Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, perduoti bylą apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į visas ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertino jo naudai, neatsižvelgdamas į Vilniaus apskrities VPK VTV mobilios kuopos vyriausiojo patrulio G. B. tarnybiniame pranešime užfiksuotas faktines įvykių aplinkybes.

Institucija surašiusi pil. A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2013-08-21 Kauno apygardos teismo teisėjo leidimu, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-2-0053-12, gavo papildomų A. Z. administracinio teisės pažeidimo įrodymų, t.y. liudytojų R. O., S. V., M. K. liudijimai minėtoje byloje, kuriuose paneigiami A. Z. teiginiai, kad policijos pareigūnai susirinkusiai miniai nedavė jokių nurodymų, t.y. pasitraukti nuo pastato ir leisti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Susirinkusiųjų minia buvo priešiškai nusiteikusi prieš policijos pareigūnus, sudarytos papildomos kliūtys, ignoruojami tiek antstolės, tiek policijos pareigūnų veiksmai tinkamai įvykdyti teismo sprendimą.

Papildomai su apeliaciniu skundu pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-2-0053-12, kurioje liudininku apklaustas Kauno apskr. VPK Kauno rajono PK viršininkas R. O. paliudijo, kad vykdant teismo sprendimą, antstolei bandant patekti prie namo, ji to padaryti negalėjo, nes susirinkusieji žmonės aktyviais veiksmais jai tai padaryti trukdė. Tada antstolė garsiai paprašė pašalinti kliūtis teismo sprendimo vykdymui. R. O. tada nurodė pareigūnams pašalinti kliūtis - patraukti susirinkusius žmones į šoną. Į policijos raginimus žmonėms pasitraukti į šoną ir praleisti antstolę ir pareigūnus, susirinkusi minia nereagavo. Kaip matyti surinktoje bylos medžiagoje, šioje situacijoje pareigūnai susirinkusią minią įspėjo apie vykdomą teismo sprendimą ir prašė susirinkusių žmonių nevykdyti teisės pažeidimų, praleisti antstolę, pareigūnus, o vėliau ir pasišalinti nuo prieigų į namą. Susirinkusiųjų žmonių minioje buvo ir A. Z., kuris po pareigūnų raginimo nesiėmė aktyvių veiksmų pasišalinti iš susirinkimo vietos ir atlaisvinti pareigūnams dirbant įvykio vietoje.

Kauno apygardos teismo nutartis byloje 1S-592-485/2013 patvirtina, kad į nurodytą vietą atvykus antstolei bei ją lydintiems pareigūnams, antstolei pranešus apie savo atvykimo ir pareikalavus nekliudyti vykdyti teismo sprendimą, asmenys šio reikalavimo nevykdė. Tuomet antstolė konstatavo, jog šie asmenys yra kliūtis ir pareikalavo ją pašalinti. Pareigūnai kelis kartus aiškiai išdėstė reikalavimą vykdyti teisėtus nurodymus, įspėjo apie gresiančią atsakomybę už trukdymą antstolei vykdyti teismo sprendimą, tačiau asmenys teisėtų policijos reikalavimų nevykdė ir toliau trukdė antstolei vykdyti pareigas. Pažymi, kad tarp tų susirinkusių asmenų taip pat buvo ir A. Z., kuris stovėjo prie laiptų į namo antrąjį aukštą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti faktiniai įvykių duomenys, pareigūno liudijimas teismo posėdžio metu, įvykių aplinkybės, išdėstytos tarnybiniame pranešime tuoj po įvykių, akivaizdžiai parodo, kad A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje yra akivaizdžių prieštaravimų, kurie teismo nebuvo įvertinti, todėl buvo priimtas skubotas ir neobjektyvus nutarimas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje naikinamas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nesiėmė visų priemonių išsamiai ir nešališkai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė įrodymų visumos pagrindu nepagrįstą nutarimą.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Protokolas A. Z. surašytas dėl to, kad jis 2012-05-17 nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų atsitraukti nuo namo Klonio g. 5 namo Garliavos apyl. sen. Teleičių kaime, stovėjo prie šio namo susikibęs su G. L. ir kitais piliečiais, dėl reikalavimo nevykdymo jį policijos pareigūnas D. B. pristatė konvojaus grupės pareigūnams.

A. Z. inkriminuojamas ATPK 187 str. 2 d. numatytas pažeidimas pasireiškia tuo, kad asmuo nevykdo teisėto išvardintų straipsnio dispozicijoje pareigūnų (pareigūno) nurodymo ar reikalavimo, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas savo procesinį sprendimą grindė tuo, kad policijos pareigūnai, prieš vartodami prievartą prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, jį įspėjo tinkamai, kaltė A. Z. grindžiama abstrakčiai nurodant, kad jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kad jis nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir neginčytinais įrodymais, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. Z. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, tai yra, kad jis nevykdęs teisėtų policijos reikalavimų pasišalinti nuo namo ir kad jis būtų padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 str. 2 d. Su tokia teismo pozicija sutikti negalima ir štai dėl ko.

Administracinių teisės pažeidimų bylų praktikoje yra suformuotas reikalavimas atkreipti teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, byla Nr. N575-179/2012). Pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė būtent tokį sprendimą – konstatavo, kad A. Z. veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo požymių, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog A. Z. būtų nevykdęs teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasišalinti nuo namo (duomenys neskelbtini), Garliavos apylinkės sen. Kauno rajone.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog policijos pareigūnas turi teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi kiekvienas asmuo, kuriam pateikiamas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o manydamas, kad pareigūnas veikė neteisėtai, gali pasinaudoti savo teise apskųsti pareigūno veiksmus atitinkama tvarka. Asmenims nesuteikta teisė priešintis policijos pareigūnams.

Tiriamu atveju policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumas pasireiškė tuo, kad jie siekė užtikrinti antstolei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimą - perduoti D. K. jos motinai L. S.. Iš 2013-04-29 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad antstolei S. V. atvykus vykdyti teismo sprendimą, kelis kartus pareikalavus jai netrukdyti perduoti vaiką motinai, nutarime nurodyti asmenys, tame tarpe, ir A. Z., nesitraukė nuo įėjimo į namą, kartu kėlė sumaištį, neleido antstolei praeiti, trukdė jai vykdyti savo pareigas - stumdė, užgauliai įžeidinėjo, ir policijai panaudojus fizinę jėgą, prievarta buvo ištraukti iš žmonių grupės ir pristatyti į policijos įstaigą. Iš šio nutarimo seka, kad A. Z. pažeidimo vietoje buvo (b. l. 5), ir nors praėjimo į namą jis netrukdė, tačiau iš nutarimo matyti, kad A. Z. veiksmai pasireiškė konkrečiai tuo, kad jis neatsitraukė, pareikalavus policijos pareigūnams, stovėjo grupėje su kitais asmenimis, stumdėsi, dėl to policijos pareigūnai panaudojo prieš jį jėgą, ir kad šiuose jo veiksmuose yra ATPK 187 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai. Ikiteisminis tyrimas dėl jo veiksmų nutrauktas, kadangi jis nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, A. Z. bylos medžiaga perduota administracinei teisenai organizuoti.

Iš Vilniaus AVPK viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis atpažino fotonuotraukoje asmenį, perimtą iš kitų pareigūnų, trukdžiusį antstolei patekti į namą ir nevykdžiusį teisėtų policijos reikalavimų, ir kuris buvo perduotas konvojaus pareigūnams (b. l. 14-16). Vėliau nustatyta, kad šis asmuo - tai A. Z..

Teismo posėdžio metu G. B. paliudijo, kad 2012-05-17 apie 6 val. dalyvavo specialioje priemonėje, užtikrinant antstolės S. V. vykdomo teismo sprendimo netrukdomą vykdymą. Jo pagrindinė užduotis buvo lydėti antstolę S. V. į namo vidų, bet prieš patenkant prie namo, kažkas iš pareigūnų, kurių negali nurodyti nei vardų nei pavardžių, jam perdavė asmenį, kurį teisme atpažino kaip A. Z., ir jis jį pristatė prie konvojaus automobilio. Minėti pareigūnai A. Z. sulaikė ir perdavė jam kaip asmenį, kuris antstolei trukdė patekti į namą bei nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų, priešinosi aktyviais veiksmais. Liudytojas G. B. pats pažeidimo fakto nematė, nes ne jis A. Z. ištraukė iš susirinkusiųjų minios ir sulaikė. Kaip matyti šioje įvykių situacijoje, G. B. paskirta užduotis nebuvo sulaikyti asmenis aktyviais ar pasyviais veiksmais besipriešinančius policijos pareigūnams ar nevykdančius teisėtų policijos pareigūnų reikalavimus. Tačiau administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu Kauno apylinkės teisme pareigūnas, sulaikęs A. Z. nebuvo nustatinėjamas ir apklausiamas. Teisėjas nelaikė svarbia aplinkybe nustatyti bei apklausti pareigūną sulaikiusį A. Z. bei pašalinti nagrinėjamoje byloje atsiradusius prieštaravimus bei nenustatytas aplinkybes. Todėl, priimdamas nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, neužtikrino objektyvaus bylos ištyrimo.

Institucija surašiusi pil. A. Z. administracinio teisės pažeidimo protokolą, 2013-08-21 Kauno apygardos teismo teisėjo leidimu, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo byla Nr. 01-2-0053-12, gavo papildomų A. Z. administracinio teisės pažeidimo įrodymų, t.y. liudytojų R. O., S. V., M. K. liudijimai minėtoje byloje, kuriuose paneigiami A. Z. teiginiai, kad policijos pareigūnai susirinkusiai miniai nedavė jokių nurodymų, t.y. pasitraukti nuo pastato ir leisti antstolei vykdyti teismo sprendimą. Minėtų liudytojų apklausose nurodoma, kad antstolė nebegalėjo vykdyti teismo sprendimo, negalėjo laisvai prieiti prie namo, nes susirinkusiųjų žmonių minia, kurioje buvo ir A. Z., buvo užstojusi įėjimą į namą. Tuo metu antstolė pareiškė Kauno apskr. VPK Kauno r. PK viršininkui R. O., kuris buvo atsakingas už antstolės netrukdomą patekimą prie namo ir teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą, jog susirinkusieji žmonės trukdo jai vykdyti teismo sprendimą ir jie yra kliūtis. Tada R. O. nurodė pavaldiems pareigūnams pašalinti kliūtis, t.y. susirinkusius žmones, kurie aktyviais ir pasyviais veiksmais, kliudo vykdyti teismo sprendimą. Pažymi tai, kad tiek pareigūnai, tiek antstolė nurodė, kad į susirinkusius žmones buvo kreiptasi ne vieną kartą, kad jie pasitrauktų nuo namo ir leistų vykdyti teismo sprendimą. Susirinkusi žmonių minia buvo susitelkusi prie įėjimų į namą. Prieigą prie namo buvo užtvėrę suolais bei kėdėmis išdėstytomis prieš save. Šios aplinkybės yra užfiksuotos vaizdinėje medžiagoje. Susirinkusiųjų žmonių minios pagrindinis tikslas buvo sukelti dezorganizaciją ir netvarką, kliudant tiek antstolei vykdyti teismo sprendimą, tiek aktyviais bei pasyviais veiksmais priešinantis ir/ar nevykdant teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, sudaryti kliūtis sklandžiai ir netrukdomai vykdyti savo pareigas. Tai, kad susirinkusiųjų minia buvo priešiškai nusiteikusi prieš policijos pareigūnus bei antstolę, vykdančią teismo sprendimą, pirmosios instancijos teisme liko neįvertinta, o tai parodo susirinkusių žmonių pasiruošimas antstolės ir policijos pareigūnų atvykimui - sudarytos papildomos kliūtys, ignoravimas antstolės ir policijos pareigūnų raginimų leisti vykdyti teismo sprendimą ir pasitraukti nuo pastato. Institucijos teigimu, byloje yra duomenys, kad žmonėms buvo pasakyti aiškūs reikalavimai pasitraukti nuo namo ir netrukdyti vykdyti antstolei teismo sprendimo, tačiau žmonės šių reikalavimų nevykdė, bandė nustumti pareigūnus, todėl buvo sulaikyti, bet apylinkės teismas į tai neatsižvelgė.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų liudytojų R. O. ir M. K. parodymų, kaip ir G. B. liudijimo teismo posėdžio metu, seka, kad policijos pareigūnai susirinkusiai miniai žmonių, tarp kurių buvo ir A. Z., buvo davę nurodymus pasitraukti nuo pastato. Šiuos nurodymus bei raginimus kartojo kelis kartus ir juos išreiškė garsiai visai miniai, todėl juos susirinkusieji asmenys turėjo girdėti (visa tai atsispindi filmuotoje medžiagoje). Visiems susirinkusiems žmonėms, taip pat ir A. Z., buvo sudarytos sąlygos vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus, pasišalinti nuo pastato. Institucijos nuomone, susirinkusieji, tarp jų ir A. Z., sudarydami žmonių grandinę, sudarydami užkardas iš suolų ir kitų daiktų, laikydamiesi įsikabinę į namo laiptų turėklus ir kitaip aktyviai vengdami būti patraukti nuo minėto pastato, nevykdydami akivaizdžiai ir aiškiai išreikšto policijos pareigūnų reikalavimo pasitraukti nuo pastato, pažeidė nustatytą valdymo tvarką. Daroma išvada, kad policijos pareigūnai, viešai, aiškiai reikšdami savo reikalavimus, kreipdamiesi į susirinkusiųjų minią, kurioje buvo ir A. Z., vykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 23 str. 5 p. nuostatas, t.y. prieš panaudodami fizinę jėgą įspėjo A. Z. apie tokį ketinimą, suteikė asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus bet A. Z. šia galimybe nepasinaudojo, todėl buvo sulaikytas. Šios aplinkybės liko neįvertintos.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Sutinkamai su skundo argumentais, šioje byloje teismas visiškai nenagrinėjo teisės pažeidimo įvykio, neištyrė bylos faktinių aplinkybių, ir tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią turi būti betarpiškai apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypatingai tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę. Atlikus bylos tyrimą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuojama, kad apylinkės teismas, matydamas, jog A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje trūksta svarbių duomenų, reikalingų nešališkai ir objektyviai ištirti bylą, iš institucijos nepareikalavo jų pateikti ir pašalinti trūkumus, priimant sprendimą atidėti teismo posėdį ar bylą grąžinti papildyti. Pirmosios instancijos teismas formaliai nusprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių A. Z. kaltę, kad kaltinimas grindžiamas tik abstrakčiais duomenimis, tačiau pas buvo pasyvus stebėtojas ir nieko nedarė, kad šie duomenys būtų išreikalauti. Objektyviam aplinkybių nustatymui ir bylos išnagrinėjimui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus buvo būtina patikrinti apklausiant A. Z. sulaikiusį pareigūną, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusį policijos pareigūną R. K., dalyvavusius Kauno AVPK sudaryto teismo sprendimo vykdymo plano operacijoje patrulį M. K., R. O., operacijos vadovą D. Ž., kitus šiame plane dalyvavusius pareigūnus, antstolę S. V., tačiau apylinkės teismas apsiribojo vienintelio liudytojo G. B. apklausa teisme ir jo duotais parodymais, kuris, beje, pats A. Z. veiksmų nematė, ir priėmė neteisėtą nutarimą šioje byloje, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų dėl A. Z. veiksmų (tai yra, nepašalinta ta prieštaringa aplinkybė, jog A. Z. nevykdė reikalavimo pasitraukti, nors pats teigia, kad jis nesipriešino, policijos pareigūnų reikalavimus vykdė). Daroma išvada, kad apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų tiesai nustatyti bylos aplinkybių, todėl toks teismo nutarimas negali būti teisėtas ir pagrįstas. Neapklausus paminėtų liudytojų, negalima patikrinti A. Z. iškeltos versijos teisingumo, kad jis protokole nurodytu laiku buvo Klonio gatvėje nuosavo namo Nr. 5 teritorijoje, tačiau tik stebėjo įvykius ir nieko draustino nedarė, o vedamas nesipriešino, nieko nesakė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo. Taigi, galima tvirtinti, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.

Visa tai įvertinus, konstatuojama, kad aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013-08-20 nutarimas yra naikinamas, A. Z. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013-08-20 nutarimą panaikinti.

A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.