Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-o skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Šiauliuose, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusi gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2016 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,92 eurų) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. smurtaudama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: ji, 2019 m. sausio 13 d. apie 14.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žodinio konflikto metu būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 2.09 promilių etilo alkoholio), sugyventiniui M. K. lėkšte vieną kartą ir keptuve vieną kartą sudavė per galvą, tuo padarydama muštinę galvos plaukuotosios dalies žaizdą, tuo M. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamosios kaltė grindžiama jos pačios prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiojo M. K. pareiškimu ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, alkotesterio duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 14 d. apklausta kaltinamoji J. A. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, savo kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 14.00 val. nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje tarp jos ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad jis ją keikė ir įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Su juo yra jau pragyvenusi 13 metų, kartu ir vedė bendrą ūkį. Dėl to, kad jis ją įžeidinėjo jiems abiem būnant neblaiviems kambaryje, ji paėmė šalia ant staliuko gulėjusią baltos spalvos vieną lėkštę į dešinę ranką ir su ta lėkšte (ne lėkštutę) trenkė savo sugyventiniui M. K. per jo galvą vieną kartą. Po to smūgio pamatė, kad jam iš galvos bėgo kraujas, buvo žaizda buvo jo galvoje iš nugaros pusės, ties pakaušiu. Tada paėmė keptuvę, kuri buvo virtuvėje ir ja trenkė nestipriai į jo kaktą vieną kartą. Tikrai galvos minėta keptuve ji nepraskėlė, sudavimas buvo nestiprus gal nedaug ir skaudėjo minėtą kaktos sritį, bet nei mėlynės, nei žaizdos tikrai po sudavimo neliko. Šis visas konfliktas vyko kambaryje jam sėdint ant lovos, o ji prie jo priėjo šalia ir sudavė. Pirmą kartą trenkė su lėkšte, kurioje buvo papjaustyta užkanda prie alkoholio, o antrą kartą ėjo iki virtuvės ir iš ten paėmė keptuvę, kuria ir sudavė jam per kaktą. Ji tikrai norėjo jį tik pagąsdinti, o ne sužaloti ar užmušti. Abu kartus, kai ji jam trenkė per jo galvą, jis sėdėjo ant lovos ir sąmonės tikrai praradęs nebuvo. Dar nori paminėti, kad kai tai padarė buvo pykčio apimta ir nesuvokė ką darė, o kai tik pamatė kraują pati iš savo mobilaus telefono iškvietė medicinos pagalbos specialistus ir policiją. Dėl savo veiksmų ji labai gailisi, žadėjo sugyventinio M. K. gavusi progą atsiprašyti ir taip daugiau nesielgti bei gydytis nuo alkoholio. Kol vyks tyrimas žadėjo gyventi kitu adresu Juodvarnių Sodų 10-oji g. 39, Vilniuje. (b.l. 76, 77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 1 d. apklausta kaltinamoji J. A. parodė, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai, savo kaltę pripažįsta pilnai. Iš esmės pakartojo 2019 m. sausio 14 d. savo duotus paaiškinimus. Papildomai nurodė, jog dėl savo veiksmų ji labai gailisi, sugyventinio ji atsiprašė, M. K. jai atleido, šiuo metu sutaria gražiai (b.l. 84,85).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 13 d. 14.50 val. buvo registruotas pranešimas telefonu, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtauja vyras M. K., pokalbio metu girdisi grumtynės, ragelio atiminėjimas, ryšys nutrūko. (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio E. Z. 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 14.48 val. iš Vilniaus apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, smurtaujama prieš moterį. Pareigūnams apie 15.00 val. nuvykus minėtu adresu, einant link laiptinės sulaikė galimai smurtautoją M., kuris paaiškino, kad jos nemušė ir tik atstūmė ją nuo savęs, kai jo sugyventinė J. trenkė su keptuve. Minėtame bute buvo rasta keptuvė su galimai kraujo pėdsakais. J. pati paaiškino, kad gindamasi nuo M., kai jis ją daužė rankomis (kiek smūgių ar su kuria ranka) neįvardijo. Moteris ir vyras buvo akivaizdžiai neblaivūs, aplinka netvarkinga, girtaujama. Abu asmenys prisipažino, kad šiandien vartojo alkoholį. J. A. buvo pristatyta į 1 PK, M. K. su GMP į ligoninę siūti žaizdos. J. A. pagalba suteikta vietoje. Abu asmenys nurodė, kad patyrė fizinį skausmą. Prie minėto tarnybinio pranešimo pridėta keptuvė su kuria galimai buvo suduota, bei vaizdo ir fotonuotraukos (b.l. 25-26).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulės I. M. 2019 m. sausio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 15 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, juos pasitiko vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo, t.y. M. K., kuris paaiškino, kad jo sugyventinė J. A., paprašė jos sūnui per programėlę „Wiber“ išsiųsti žinutę, o M. K. atsakė, kad nemoka ir neišsiųs, tada neužilgo pranešėja J. A. pasiėmėm keptuvę ir trenkė M. K. į pakaušį. M. K. paaiškino, kiek jam į galvą trenkė neįvardijo, bet jis ją tik pastūmė. Į įvykio vietą atvažiavusi GMP brigada apžiūrėjus išvežė į ligoninę. J. A. prisipažino, kad savo sugyventiniui trenkė, bet su lėkšte. Apžiūrėjus butą, jokios kruvinos lėkštės nerasta, tik rasta keptuvė, ant kurios buvo kraujo. J. A. sulaikyta ir pristatyta į 1 PK. Abu asmenys patyrė fizinį skausmą. Prie tarnybinio pridėti vaizdo įrašai ir fotonuotraukos, keptuvė (b.l. 14-15).

2019 m. sausio 13 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta keptuvė, kuria 2019 m. sausio 13 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patruliai E. Z. ir I. M.. Protokole nurodyta, kad keptuvė metalinė, apie 29 cm. Skersmens su maisto likučiais, ant keptuvės išorinio paviršiaus yra rudos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmė. Nuo minėtos dėmės nuimta nuoplova, supakuota į voką (b.l. 7,9, 11,12).

2019 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokolu atlikta keptuvės, paimtos 2019 m. sausio 13 d. įvykio vietoje, apžiūra. Protokole nurodyta, kad keptuvė buvo įpakuota į skaidrų įpakavimą Nr. 331645, keptuvės rankena yra sidabrinės spalvos, kurios ilgis 20 cm, keptuvės skersmens ilgis yra 29,5 cm, ant keptuvės šono yra pavadinimas „Fissler“ (b.l. 16, 18-21).

2019 m. sausio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyr. tyrėjos Ž. C. tarnybiniame pranešime dėl įvykio vietos apžiūros nurodyta, kad įvykio vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūra neatlikta, nes butas užrakintas, o nei nukentėjusysis, nei sulaikytoji neturėjo rakto nuo buto (b.l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 13 d. apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kartu su sugyventine J. A.. Su J. kartu gyvena jau apie 12 metų. 2019 m. sausio 13 d. jis nupirko J. degtinės, sau nusipirko alaus. Jis degtinės nemėgsta. Dienos metu jie buvo namie, jis padarė pietus, iškepė bulvių plokštainį orkaitėje, ant keptuvės pakepė svogūnus. Jie papietavo kambaryje, toliau vartojo alkoholį. Jokio konflikto kaip ir neįvyko, tačiau J. pradėjo šūkauti ant jo, varė jį iš buto. Tada jiems būnant kambaryje, ji nuo staliuko paėmė valgomąją lėkštę baltos spalvos, iš kurios valgė bulvių plokštainį ir trenkė jam ja per galvą. Lėkštė sudužo, jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Tada ji dar iš virtuvės atsinešė keptuvę ir vėl vieną kartą sudavė jam ja per galvą, rėkdama, kad nori jį užmušti. Jis tada apsirengė ir išėjo į lauką, tačiau policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl šio įvykio J. pretenzijų neturi (b. l. 32).

2019 m. vasario 20 d. buvo atlikta nukentėjusiojo M. K. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės iš VšĮ RVUL apžiūra, ir teismo medicinos eksperto Jono Mindaugo Paliulio išvadoje nurodyta, kad M. K., gim. (duomenys neskelbtini) padaryta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda, kuri padaryta ne mažiau kaip vienu kieto buko ar bukabriaunio daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimas pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 54).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2019 m. sausio 13 d. 16.06 val. J. A. nustatytas 2.09 promilių girtumas (b.l.65).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su nuoplova ir keptuvė, supakuoti į vieną kartoninę dėžę, saugomi Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje (2019 m. sausio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK002682) (b.l. 23,24).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji J. A. smurtaudama šeimos nario atžvilgiu, t.y. suduodama vieną kartą lėkšte bei vieną kartą keptuve M. K., padarė jam muštinę galvos plaukuotosios dalies žaizdą, tuo sukeldama šeimos nariui – savo sugyventiniui fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Savo kaltę kaltinamoji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. K. apklausos metu nurodytos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Kaltinamosios J. A. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys. Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019 m. vasario 6 d. byloje pareiškė civilinį ieškinį 50,52 eurų sumai (b.l. 42,43,44). 2019 m. vasario 4 d. nutarimu Vilniaus teritorinė liginių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (b.l. 46). 2019 m. balandžio 1 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. A. pateikė pinigų perlaidos (50,52 eurų sumai) priėmimo dokumentą bei kvitą 52,32 eurų sumai ( b.l. 88, 90, 91). 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio, nes J. A. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (b.l. 49).

Kaltinamoji J. A. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b.l. 125,126-127).

Kaltinamoji J. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. sausio 13 d. 18.18 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 14.28 val. (b.l. 122, 124).

2019 m. sausio 14 d. nutarimu kaltinamajai J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 98).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamosios J. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas. Kaltinamoji J. A. yra 56 metų amžiaus, teista, teistumas neišnykęs (b.l. 100-101), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 102-105), neįgali, nedirba, registruota darbo biržoje (b.l. 107), vedęs. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, baudžiamojo nusižengimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę. Tačiau netenkinamas prokuroro pareiškime nurodytas siūlymas skirti nuteistajai įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, kadangi atlikdama paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nuteistoji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

J. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. A. galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 72² straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 13 d. 18.18 val. iki 2019 m. sausio 14 d. 14.28 val. (viena para), kas vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su nuoplova, supakuotą į vieną kartoninę dėžę, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2019 m. sausio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK002682) sunaikinti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keptuvę (supakuota į kartoninę dėžę, perduota saugoti į Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (2019 m. sausio 18 d. kvitas B, serija BBB Nr. 1PK002682)) kaip nusikaltimo įrankį konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir kaip menkavertę sunaikinti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajai, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti J. A., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.