Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Rasai Giedrienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui J. V. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

3. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (toliau – SPIS) ieškovės šeima iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai nėra taikoma atvejo vadyba, ieškovei nebuvo taikomos administracinio ar baudžiamojo poveikio priemonės. 2020-11-18 nepilnametės K. G. atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai vaikas buvo likęs be įstatyminio atstovo (vaiko motinai išvykus į Olandiją). SPIS duomenimis, ieškovė augina du nepilnamečius vaikus: dukrą K. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nepavykus rasti atsakovo nurodytais gyvenamosios vietos adresais, nepavyko ištirti ir jo gyvenimo sąlygų bei išklausyti jo pozicijos dėl pareikšto ieškinio. 2021-10-18 apsilankius ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), ir ištyrus jos šeimos aplinkos sąlygas, buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Namuose apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga, kiekvienas vaikas turi atskirą kambarį. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami vaiko poreikiai turėti privačią erdvę poilsiui, miegui, ruošti pamokoms. Įvertinus nepilnametės K. G. gyvenimo su ieškove sąlygas, atsižvelgus į artimą vaiko ir mamos ryšį, Vaiko teisių apsaugos skyrius laiko, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, bus užtikrinta saugi ir rami aplinka, tinkanti vaiko emociniam ir psichologiniam formavimuisi. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, ieškovės prašymas nustatyti, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, atitinka nepilnametės K. G. teises ir teisėtus interesus. Nustačius atsakovo tėvystę nepilnametės K. G. atžvilgiu, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas, taip pat išlaikymo įsiskolinimas. Mano, kad byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai, kuris užtikrintų ne tik minimalius, tačiau visaverčius vaiko poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Neprieštarauja, kad ieškovė priteistas išlaikymo vaikui lėšas naudotų uzufrukto teise.

5. Atsakovas teismo posėdyje su ieškovės ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko su reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, tačiau nesutiko su reikalaujama priteisti išlaikymo suma. Nurodė, kad nedirba, gyvena iš santaupų. Akcentavo, kad pervesdavo ieškovei pinigų (iki vaiko gimimo), vaikui, paskutinis pervedimas buvo 2020 m. sausio mėn. pabaigoje. Ieškovei, jos prašymu, yra pervedęs pinigų ir į G. J. sąskaitą. Mano, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 600 Eur suma yra per didelė, jo manymu, pakankama ir 300 Eur suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl tėvystės nustatymo

6. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra K. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 8). K. G. gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b. l. 8). Ieškovės teigimu, vaiko tėvas yra atsakovas, kuris, nors ir žadėjo, bet nepripažino dukrai tėvystės.

7. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą.

8. Nagrinėjamu atveju, atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra vaiko K. G. tėvas. Taigi, nesant tarp šalių ginčo tėvystės nustatymo klausimu, teismas plačiau dėl to nepasisako ir šį ieškovės reikalavimą tenkina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9. Ieškovė ieškinyje prašė nustatyti dukters K. G. gyvenamąją vietą su ja.

10. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.

11. Bylos duomenys, ieškovės, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti duomenys (b. l. 22-26) patvirtina, kad nepilnametis šalių vaikas gyvena su ieškove. Vaiko teisių apsaugos institucijos nuomone, vaikui K. G., kuri kartu su motina ir broliu gyvena motinai priklausančiame 3 kambarių bute, sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, tenkinami vaiko poreikiai, tarp ieškovės ir dukters yra artimas ryšys, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesirūpina vaiku, bylos duomenimis, paskutinį kartą jį matė 2020 m. kovo mėnesį. Atsakovas teismo posėdyje tai pat neprieštaravo reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, vaiko interesus, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir aptariamo vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina (ieškove) (CK 2.14 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Ieškovė nurodė, kad vaiko mėnesio išlaikymui reikia 600 Eur, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 300 Eur per mėnesį išlaikymą iki vaiko pilnametystės.

13. Atsakovas mano, kad ieškovės nurodyta per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 600 Eur suma yra per didelė, jo manymu, pakankama ir 300 Eur suma, tuo pačiu akcentavo, kad ieškovei pervesdavo pinigų iki vaiko gimimo.

14. CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

15. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvų teikiamo materialinio išlaikymo savo vaikams dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes.

16. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad nedirba, gyvena iš santaupų. Nepilnametį vaiką šiuo metu išlaiko viena ieškovė. Atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas nedarbingumo lygis ar specialūs poreikiai, todėl teismo vertinimu, atsakovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, privalo savo vaikui užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas ir prisidėti prie jo poreikių patenkinimo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Teismas taip pat pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų, kuris garantuoja minimalų, socialiai priimtiną poreikių patenkinimo lygį ir yra siejamas su minimalia mėnesio alga. CK nenustatyta jokių išlaikymo viršutinių ribų, išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, todėl jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu ir būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašydama priteisti iš atsakovo 300 Eur išlaikymą vaikui, pateikė pagrindinių lėšų, reikalingų vaiko išlaikymui per mėnesį, paskaičiavimus, 600 Eur sumai (maistui – 300 Eur, drabužiams – 60 Eur, avalynei – 40 Eur, vaistams ir vitaminams – 40 Eur, higienos reikmenims – 80 Eur, komunalinėms išlaidoms – 60 Eur, žaislams – 20 Eur (b. l. 9, 10). Ir nors ieškovė nepagrindė minėtos vaiko poreikiams išleidžiamos sumos (nepridėjo jokių įrodymų), tačiau įvertinus visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgiant į aukščiau minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, teismo vertinimu, 600 Eur vaiko išlaikymo suma per mėnesį neženkliai viršija minimalios mėnesinės algos dydį ir šiuo atveju atitinka protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 straipsnis) bei vaiko interesus. Ir nors atsakovas tvirtino, kad pervesdavo ieškovei pinigų, tiek tiesiogiai, tiek per jos draugę, pridėdamas ir banko sąskaitos išrašus, tačiau, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, pinigų pervedimai iš esmės buvo atlikti dar iki vaiko gimimo, kai šalys palaikė ryšius, gyveno drauge, ir teismas to nelaiko vaiko išlaikymu. Atsakovas pats nurodė, kad paskutinis pinigų pervedimas buvo atliktas 2020 m. sausio mėn. pabaigoje, ir ieškovė patvirtino, kad 2020 m. pradžioje atsakovas jai pervedė apie 800-820 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartas teisės normas, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko K. G. išlaikymui iš atsakovo priteisia po 300 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos (2021-09-28) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnis).

19. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

20. Pagal CK 3.208 straipsnį, išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

21. Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

22. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Taigi, vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą 3 metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

23. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti ir išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 15 mėnesių laikotarpį nuo 2020 m. kovo mėnesio, iš viso 4 500 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2020 m. kovo mėnesio nematė dukters, vengė pareigos ją išlaikyti. Šios aplinkybės, kad nuo 2020 m. kovo mėnesio atsakovas dukrai neteikė jokio išlaikymo, nebuvo paneigtos ir atsakovo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir aukščiau nurodytas teisės normas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už 15 mėnesių, skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą po 300 Eur kas mėnesį, nuo 2020 m. kovo mėnesio (iš viso 4 500 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškinį patenkinus visiškai, šioje byloje mokėtinos bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (pritaikius žyminio mokesčio indeksavimą) – 125 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 125 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), 135 Eur (4 500 Eur x 3 proc.) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš viso 493 Eur (CPK 93, 96 straipsniai).

25. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti tėvystę, pripažįstant atsakovą J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti nepilnametės K. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo J. V. nepilnamečio vaiko K. G. išlaikymui po 300 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2021-09-28, iki vaiko pilnametystės, priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo J. V. 4 500 Eur susidariusį įsiskolinimą dėl vaikui K. G. neteikto išlaikymo.

Paskirti uzufrukto teise ieškovę R. G. nepilnametei K. G. priteistų lėšų tvarkytoja.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. V. 493 Eur žyminio mokesčio ir 7,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vaikui K. G. leisti vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Švenčionių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.