Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-09-09 · Civilinė byla Nr. B2-1274-112/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-09
Bylos Nr.
B2-1274-112/2013
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00355-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Atsakovas
UAB „Vitanda“
Ieškovas
L. V., D. V., E. V., A. A.
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1274-112/2013Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00355-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Vitanda“ direktoriui M. U., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovų L. V., D. V., E. V. ir A. A. ieškinį atsakovei UAB „Vitanda“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai L. V., D. V., E. V. ir A. A. pateikė ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Vitanda“ iškėlimo. Nurodė, kad su UAB „Vitanda“, atstovaujamai M. U., buvo sudarę darbo sutartis ir papildomus susitarimus dėl papildomai atliekamų darbų ir užmokesčio už juos. Ieškovams E. V. bei L. V. darbo sutartys įteiktos nebuvo. Ieškovai A. A., D. V. 2012-08-01 prie darbo sutarčių pasirašė papildomą susitarimą dėl papildomo uždarbio už jų atliktus darbus Palangos oro uoste esančiuose objektuose. Taip pat 2012-09-14 susitarimu atsakovė ieškovams įsipareigojo mokėti papildomą darbo užmokestį už atliktą darbą statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Papildomi susitarimai yra pasirašyti ieškovų ir atsakovės vadovo M. U.. Teigia, jog iš tokių susitarimų šalims kyla teisės ir pareigos, įskaitant pareigą mokėti sulygtą atlyginimą. Susitartas papildomas darbo užmokestis iki galutinio atsiskaitymo termino nebuvo sumokėtas. Nurodė, kad iš viso už atliktus papildomus darbus atsakovė ieškovams skolinga 11 714,66 Lt. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė su įmonės darbuotojais, mano, kad įmonei keltina bankroto byla. Teigia, jog iškelti bankroto bylą pakanka nustatyti, jog atsakovė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas ir tokiu atveju atsakovės nemokumo nustatyti nėra būtina.

Atsakovės UAB „Vitanda“ atstovas direktorius M. U. su ieškiniu nesutinka - prašo atsisakyti UAB „Vitanda“ kelti bankroto bylą bei vadovaudamasi LR CPK 95 straipsnio 2 dalimi prašo ieškovams solidariai paskirti 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu 50 procentų baudos įpareigojant sumokėti atsakovei UAB „Vitanda“. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškovais nebuvo sudaryti jokie papildomi susitarimai dėl papildomo darbo užmokesčio už papildomai atliekamus darbus. Atsakovė nė vieno susitarimo egzemplioriaus neturi ir nėra turėjusi, be to, ieškovai teismui nepateikė šių susitarimų originalų. Įmonė pagal sudarytas darbo sutartis su ieškovais yra visiškai atsiskaičiusi. Atsakovė teigia, jog ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra nepagrįstas. Nurodė, jog įmonės finansiniai duomenys yra pateikti VĮ Registrų centrui. Šie duomenys yra vieši ir visiems prieinami. Iš VĮ Registrų centro duomenų akivaizdu, jog įmonė yra moki ir ieškovai tai turėjo žinoti. Įmonė sėkmingai vykdo veiklą, nuolat gauna pajamų ir sėkmingai vykdo savo įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovai, pateikdami teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo savo teisėmis, siekė daryti ekonominį spaudimą įmonei.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ str. 5 d. numatytų sąlygų, tarp jų tada, kai įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui atlyginimą.

Ieškovai ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia tuo, jog atsakovė su jais neatsiskaitė už papildomus darbus, t. y. laiku nesumokėjo papildomai susitarto darbo užmokesčio.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė kaip jos kreditoriai. Todėl teismas, nustatęs, kad pareiškėjai yra tinkami subjektai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nėra kliūčių priimti pareiškimą, iškėlė civilinę bylą (LR CPK 137 str. 1 d.), toliau turi būti svarstomas bankroto bylos iškėlimo klausimas, nes ginčo tarp ieškovų ir atsakovės dėl prievolių egzistavimo faktas per se nėra savarankiškas pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovai nėra jos kreditoriai, todėl neturi reikalavimo teisės dėl bankroto bylos iškėlimo. Akivaizdu, kad tarp ieškovų ir atsakovės kilo ginčas dėl prievolės egzistavimo fakto. Tačiau šiuo atveju, kada atsakovė ginčija kreditorių reikalavimo teisę, toks ginčas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tarp šalių yra ginčas dėl tinkamo prievolės įvykdymo, tačiau ne dėl atsakovo nemokumo.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tuo tarpu teisės į teisminę gynybą realizavimo būdą renkasi patys ieškovai, kurie nagrinėjamu atveju siekė patenkinti savo reikalavimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodyta, jog bankroto byla iškeliama, jeigu įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog su darbuotojais A. A. ir D. V. 2012-08-01 atsakovė UAB „Vitanda“ sudarė darbo sutartis. Darbo sutartyse nustatytas mėnesinis darbo užmokestis 425 Lt (b. l. 4-7). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovams A. A. ir D. V. darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis yra sumokėtas, t. y. su jais atsakovė pagal darbo sutartis yra visiškai atsikaičiusi (b. l. 64-64, 68-69). Byloje nėra pateikta darbo sutarčių su atsakovais E. V. ir L. V., tačiau atsakovė neginčija, jog jie dirbo įmonėje. Nurodė, jog darbo sutartys nebuvo pasirašytos su šiais darbuotojais dėl jų pačių kaltės, nes jie neatvyko jų pasirašyti, tačiau apie darbuotojų įdarbinimą atitinkamoms institucijoms buvo pranešta laiku. Iš bylos medžiagos matyti, jog su ieškovais E. V. ir L. V. taip pat yra atsiskaityta (b. l. 66-67). Pateiktose darbo sutartyse nėra padaryti ir aptarti jokie pakeitimai, iš jų ir apmokėjimas už papildomus darbus. Pateikto raštelio- susitarimo vienoje pusėje yra tik kažkokie skaičiavimai, o ant kitos pusės atšviestas susitarimas yra kopijuotas, originalo nėra, atsakovė tokio susitarimo neturi ir jį ginčija. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendime pažymėta, kad iš dalies darbas buvo nelegalus (b. l. 92). Iš neteisės teisė kilti negali.

Dėl papildomų susitarimų apmokėti papildomus darbus tarp šalių yra ginčas, kuris nėra išspręstas. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje ginčai dėl darbo užmokesčio ar rangos santykių nėra sprendžiami. Esant nurodytoms aplinkybėms teigti, jog atsakovė yra su darbuotojais neatsiskaičiusi ir todėl jai gali būti keliama bankroto byla, negalima.

Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad bankroto byla keliama, jeigu nustatoma, kad įmonė yra nemoki. To paties įstatymo 2 straipsnio 8 punkte nurodyta, kad įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal byloje pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė yra moki. Iš byloje pateikto atsakovės balanso už 2013 metų penkis mėnesius matyti, kad turto įmonė turi už 88 704 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 52 991 Lt (b. l. 56-57). Iš šių duomenų būtų galima teigti, jog įmonės skolos ir įsipareigojimai viršija pusę įmonės turimo turto, tačiau iš atsakovės atstovo teismui pateiktų papildomų duomenų apie įmonės finansinę padėtį matyti, jog ne visų skolų ir įsipareigojimų apmokėjimo terminas yra pasibaigęs ir tai sudaro 29 217,59 Lt sumą. Pradelstos skolos sudaro 23 276,17 Lt (b. l.....). Atsižvelgus į visus byloje esančius duomenis teigtina, jog įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir įmonė yra moki.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovė UAB „Vitanda“ yra moki, todėl atsisakytina iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 5 str. 4 d.).

Šalies argumentai

Dėl baudos paskyrimo ieškovams. Atsakovė teigia, kad ieškovai, pateikdami ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Vitanda“, piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi nesąžiningai. Nurodė, jog ieškovams iš VĮ Registrų centro duomenų turėjo būti žinoma, jog įmonė yra moki, todėl ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikė nepagrįstai. Ieškovai ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikė remdamiesi LR įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 1 punktu, kuriame numatyta darbuotojams teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, jeigu laiku nesumokėtas darbo užmokestis. Ieškovai ieškinį grindė tuo, jog atsakovė neatsiskaitė su jais už papildomais susitarimais sulygtą darbą. Be to, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad yra pažeista jo teisė, ir ją ginti (LR CPK 5 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti atsakovės UAB „Vitanda“ prašymą skirti ieškovams 20 000 Lt baudą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Vitanda“.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Rimvida Zubernienė