Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą 41,707 kg kanapių dervos įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą ją platinti – laisvės atėmimu keturiolikai metų;

- pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą 243,2 g kanapių dervos įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą ją platinti – laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams;

- pagal BK 24 str. 4 d. ir 199 str. 2 d. – laisvės atėmimu septyneriems metams;

- pagal BK 259 str. 1 d. – 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.

Pagal BK 63 str. šias bausmes subendrinus, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista iš V. G. 71,04 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 21,602 kg, narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - kanapių dervos, esančios 89 plytelių formos vienetuose, kurią visą neteisėtai iki 2005 m. rugsėjo 16 d. 18 val. laikė nenustatytoje vietoje ir gabeno automobiliu „VW Passat", valstybinis numeris XXX XXX, į poilsiavietę Jonavos rajone, kelio Jonava - Ukmergė 45 kilometre; taip pat 2005 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. Jonavos rajone, kelio Jonava - Ukmergė 45 kilometre esančioje poilsiavietėje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens jis papildomai, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 20,105 kg, narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - kanapių dervos, esančios 83 plytelių formos vienetuose, po ko, 2005 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val., organizuodamas labai didelio kiekio narkotinės medžiagos gabenimą kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, visą neteisėtai įgytą, laikomą ir gabentą narkotinę medžiagą — 41,707 kg kanapių dervos, perdavė P. Č. , nurodydamas pastarajam gabenti narkotinę medžiagą į Rusiją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką.

Be to, V. G. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 243,20 gramus, narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - kanapių dervos, kurią visą neteisėtai laikė nenustatytoje vietoje ir gabeno automobiliu „VW Passat", valstybinis numeris XXX XXX, iki to laiko, kol 2005 m. rugsėjo 17 d. apie 8.15 val. Biržuose, Vytauto gt. buvo sulaikytas policijos pareigūnų;

Be to, V. G. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,348 gramo psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - MDMA tabletėmis, kurią visą neteisėtai laikė L. G. bute B., V. g. XX - XX, iki 2005 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val., kol kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas kaltinimas yra nekonkretus ir tuo pažeidžiama jo teisė gintis, o toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Nuteistasis nurodo, kad didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimas ir laikymas, gabenimas, perdavimas yra tyčiniai veiksmai, todėl tokiam elgesiui neišvengiamai būtinas faktinis kontaktas ir subjektyvus (psichologinis) ryšys su narkotine medžiaga. Tuo tarpu byloje surinkta medžiaga, pasak apelianto, gali patvirtinti tik tai, kad jis paprašė P. Č. pervežti klijus, o ne narkotines medžiagas. Apeliantas teigia, jog sutinkamai su BK 260 str. 3 d. dispozicija įgijimas yra vienas iš nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 3 d., sudėties objektyviųjų veikos požymių, todėl įgijimo faktas turi būti nustatytas ir pagrindžiamas teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Be to, pasak nuteistojo, turi būti įrodinėjamas nusikaltimo įvykis (nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės), nes BPK 305 str. 1 d. 1 p. nustato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, kaltės pobūdį, nusikaltimo motyvus ir pasekmes. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, o teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų ir pripažindamas jį kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo nuosprendyje visiškai neaptarė kada, kur ir iš ko nuteistasis įsigijo 41.707 kg kanapių dervos. Todėl apeliantas mano, kad šioje dalyje teismo išvados nepatvirtintos įstatymo nustatytu būdu gautais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais, o jis nuteistas nesant veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 3 d., sudėties. Nuteistasis V. G. nurodo, jog nei byloje, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad jis įgijo ir tuo pačiu laikė, gabeno, ir, turėdamas tikslą platinti, organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, o visi tiek kaltinime tiek ir nuosprendyje privalomi išsiaiškinti ir įvertinti konkretūs veiksmai yra tiktai prielaida, kuria ir rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pasak nuteistojo, liudytojo A. M. teisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog buvo stebima automobilių stovėjimo aikštelė esanti Jonavos rajone ir kad V. G. aikštelėje nieko neturėjo rankose, prieštarauja P. Č. , kuris nurodė jog maišus su narkotinėmis medžiagomis atnešė V. G. , parodymams, tačiau šie prieštaravimai teisminio tyrimo metu nebuvo panaikinti.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka įstatyme numatytų objektyvių nusikalstamos veikos požymių, o būtina įrodyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tuo tarpu pats nuteistasis teigė, jog visą laiką buvo pilnai įsitikinęs kad neatlieka jokio nusikaltimo, o tą patvirtina ir tos faktinės aplinkybės jog jis neprašė P. Č. kito žmogaus atneštas tašes bei maišus kabinoje paslėpti, nors ir buvo aišku jog asmuo vyksta į užsienį, kirs valstybinę sieną ir bus tikrinamas. Apeliantas mano, jog liudytojo P. Č. parodymus reikia vertinti turint omenyje, jog jis sutiko bendradarbiauti su policija t.y. buvo priverstas pakoreguoti kai kurias faktines aplinkybes.

Nuteistasis nurodo, jog jis buvo policijos pareigūnų vežamas mišku su maišu ant galvos (tai gerai matoma vaizdajuostėje, ant galinės sėdynės), mušamas (trūksta ausies būgnelis, ką patvirtina ir medikai, ekspertai), tačiau tuo nuosprendyje nesiremta. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (LR BPK 20 str. 4 d.) Tuo tarpu teisme paklausus, kokie duomenys leido manyti, jog nuteistasis organizavo narkotinių medžiagų gabenimą į Estiją, teisme buvo nurodyta jog operatyvinė informacija (pokalbis su D.D.). Tačiau, pasak nuteistojo, su D.D. jis kalbėjosi būtent jo paties sulaikymo išvakarėse, kai P. Č. buvo jau sulaikytas, o pokalbių pasiklausimas byloje sankcionuotas tik po nuteistojo sulaikymo. Nuteistasis nurodo, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (byloje M.M. prieš Nyderlandų Karalystę pareiškimo Nr. 39339/98 2003 04 08), 8 straipsnis garantuoja teisę į sužinojimo slaptumą. Tuo tarpu konkrečiu atveju ši teisė buvo pažeista, nes nesilaikydama įstatymų numatytų reikalavimų policija ėmėsi iniciatyvos įrašinėti telefono pokalbius. Tuo tarpu priimdamas nuosprendį teismas neobjektyviai, vienašališkai vertino faktines bylos aplinkybes bei vadovavosi prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis tuo. kas išdėstyta, nuteistasis prašo Panevėžio apygardos teismo 2006 03 28 nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 260 str. 3 d. , 24 str. 4 d. 199 str. 2 d. pakeisti jį išteisinant, nesant jo veiksmuose nurodytų nusikaltimų požymių.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl nuteistojo kaltės, tačiau nuosprendyje išdėstytos teismo išvados ne visiškai atitinka bylos aplinkybes, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei neteisingai paskirta bausmė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog nėra neginčijamai nustatyta jo kaltė, t. y. tiesioginė tyčia, inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų LR BK 199 str. 2 d. ir 260 str. 3 d. padarymu. Visgi V. G. kaltė jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu pilnai įrodyta pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais. Visų pirma, liudytojo P. Č. parodymais nustatyta, kad prieš krovinio perdavimą jam kelis kartus skambino V. G. ir jie buvo susitikę, kad būtent V. G. atnešė ir į vilkiką sudėjo plastikinius juodus maišelius su jų turiniu, o vėliau atvykus kitam automobiliui ir perdavus V. G. antrą krovinio dalį, pastarasis taip pat įdėjo perduotą krepšį su jų turiniu į vilkiką bei lipdamas iš vilkiko pasakė, kad klijus padėtų toliau, jog nesimėtytų po kojomis. Šiuos P. Č. parodymus pilnai patvirtino ir pats V. G. 2005-10-04 akistatos su P. Č. metu. Iš liudytojų A. M. bei I. L. parodymų, o taip pat iš 2005-09-27 P. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matoma, jog V. G. sutarė krovinį perduoti nuošalioje miškelyje esančioje stovėjimo aikštelėje, į kurią buvo atvežta ir likusi krovinio dalis. Iš liudytojo D. D. parodymų bei jo tarnybinio pranešimo, o taip pat 2005-10-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, jog pristatytas į Biržų rajono policijos komisariatą V. G. bandė suplėšyti lapelius su telefonų abonentiniais numeriais, kuriais naudojosi P. Č. bei jo gyvenamosios vietos adresas. Liudytojas R. S. taip pat parodė, jog V. G. prie Panevėžio VPK pamačius vilkiką su puspriekabe, pastarasis pradėjo nervintis, negalėjo paeiti, o paklaustas, ar mato pažįstamą mašiną, pastarasis atsakė: ,,gudriai dirbat, bet dar pažiūrėsim“. Atitinkamai pirmą kartą apklaustas įtariamuoju V. G. neigė pažįstąs P. Č. . Vėliau V. G. tikino turintis bendrą verslą Rusijoje su N. P. , tačiau nei tikslios jo gyvenamosios vietos, nei pavardės nurodyti negalėjo, o ant automobilyje rastų lapelių, kuriuose, pasak V. G. , turėjo būti N. P. telefono numeris, buvo Estijoje gyvenančio D. D. telefono numeris. Tuo tarpu Estijos teisėsaugos pareigūnų apklaustas D. D. parodė jokių biznio reikalų su V. G. neturintis. Tokiu būdu aukščiau minėtais įrodymais nustatyta, jog V. G. kruopščiai planavo narkotinių medžiagų perdavimą, o jį sulaikius stengėsi sunaikinti įrodymus, iš kurių būtų galima spręsti apie V. G. ryšį su P. Č. bei pas jį rastomis narkotinėmis medžiagomis. Atitinkamai pirmąkart apklaustas įtariamuoju 2005-09-17 V. G. neigė pažįstąs P. Č. , o tuo labiau neminėjo su juo buvęs susitikęs. Toks tuo metu dar įtariamojo elgesys parodė, kad V. G. gerai suprato jo ryšio su į P. Č. vairuojamą vilkiką įdėtomis narkotinėmis medžiagomis pasekmes bei kiek galėdamas bandė šį ryšį neigti. Visgi vėliau surinktų įrodymų pasekoje V. G. jau pripažino bendravęs su P. Č. dėl krovinio pervežimo į Rusiją bei akistatos su P. Č. metu visiškai pripažino pastarojo parodymus apie krovinio perdavimo aplinkybes, t. y. kad aikštelėje pirmą dalį krovinio (keletą plastikinių maišelių) atnešė pats V. G. iš savo automobilio, o vėliau iš privažiavusio raudonos spalvos automobilio buvo atnešta kita krovinio dalis. Tačiau teisme V. G. vėl ėmė neigti šiuos parodymus teigdamas, jog jis pats impregnantų savo automobilyje neturėjo, o juos visus atvežė nepažįstamas vaikinas automobiliu ,,Rover“, tačiau šiuos V. G. parodymus paneigė pirmosios instancijos teisme apklaustas P. Č. , kurio parodymai nekito nuo pat tyrimo pradžios ir kuriuos 2005-10-04 akistatos su P. Č. metu buvo patvirtinęs V. G. . Tuo tarpu specialisto išvadoje Nr.50-ST-1380 aiškiai nurodyta, jog visuose V. G. į automobilį ,,Volvo F 10“ įdėtuose krepšiuose rasta narkotinė medžiaga – kanapių derva, o tai rodo viso, tiek iš V. G. automobilio, tiek iš ,,Rover“ automobilio, sudėto krovinio vieningą paskirtį. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistojo parodymai pastoviai kito, jie vertintini kritiškai kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atitinkamai vertintina ir nuteistojo versija neva jis galvojęs, kad perduoda klijus, nes visi aukščiau aptarti įrodymai, o taip pat paties nuteistojo parodymų keitimas iš esmės, leidžia tvirtinti, jog nuteistasis suvokė daromos nusikalstamos veikos pobūdį bei norėjo taip veikti. Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis LR BPK 20 str., įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo prerogatyva. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija, jog apkaltinamajame nuosprendyje nenustatytas narkotinių medžiagų įgijimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 11 p. nurodyta, jog įgijimas - tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.1. p. nurodyta, kad tais atvejais, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tikslios veikos padarymo vietos ar laiko, šios aplinkybės nurodomos kiek įmanoma tiksliau. Konkrečiu atveju nenustatyta, kokiais konkrečiai veiksmais bei kokiu laiku ir vietoje V. G. įgijo pirmą dalį narkotinės medžiagos, tačiau iš liudytojo P. Č. parodymų aišku, jog jiems 2005 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. susitikus stovėjimo aikštelėje V. G. iš savo automobilio atnešė dalį krovinio į vilkiką, todėl aišku, kad prieš tai jis jau buvo tą krovinį įgijęs bei galėjo juo disponuoti. Tuo tarpu kitos narkotinių medžiagų dalies įgijimas yra nustatytas: 20,105 kg. narkotinės medžiagos 2005 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. V. G. iš nenustatyto asmens įgijo kelio Jonava – Ukmergė 45 kilometre esančioje poilsiavietėje bei įdėjo į P. Č. vairuojamą vilkiką.Apeliantas neteisus teigdamas, jog nenustatyta, kad įgijęs narkotines medžiagas, jis tuo pačiu jas laikė ir gabeno. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 12 p. nurodyta, kad laikymas – tai narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Tuo tarpu vadovaujantis minėto nutarimo 13 p., gabenimas – tai narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (iš gatvės į gatvę, iš miesto į kaimą ir pan.). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. G. iš nenustatytų asmenų, nenustatytu laiku ir vietoje įgijęs pirmąją narkotinių medžiagų krovinio dalį, ją laikė savo automobilyje bei gabeno į susitikimo su P. Č. vietą, kur jam įdėjo atgabentas narkotines medžiagas į vilkiką. Be to, toje pačioje vietoje 2005 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. nuteistasis iš nenustatyto asmens dar įgijo 20,105 kg narkotinių medžiagų, kurias laikė (nenustatytas asmuo, pasak P. Č. , krepšį su narkotinėmis medžiagomis iš pradžių perdavė V. G. , kuris ir padėjo jas vilkike. Tuo tarpu tiek pirmosios narkotinių medžiagų dalies gabenimas toliau, tiek ir antrosios narkotinių medžiagų dalies gabenimas buvo vykdomas per asmenį, nežinantį apie V. G. nusikalstamą sumanymą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. G. ne tik įgijo, bet ir laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 16 p., narkotinių medžiagų įgijimas, laikymas ir gabenimas yra alternatyvūs LR BK 260 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš minėtų veikų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog V. G. narkotines medžiagas įgijo, laikė ir gabeno turėdamas tikslą platinti, o apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog toks tikslas nenustatytas. Visgi Panevėžio apygardos teismas, įvertinęs narkotinių medžiagų kiekį, jų įpakavimą, tai, kad visos pakuotės nebuvo pažeistos, bei tai, kad nėra duomenų, jog jas būtų vartojęs pats nuteistasis, padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog narkotinės medžiagos buvo neteisėtai įgytos, laikytos ir gabentos turint tikslą jas platinti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LR BK 260 str. numato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Atitinkamai LR BK 260 str. 3 d. numato atsakomybę būtent už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Todėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų tikslas nėra būtinas įrodinėti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 3 d. požymis ir į tai atsižvelgiama tik skiriant bausmę (LR BK 54 str. 2 d. 3 p.). Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.43 6 p. taip pat pažymėta, kad motyvai ir tikslai nėra būtini kontrabandos nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Nuteistasis teigia, jog Panevėžio miesto VPK pareigūnai, veždami jį iš Biržų, buvo sustoję bei vartojo prieš jį smurtą, tačiau visi kartu su V. G. važiavę (liudytojai R. S. , I. L. ) bei su tarnybiniu automobiliu juos lydėję (liudytojai T. M. , S. S. ) policijos pareigūnai, o taip pat į Panevėžio VPK kartu su V. G. atvykusius policijos pareigūnus pasitikęs liudytojas V. G. buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kiekvienas iš jų buvo suvesti į akistatą su V. G. bei papildomai apklausti teisme, tačiau V. G. nurodytos aplinkybės apie sustojimą pakeliui į Panevėžį bei prieš jį vartotą smurtą nepasitvirtino. Tuo tarpu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme daugiau ištirti šias aplinkybes nėra galimybės.Byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl V. G. telekomunikacijų tinklais abonentiniu numeriu 8-671-62483 perduodamos informacijos įstatymų nustatyta tvarka būtų priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar gautas jo sutikimas, todėl teismas laiko juos neatitinkančiais duomenų leistinumo kriterijaus ir įrodymais nepripažįsta. Kita vertus, iš įeinančių bei išeinančių skambučių išklotinių už laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 17 d., gautų vadovaujantis Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2005-10-07 nutarimu, dėl kurio buvo gautas Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas, matoma, jog V. G. 2005 m. rugsėjo mėnesį iki sulaikymo bendravo su E. D. .Apeliantas teisus nurodydamas, jog jis negali būti pripažįstamas narkotinių medžiagų kontrabandos organizatoriumi, kai asmuo, realiai gabenęs tokį krovinį, nėra pripažintas nusikaltimo vykdytoju. Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2005 m. rugsėjo 17 d. P. Č. buvo pranešta apie įtarimą nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 3 d., padarymu, tačiau 2005-11-08 nutarimu ikiteisminis tyrimas P. Č. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. Č. būtų žinojęs ar supratęs, jog V. G. perduotame nuvežti į Rusiją krovinyje yra narkotinė medžiaga – kanapių derva. Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog krovinys buvo gabenamas tikslu pervežti jį per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.43 7.3 p. veikos kvalifikavimas pagal LR BK 260 str. 3 d. neatsiejamas nuo jos kvalifikavimo pagal LR BK 199 str. 2 d., todėl sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą būtina atsižvelgti į minėto nutarimo ,,Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ nuostatas. Atitinkamai minėto nutarimo 4.2 p. nurodyta: ,,jeigu kontrabandos dalyko gabenimas realizuojamas per asmenį, nežinantį apie organizatoriaus nusikalstamą kėslą, asmuo, organizavęs tokį gabenimą, laikomas nusikaltimo vykdytoju“. Tokiu būdu nustačius, jog P. Č. nežinojo apie V. G. nusikalstamą kėslą, V. G. laikytinas nusikaltimo vykdytoju ir jo veika kvalifikuotina be nuorodos į LR BK 24 str. 4 d.Visgi atkreiptinas dėmesys, jog, nors V. G. tikslas buvo pervežti narkotines medžiagas į Rusiją, o P. Č. pripažino, kad jis būtų važiavęs su kroviniu per muitinę ir kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau šis V. G. nusikalstamas ketinimas liko neįgyvendintas dėl to, kad krovininis automobilis, kurį vairavo P. Č. 2005-09-16 20.00 val. buvo sulaikytas Zarasų r., Sarokiškio k., pasienio ruože. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.43 5.3 p. pažymėta: ,,kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami iš Lietuvos Respublikos teritorijos per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo nepateikimo jų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento“. Tuo tarpu konkrečiu atveju nebuvo nei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei, nei kitokio jos išvengimo fakto, todėl nusikaltimas negali būti laikomas baigtu ir atsižvelgiant į V. G. tikslą pergabenti krovinį į Rusiją bei jo atliktus veiksmus (krovinys buvo perduotas ir gabenamas) veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nuteistojo veiką atskirai kvalifikavo dėl 41,707 kg narkotinės medžiagos - kanapių dervos įgijimo, laikymo bei gabenimo ir 243,20 gramų narkotinės medžiagos - kanapių dervos įgijimo, laikymo ir gabenimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 12 p. pažymėta, kad laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose), o paprastai laikomos tos medžiagos, kurias kaltininkas buvo įgijęs. Be to, minėto nutarimo 22 p. nurodyta, kad narkotinių medžiagų gaminimas ar įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių medžiagų laikymas, gabenimas nesudaro nusikaltimų pakartotinumo ir veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas. Pirmosios narkotinių medžiagų – kanapių dervos dalies (21,602 kg), o taip pat 0,2432 kg narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimo vieta ir laikas byloje tiksliai nenustatyta. Tuo tarpu 2005-12-08 specialisto išvada Nr.9472 patvirtina, kad polietileninė pakuotė, rasta V. G. vairuoto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. XXX XXX apžiūros metu, ir polietileninė pakuotė, rasta P. Č. vairuoto automobilio ,,Volvo F 10“, valst. Nr. XX XX XX, apžiūros metu, iki atidalinimo sudarė vieną visumą, o jų kraštinės kraštinės užpakavimo linijos buvo atliktos (užlydytos) tais pačiais pakavimo įrengimais. Tokiu būdu laikytina, jog tiek V. G. vairuoto automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. XXX XXX apžiūros metu, tiek P. Č. vairuoto automobilio ,,Volvo F 10“, valst. Nr. XX XX XX, apžiūros metu rastų narkotinių medžiagų – kanapių dervos pirmoji dalis (21,602 kg) buvo įgyta tuo pačiu metu, todėl, atsižvelgiant į aukščiau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato išaiškinimą, 21,602 kg narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimas, laikymas ir gabenimas bei 0,2432 kg narkotinių medžiagų – kanapių dervos įgijimas, laikymas ir gabenimas laikytinas vienu nusikaltimu – 21,8452 kg narkotinių medžiagų įgijimu, laikymu bei gabenimu. Tuo tarpu sprendžiant antrosios narkotinių medžiagų dalies – 20,105 kg kanapių dervos įgijimo, laikymo ir gabenimo kvalifikavimo klausimą atsižvelgiama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.37 23 p., pagal kurį veika vertinama kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tikri veiksmai - neteisėtas gaminimas, pardavimas ar kt., buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato, pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas psichotropines ar narkotines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu. Remiantis tuo, jog papildomas kiekis (20,105 kg) narkotinių medžiagų buvo įgytas realizuojant vieningą sumanymą pervežti narkotines medžiagas į Rusiją, todėl ši veika dėl antrosios narkotinių medžiagų dalies (20,105 kg) įgijimo taip pat papildomai nekvalifikuojama. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat į pasikeitusias faktines bylos aplinkybes, kurios nelaikytinos esminėmis, bei vadovaudamasis LR BPK 256 str. 3 d., o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.53 9 p., pažyminčiu, jog kaltinimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme yra galimas, nes apeliacinio proceso kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu, teismas nutaria pakeisti kaltinimą ir jį išdėstyti sekančiai:

V. G. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 21,8452 kg, narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - kanapių dervos, esančios 90 plytelių formos vienetuose, kuriuos neteisėtai iki 2005 m. rugsėjo 16 d. 18 val. laikė nenustatytoje vietoje ir gabeno automobiliu „VW Passat", valstybinis numeris XXX XXX, į poilsiavietę Jonavos rajone, kelio Jonava - Ukmergė 45 kilometre, taip pat 2005 m. rugsėjo 16 d. apie 18 val. Jonavos rajone, kelio Jonava - Ukmergė 45 kilometre esančioje poilsiavietėje, turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens jis papildomai, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį - 20,105 kg, narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - kanapių dervos, esančios 83 plytelių formos vienetuose, po ko, 2005 m. rugsėjo 16 d., apie 18 val., vykdydamas nusikalstamą sumanymą pergabenti kontrabanda labai didelį kiekį narkotinės medžiagos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai įgytą, laikomą ir gabentą narkotinę medžiagą — 41,707 kg kanapių dervos, perdavė P. Č. , nurodydamas pastarajam gabenti perduotas medžiagas į Rusiją, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau veika nebuvo baigta dėl nuo V. G. valios nepriklausančių aplinkybių, nes P. Č. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas Zarasų r., Sarokiškio k., pasienio ruože, o 0,2432 kg narkotinių medžiagų V. G. toliau laikė ir gabeno savo automobilyje „VW Passat", valstybinis numeris XXX XXX, kol 2005 m. rugsėjo 17 d. apie 8.15 val. Biržuose, Vytauto g. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be to, V. G. tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,348 gramo psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams - MDMA tabletėmis, kurią visą neteisėtai laikė L. G. bute Biržuose, Vytauto g. 31 - 28, iki 2005 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val., kol kratos metu ši medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika, numatyta LR BK 199 str. 2 d. nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bausmė, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu mažintina vieneriais metais. Kadangi LR BK 260 str. 3 d. bei 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, o šios padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą nuo LR BK 259 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, bausmės subendrintinos apėmimo būdu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2, 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti:

V. G. veiką dėl neteisėto 41,707 kg narkotinių medžiagų - kanapių dervos įgijimo, laikymo ir gabenimo ir dėl neteisėto 0,2432 kg narkotinių medžiagų - kanapių dervos įgijimo, laikymo, gabenimo kvalifikuoti pagal LR BK 260 str. 3 d. kaip vieną nusikaltimą ir jį nuteisti laisvės atėmimu keturiolikai metų.

V. G. veiką pagal BK 24 str. 4 d., 199 str. 1 d. dėl 41,707 kg narkotinių medžiagų - kanapių dervos gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. ir 199 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešeriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1, 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2006 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą keturiolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.