. S., kurio įstatyminė atstovė yra jo motina R. S.. 2014 m. kovo 31 d. parengiamojo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tiek atsakovei, tiek tretiesiems asmenims apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl perėjo iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį ir bylą išnagrinėjo iš esmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes, sutinka su apeliantės argumentu, kad jos informavimas apie byloje vyksiantį teismo posėdį negali būti pripažintas tinkamu, kadangi byloje nenustatytos CPK 130 straipsnio sąlygos, leidžiančios pranešti apie parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu, t.y. teismui buvo žinoma tiek atsakovės gyvenamoji vieta, tiek darbovietės adresas, kuriuo procesiniai dokumentai buvo sėkmingai įteikti. Šaukimas į teismo posėdį apeliantei neįteiktas ne dėl to, kad ji būtų pakeitusi gyvenamąją ar darbo vietą ir apie tai neinformavusi teismo (CPK 121 straipsnio 2 dalis), ar kad ji būtų vengusi priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, o dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikytų teisės normų bei klaidos išsiuntus teismo šaukimą darbovietės adresu, nenurodant, jog teismo šaukimas turi būti įteiktas UAB „Šokolado meistrai“ darbuotojai V. U.. Netinkamas šalies informavimas apie teismo posėdį prilyginamas nepranešimui apie teismo posėdžio laiką ir vietą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovas turi pareigą rūpintis nagrinėjamos bylos eiga, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas šios pareigos nevykdė ar ją vykdė netinkamai. Kadangi procesiniai dokumentai proceso pradžioje apeliantei buvo sėkmingai įteikiami darbovietėje, apeliantė neturėjo pagrindo manyti, kad galėtų kilti problemų jai įteikiant paskesnius procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš nuspręsdamas šaukimą į teismo posėdį apeliantei įteikti viešo paskelbimo būdu, šaukimo įteikti apeliantės gyvenamosios vietos adresu net nebandė, o išsiuntęs darbovietės adresu, nenurodė, jog jis turi būti įteiktas šiuo adresu esančios įmonės darbuotojai, nors, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, teismui tiek jos gyvenamosios vietos, tiek darbovietės adresai buvo žinomi. Kaip jau minėta aukščiau, identiška situacija susiklostė ir su procesinių dokumentų bei teismo šaukimo įteikimo tretiesiems asmenims R. S. bei K. S., kurio įstatyminė atstovė yra jo motina R. S., todėl teismas tų pačių argumentų nekartoja.
Kadangi pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi procesinė situacija daro byloje priimtą teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu, teismas nevertina ieškovo argumentų, susijusių su nurodyto pažeidimo įtaka bylos rezultatui. CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas netaikomas absoliutiems ir santykinai absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams, reiškiantiems esminius byloje dalyvaujančio asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimus, kurie gali būti pašalinti tik pakartojant pirmosios instancijos teismo procesą.
Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantė nepateikė atsiliepimo, nes teismui buvo pateiktas priešieškinis dėl 1999-12-09 buto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, kurį teismas privalėjo nagrinėti kartu su ieškiniu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei byloje esančia medžiaga, nei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nenustatyta, jog toks priešieškinis teisme buvo gautas. Pažymėtina, jog apeliantė priešieškinio egzempliorių pridėjo kaip priedą prie apeliacinio skundo, tačiau tai nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas jo priėmimo klausimą turėjo spręsti, o ypač vertinti jo pagrįstumo klausimą, bylą išnagrinėjus iš esmės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, apeliantei grąžinama 41 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ieškovas V. U. pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą-145 Eur, tačiau patenkinus apeliantės skundą, šios išlaidos ieškovui nepriteistinos (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei V. U. 41 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.