Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-10-06 · Civilinė byla Nr. 2S-665-467/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-06
Bylos Nr.
2S-665-467/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė (pran.), Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis
Pareiškėjas
L.K., J.L.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-665/2008Procesinio sprendimo kategorijos 75.4.1; 78.2.1; 122.2; 122.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nutarties netvirtinti pareiškėjų L.K. ir J.L. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiūlyti pareiškėjams sudaryti naują sutartį ir sustabdyti civilinę bylą pagal pareiškėjų J.L. ir L.K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tretysis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai J.L. ir L.K. 2008-04-09 kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką, sudarytą 2000-02-04 Vilniaus miesto CM skyriuje, ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, kad jų santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į sutuoktinių teises ir pareigas. Tolimesnis pareiškėjų gyvenimas kartu neįmanomas, kadangi jie jau kelis metus negyvena kartu, savo planų nesieja su santuokos išsaugojimu, taigi nėra tikimybės, kad šeimos santykiai bus atnaujinti. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai sutarė nepilnametės dukros A.K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina J.L., aptarė nepilnametės dukters bendravimo su tėvu tvarką, sutarė, jog pareiškėjas L.K. kas mėnesį mokės 150 Lt dydžio išmokas nepilnametės dukters išlaikymui. Be to pareiškėjas L.K. nurodė, kad jis yra pensininkas, gauna 746 Lt dydžio pensiją, moka išlaikymą vaikui iš pirmos santuokos, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, todėl negali skirti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai. Pareiškėjai santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto neturi, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarė turto, įgyto iki santuokos sudarymo, padalijimo klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 6 d. nutartimi netvirtino pareiškėjų L.K. ir J.L. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasiūlė pareiškėjams sudaryti naują sutartį ir sustabdė civilinę bylą. Teismas nustatė, kad pareiškėja J.L. išvyko gyventi į užsienį, nepilnametę dukrą A.K. paliko senolės priežiūrai. Teismas konstatavo, jog negali tvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties, kurioje neteisingai nurodoma nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, o taip pat numatyta tėvo pareiga teikti išlaikymą dukrai tik po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš kurių neįmanoma užtikrinti net pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia sutuoktinių nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas L.K. prašo nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą – nutraukti pareiškėjų santuoką ir patvirtinti 2008-03-27 teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodo, kad pareiškėja J.L. tik laikinai gyvena užsienyje, o prašymo padavimo teismui metu gyveno prašyme nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), grįžusi ir toliau gyvens šiuo adresu. Nepilnametė dukra A.K. tikrai gyvens su motina, kadangi pareiškėja iš užsienio sugrįš. Pareiškėjas įsipareigojo mokėti kas mėnesį 150 Lt dydžio išlaikymą, todėl, kad neturi realios galimybės mokėti daugiau. Jis yra pensininkas, dėl prastos sveikatos neturi galimybės dirbti, tokią pačią sumą skiria sūnaus iš pirmos santuokos išlaikymui. Pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo pranešė, jog bylos nagrinėjimo metu jų gali nebūti Lietuvoje, todėl prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Dėl to teisėjos pareiškimas, kad tokio prašymo pateikta nebuvo, neatitinka tikrovės. Teismui nenutraukus santuokos dėl to, kad pareiškėjas negali vaikui skirti didesnio išlaikymo, pareiškėjų santykiai nepasikeis, jie nepradės gyventi kartu. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai realiai apsprendė savo galimybes, išdėstė jas raštu ir įsipareigojo vykdyti.

Atsiliepimas

Pareiškėjas L.K. pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės patikslino atskirąjį skundą, nurodydamas, kad, pažadėjęs didesnį išlaikymą vien tam, jog teismas nutrauktų pareiškėjų santuoką, pasielgtų nesąžiningai. Pareiškėja J.L. apie pareiškėjo sveikatos problemas žino, todėl su nurodyta suma sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, priėmusi ir ištyrusi naujus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai sustabdė civilinę bylą bei skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais atsisakė tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apelianto atskirojo skundo esmė - nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas vadovaujantis CPK 163 straipsnio 9 punktu (kitais įstatymų numatytais atvejais – šiuo atveju CK 3.53 str. 4 d.), kadangi, jo nuomone, teismas be pagrindo atsisakė tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri įstatymui neprieštarauja. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis atskiraisiais skundais galima apskųsti tik dviem atvejais: kai tai numato Civilinio proceso kodeksas ir kai nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nors nutartis netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pagal įstatymą nėra skundžiama ir ji neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog toks teismo netvirtinimas sudarė pagrindą stabdyti visą civilinę bylą, teisėjų kolegija pasisako ir dėl apelianto atskirojo skundo argumentų, susijusių su šia skundžiamos nutarties dalimi.

CPK 539 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Pagal CK 3.54 straipsnio 4 dalį, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negali tvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje neteisingai nurodyta nepilnametės dukters gyvenamoji vieta, numatyta tėvo pareiga teikti išlaikymą dukrai tik po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš kurių neįmanoma užtikrinti net pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimo, t.y. teismas padarė išvadą, jog pareiškėjų pateikta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia nepilnametės dukters teises bei teisėtus interesus. Pareiškėjas L.K. su tokia teismo išvada nesutinka ir pateikia pakankamai pagrįstus argumentus, kuriems teisėjų kolegija iš esmės pritaria.

Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nustatė, kad pareiškėja J.L. išvyko gyventi į užsienį, nepilnametę dukrą A.K. palikusi senolės priežiūrai. Dėl to teismas padarė išvadą, kad sutartyje neteisingai nurodyta pareiškėjų nepilnametės dukters gyvenamoji vieta. Apeliantas teigia, kad pareiškėja J.L. tik laikinai išvyko į užsienį, o teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjų nepilnametė dukra tikrai gyvens su motina. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai sutarė, kad nepilnametės dukters A.K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta lieka su motina J.L. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nėra reikalinga nurodyti konkretų adresą (šiuo atveju - (duomenys neskelbtini), kaip tai laikė reikalingu pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjų susitarimas, kad vaiko gyvenamoji vieta bus su motina J.L. reiškia, jog pareiškėjų nepilnametė dukra gyvens su pareiškėja J.L., tačiau nebūtinai (duomenys neskelbtini) ar kitur Lietuvoje. Vienas iš tėvų, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, įsipareigoja rūpintis vaiku, jį auklėti, sudaryti tinkamas sąlygas jam vystytis ir augti. Tačiau tokias tinkamas sąlygas vienas iš tėvų gali sudaryti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, nepriklausomai nuo deklaruotos savo gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikinas pareiškėjos J.L. išvykimas į užsienį dar nereiškia, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nurodyta neteisingai. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja J.L. negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, jeigu pastarosios gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, kaip tai numatoma pareiškėjų sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Aplinkybė, kad vaikas bylos nagrinėjimo metu faktiškai gyvena su artimuoju giminaičiu, o ne pareiškėja J.L., pati savaime, nesant kitų argumentų, nekelia abejonių dėl sutarties neatitikimo imperatyvioms įstatymo normoms ir neįrodo, jog pažeidžiamos pareiškėjų nepilnametės dukters teisės ar teisėti interesai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nepilnametės A.K. gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su motina J.L. Dėl to, remdamasi CK 3.169 straipsnio 1 dalimi, kuri suteikia teisę pirmiausia tėvams spręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1 punktas negalėjo būti pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidžiančiu nepilnametės A.K. teises ar teisėtus interesus.

Pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas pareiškėjų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat nurodė, kad pareiškėjo L.K. įsipareigojimas pagal sutartį teikti išlaikymą nepilnametei dukrai tik po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis neužtikrina net pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimo. Apeliantas, teigdamas, kad neturi realios galimybės skirti didesnio išlaikymo nepilnametei dukrai, apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – ligos liudijimą, rodantį jo sveikatos būklę, bei notariškai patvirtintą A.K. pareiškimą, kad ji gauna iš L.K. 200 Lt per mėnesį nepilnamečio sūnaus P.K. išlaikymui. Sutinkamai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei pareiškėjo L.K. turtinės padėties, nei nepilnametės A.K. poreikių, taip pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas L.K., gim. (duomenys neskelbtini), nors ir yra darbingo amžiaus, tačiau dėl susirgimo, susijusio su tarnyba vidaus reikalų sistemoje, pripažintas netinkamu tarnybai vidaus reikalų sistemoje (b.l. 42), 2001-10-07 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b.l. 30), kuri sudaro 746 Lt. Pareiškėjas L.K. pateikė įrodymus, kad kas mėnesį skiria 200 Lt kito nepilnamečio vaiko išlaikymui. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjas L.K. įsipareigoja nepilnametės A.K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirti po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taigi vien vaikų išlaikymui pareiškėjas įsipareigojo skirti beveik pusę savo pajamų. Be to pareiškėjas dar turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l. 15, 18). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte numatyta 150 Lt suma, kas mėnesį skirtina nepilnametės dukters išlaikymui, šiuo metu yra proporcinga pareiškėjo L.K. turtinei padėčiai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti ja nepagrįstai maža.

Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog, atsiradus papildomų vaiko priežiūros išlaidų ar pasikeitus pareiškėjo L.K. turtinei padėčiai, pareiškėja J.L. turės teisę reikalauti pakeisti sutartą mėnesinę 150 Lt išlaikymo sumą. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punktą pripažino prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidžiančiu nepilnametės dukters A.K. teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog konkretaus vaiko poreikiai geriausiai žinomi jo tėvams, o pareiškėja J.L., pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, su 150 Lt mėnesine išlaikymo suma sutiko, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokio dydžio išlaikymas neleis užtikrinti net pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimo. Juo labiau, kad nepilnametę dukrą privalo išlaikyti ne tik tėvas, bet ir motina - pareiškėja J.L.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjų L.K. ir J.L. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, konstatavęs, kad pareiškėjų sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidžia sutuoktinių nepilnametės dukters A.K. teises bei teisėtus interesus, tačiau konkrečiai pasisakė tik dėl sutarties 2.1 punkto (vaiko gyvenamosios vietos) ir 3.1 punkto (vaiko išlaikymo), nenurodydamas, dėl kokių kitų aplinkybių negali tvirtinti pareiškėjų sudarytos sutarties. Kadangi byla nagrinėjama apelianto atskirojo skundo ribose, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas L.K. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – nutraukti pareiškėjų santuoką ir patvirtinti 2008-03-27 teismui pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo išspręsti bylą iš esmės. Tačiau CPK 337 straipsnis tokios galimybės nenumato. Pagal CPK 337 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ar perduoti klausimą nagrinėti iš naujo, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė tik dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, t.y. civilinės bylos sustabdymo, atsisakius tvirtinti pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tuo tarpu pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo ir visos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Dėl to skundžiama nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis