Kauno apygardos teismo nutartis

2024-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-397-634/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-30
Bylos Nr.
1S-397-634/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-397-634/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14883-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. RV-22-5844 netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. baudžiamuoju įsakymu skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2024 m. sausio 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 19 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. birželio 14 d., neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 1 mėnuo 5 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam E. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nuteistasis E. B. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi E. B. skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo, kurį jau yra gavęs anksčiau taikant švelnesnes baudžiamąsias priemones, ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Teismas padarė išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir priimti naują - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

4.1. Skunde nurodoma, kad nutarimas grindžiamas teoriniais samprotavimais, o ne rašytiniais įrodymais. Teismas visiškai ignoravo pateiktus teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis apie nuteistojo pozityvaus elgesio dedamas pastangas mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo įsitikinimu yra visi pagrindai taikyti BVK 82 straipsnio lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo institutą.

4.2. Skunde teigiama, jog E. B. prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų bei nuoširdžiai gailėjosi. Vadovautis tuo, kad jis padarė kelis nusikaltimus, kurie nebuvo atsitiktiniai, ar tuo, kad jis kelis kartus teistas bei tokiu būdu apsunkinti jo padėtį, nėra teisinio pagrindo, nes šios aplinkybės buvo įvertintos teismo priimant nuosprendį.

4.3. Skunde pažymima, kad nusikalstamo elgesio rizika yra nuolat mažinama, 2024 m. liepos 25 d. perkeltas atlikti bausmę į lengvąją grupę. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nei karto nepažeidė ir buvo 1 kartą skatintas, taip pat aktyviai dalyvauja pataisos procese, baigė priklausomybių prevencijos užsiėmimus dėl narkotinių medžiagų vartojimo, dalyvavo kriminalinės nuteistųjų subkultūros mažinimo užsiėmimuose.

4.4. Skunde akcentuojama, kad jo darbdavys yra pateikęs teigiamą charakteristiką, kurioje nurodoma, kad E. B. puikiai bendravo su klientais, užduotis atlikdavo efektyviai, buvo atsakingas, iniciatyvus ir draugiškas darbuotojas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pasikeitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Skunde nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai nepaneigia teismo nutartyje nustatytų aplinkybių ir nesudaro pagrindo tenkinti skundą bei naikinti teismo nutartį.

Šalies argumentai

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau toks prašymas teismui nėra privalomas. Įvertinęs skundo argumentus, teismas nusprendė, kad žodinis nagrinėjimas nėra būtinas (nevertinami nauji įrodymai, nėra naujų bylos aplinkybių, skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį sunkinančiais pagrindais), todėl nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo E. B. skundo argumentai. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Nustatyta, kad nuteistasis E. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje E. B. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.

13. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistajam nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą / nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas narkotikais, ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus, priežiūros / apribojimo pažeidimai). Aptariami kriminogeniniai dinaminiai veiksniai nuteistajam nustatyti, vertinant jo nestabilią darbo patirtį, neišreiškus noro siekti išsilavinimo kokioje nors konkrečioje srityje, jo ateities planai dėl įsidarbinimo nėra konkretūs. Vertinimo metu E. B. konstatuotas nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, nuteistojo asmenybei būdingas socialinės atsakomybės trūkumas, asmenybės nebrandumas, nekritiškas požiūris į kitų žmonių įtakas. Analizuojant nusikalstamo elgesio ypatumus, nuteistajam nustatyti tam tikri impulsyvaus elgesio komponentai veikų vykdymo kontekste, kadangi asmuo kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio savo patyrimo. Apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.

14. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

15. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ankščiau taip pat buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistojo padaryti nusikaltimai turi sunkėjimo pobūdį – anksčiau buvo teistas už turėjimą savo reikmėms ir vartojimą, o paskutiniu nuosprendžiu ir už platinimą kitiems asmenims. Tai parodo, kad nuteistasis negebėjo pasimokyti iš taikytų švelnesnių baudžiamųjų priemonių (bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas). Priimdamas paskutinį nuosprendį, teismas pripažino, kad E. B. nusikalstamas veikas atliko būdamas recidyvistu, be to, vieną iš veikų padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Pats nuteistasis pripažino, kad narkotines medžiagas vartojo apie du metus, o jas platino siekdamas lengvų ir greitų pinigų. Nuteistasis nurodė, kad buvo pasiėmęs paskolą, kurią visą pralošė internetiniame kazino bei pripažino, kad pats savęs pilnai neišlaikė ir buvo finansiškai priklausomas nuo artimųjų. Šios aplinkybės leidžia pritarti apylinkės teismo padarytai išvadai, kad E. B. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti, vėl siekdamas greitų ir lengvų pinigų.

16. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad E. B. neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis 5 dienos, o tai yra beveik du trečdaliai nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau ši aplinkybė negali būti ir visiškai sumenkinama. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu, jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.

17. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

18. Be to, pažymėtina, kad skunde nurodyti veiksniai – socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo E. B. nesustabdė. Taigi yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.

19. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus E. B. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad E. B., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.

20. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu atmesti E. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl E. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis