Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Dano Česnausko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimo S. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. Kauno apylinkės 2017 m. sausio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas 289 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo už tai, kad 2016 m. gruodžio 9 d. 19.28 val. Kauno rajono savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę 140 km/h (paklaida 5km/h) esant leistinam greičiui 70 km/h.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime įvertino tai, kad S. J. prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neteistas, administracine tvarka nebaustas, tarnauja Lietuvos kariuomenėje, todėl sprendė, jog skiriant nuobaudą yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti minimalaus dydžio piniginę baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir paskirti S. J. 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui. Skunde nurodoma, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje minimali, ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje, skyrimas ar administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių konstatavimu, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Nors S. J. anksčiau administracine tvarka už KET pažeidimus nebaustas, tačiau jo padarytas pažeidimas yra grubus, vienas šiurkščiausių ir keliantis pavojų visam eismo saugumui. Skunde tai pat nurodoma, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).Skunde taip pat nurodoma, jog neigiami padariniai yra neišvengiama nuobaudos sąlyga. Pastebima, kad prašyme nagrinėti bylą jam nedalyvaujant pareiškėjas prašė skirti minimalią nuobaudą. Institucijos manymu, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti bei visuomenės interesas užtikrintas netaikant S. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Skunde sutinkama su padaryto pažeidimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtintas naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) S. J. teisinės padėties nešvelnina, kadangi už jo padarytą teisės pažeidimą ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta griežtesnė nuobauda (didesnė bauda) negu ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, todėl jo veika pagrįstai neperkvalifikuota, išnagrinėta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK, todėl ir apeliacinis skundas negarinėjamas laikantis šių nuostatų. Skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti S. J. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, sutinka su skundo argumentais, jog S. J. pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį paskirta nuobauda – minimalaus dydžio bauda, neskiriant papildomos nuobaudos, yra akivaizdžiai per švelni, neteisinga ir neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę), taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, todėl apylinkės teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskyrė papildomos nuobaudos, kuri numatyta sankcijoje. Apylinkės teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą motyvavo vien pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu ir tai, kad pažeidėjas tarnauja Lietuvos Kariuomenėje, tačiau apygardos teismas pažymi, jog šios aplinkybės nelaikytinos išimtinės, ypatingomis, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju net ir minimali sankcijoje numatyta nuobauda (bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu) būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga.Į tai, kad pareiškėjas prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgtina individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose, tačiau šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės, išskirtinės. Kaip jau minėta, svarbus yra proporcingumo principas, o vertinant, ar nuobauda proporcinga, būtina atsižvelgti ne tik į teigiamai charakterizuojamą asmenybę (administracine tvarka nebaustas, neteistas), bet ir į veikos pavojingumą. Apylinkės teismas tinkamai neįvertino padaryto pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, jog S. J. leistiną greitį viršijo daugiau nei 50 km/h – kelyje, kur leistinas greitis 70 km/h, važiavo 140 km/h greičiu, tai yra maksimalų leistiną greitį viršijo net 65 km/h. Greitis, kuriuo nagrinėjamu atveju buvo važiuota, akivaizdu buvo nesaugus, kėlė realią grėsmę eismo saugumui. Be to, vertinant veikos pavojingumą, būtina atsižvelgti į tai, kad S. J. yra jaunas ir nepatyręs vairuotojas. Jam vairuotojo pažymėjimas išduotas vos keli mėnesiai iki pažeidimo padarymo – 2016 m. spalio 22 d., teisę vairuoti įgijęs 2014 m. spalio mėnesį (b. l. 11). Transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jų valdytojai turėtų ne tik laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau kelyje elgtis itin atidžiai ir atsakingai, o ypač neturintys patirties vairuotojai, kurių įgūdžiai natūralu yra mažesni, ne tokie geri kaip patyrusių vairuotojų. Šiuo atveju nepatyrusio vairuotojo net 65 km/h viršytas greitis rodo padidintą šios veikos pavojingumą, ypatingai neatsakingą pažeidėjo požiūrį į savo veiksmus, į tokio elgesio keliamą grėsmę ir galimas pasekmes. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teigiamai pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės ir tai, kad jis tarnauja Lietuvos Kariuomenėje, nelaikytinos išimtinėmis. Kitų išimtinių aplinkybių ar jų visumos nenustatyta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos (baudos ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo minimaliam terminui) skyrimas būtų akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga priemonė, todėl konstatuojama, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pritaikytos nepagrįstai. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad S. J. neteistas, administracine tvarka nebaustas, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. J. už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskyrus papildomą nuobaudą, lygią sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Nors apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau šiuo atveju pakanka pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti dėl netinkamo ATPK 30¹ straipsnio taikymo, todėl Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimas keistinas dalyje dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarimą pakeisti dalyje dėl specialios teisės atėmimo S. J. ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, paskirti papildomą administracinę nuobaudą – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.