Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1713-634/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1S-1713-634/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1713-634/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus 2014 m. liepos 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu, pagal Švedijos Karalystės narkotinių baudžiamojo įstatymo (1968:64) 1 § 1 d. 4 p. ir 6 p., 3 § ir Švedijos Karalystės baudžiamojo kontrabandos įstatymo (2000:1225) 3 § 1 d., 6 § 3 d., paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-11-29 nutartimi Stokholmo apylinkės teismo 2009-06-16 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., paskirta 10 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009-10-13, bausmės pabaiga 2019-01-27.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2014-07-22 nutarimu Nr. 95-310 nutarta nuteistajam A. I. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 4 metų 6 mėnesių 10 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-07-22) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-09-10 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį A. I. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. I., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. I. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas neturėtų būti kriterijumi ir argumentu lemiančiu nuteistojo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne elgesį pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema, kuri grindžiama nuostata, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu (nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą, mokymąsi ir kt.) įstatymo nustatyta tvarka gali būti švelninama taikant lygtinio paleidimo institutą. Pažymėjo, kad joks Lietuvos Respublikoje galiojantis įstatymas neskirsto neatliktų laisvės atėmimo bausmės dalių į pakankamai dideles ar pakankamai mažas, jis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 157 str. nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad Komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių asmenų, kurių priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka BVK 164 str. nuostatas, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas nepelnytai sudaro neigiamą nuomonę apie Komisijos darbą. Sutinka, jog bausmės paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tačiau tas pats teisingumo principas numato, galimybę gerai besielgiančiam nuteistajam būti paleistam iš pataisos įstaigos anksčiau laiko. Teigia, kad įvertinus nuteistojo asmens bylos duomenis, socialinio tyrimo išvadą, pažymą dėl įvykdytų socialinės reabilitacijos priemonių, psichologinės tarnybos išvadą, akivaizdu, kad A. I. elgesys pataisos įstaigoje yra daugiau teigiamas, nei neigiamas. Prašo atsižvelgti į nuteistojo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t.y. buvo suteikta 3 dienų išvyka už pataisos įstaigos ribų, pažeidimų nenustatyta; yra atlikęs ½ dalį bausmės; pataisos namuose adaptacijos sunkumų neturėjo; už socialinių reabilitacijos programų vykdymą paskatintas 6 kartus; atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, dirba nuo 2011-01-20 iki šiol; paleistas lygtinai ketina mokytis Suaugusiųjų mokymo centre; Švedijos karalystėje atlikdamas bausmę įgijo suvirintojo ir autokrautuvo vairuotojo specialybes; yra padengęs 160,19 Lt sumą sūnaus išlaikymui; palaiko socialinius ryšius su žmona bei sūnumi; po paleidimo planuoja įsidarbinti ekspeditoriumi – tiekėju; nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. I. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 str. 1 d. nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taigi, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 str. 2 ar 3 d. numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. I. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas – atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau lygtinio paleidimo taikymui vien formaliųjų pagrindų nepakanka. Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šiuo metu taikyti nuteistajam A. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nebūtų efektyvu. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau atliko pakankamą laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti, sušvelninus jos atlikimo sąlygas.

Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 7 kartus, jam buvo suteikta teisė 3 dienoms išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, išvykimo sąlygų nuteistasis nepažeidė, pataisos įstaigoje dirba, yra atlyginęs 160,19 Lt sumą sūnaus išlaikymui, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę Švedijos Karalystėje įgijo suvirintojo ir autokrautuvo vairuotojo specialybes, lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), mokytis Suaugusiųjų mokymo centre. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl paskutiniu metu vykstantys teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad A. I. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad A. I. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, itin pavojingą visuomenei, susijusį su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų disponavimu ir jų kontrabanda. Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 21 balas – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadose išdėstyta pozicija, jog nuteistasis linkęs save pateikti iš teigiamos pusės, kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos vykstant teisminiams procesams nepripažino, šiuo metu taip pat neigia daręs ką nors nusikalstamo. Išskiriami pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai. Be to, A. I. elgesys ne visą bausmės atlikimo laiką buvo tinkamas – jis 2 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, 1 kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuobauda jau yra negaliojanti, tačiau lygtinio paleidimo taikymui yra svarbu vertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, o ne atskirais periodais. Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kad nuteistasis privalo atlikti visą nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl taikytinas tik išskirtinais atvejais, kaip paskatinimas, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog didelis neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 4 metai 6 mėnesiai 10 dienų (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-07-22 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkų tyčinį nusikaltimą, itin pavojingą visuomenei, darytina išvada, kad neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos A. I., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.

Apeliato teiginys, jog įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis yra pagrįstas, kadangi tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį taip pat privalu atsižvelgti. Nuteistojo pasiryžimas keisti savo gyvenimo būdą ir ateityje laikytis įstatymų, dar nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-09-10 nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo A. I. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis