Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-330-270/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-12
Bylos Nr.
1-330-270/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-03880-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-330-270/2015Teisminio proceso Nr. 1-12-1-03880-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 2.10.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujat prokurorams Rūtai Pečkaitytei, L. U.,kaltinamajam V. J.,nukentėjusiajai D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2010-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, baustas administracine tvarka,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 164 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. J. vengė išlaikyti vaiką:

jis, pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 nutartį, civilinėje byloje Nr. 2A-614-275/2010, nuo 2010-07-12 privalėdamas mokėti išmokas dukros D. J. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, nuo 2013-03-20 iki 2014-05-12 vengė pareigos išlaikyti savo mažametę dukrą Deimantę ir nemokėjo jos išlaikymo išmokų po 500 Lt kas mėnesį (indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka – CK 3.208 str.). 2014-05-12 susidarė įsiskolinimas 4481,42 eurai (kas atitinka 15473,48 litus).

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, parodė, kad iki santuokos sudarymo jis turėjo savo verslą, dirbo užsienyje, po to Lietuvoje, turėjo sukaupęs pakankamai turto. Su D. T. 2005 metais buvo sudaryta santuoka, ir jos iniciatyva 2008 metais įvyko santuokos nutraukimas. Santuokos nutraukimo procese D. T., turėdama tikslą išgauti tam tikrą pinigų sumą, pradėjo jam trukdyti bendrauti su dukra, supratęs, jog nematys dukters, jis sutiko su santuokos nutraukimu ir sumokėjo D. T. 35000 Lt, kad įgytų teisę dvi, tris dienas per savaitę matytis su dukra. Iki 2013-03-20 jis savo pareigą vykdė, rūpinosi dukra, savo verslu, nepaisant D. T. trukdymų bei jos inicijuotų teisminių procesų. Atsiradus problemoms dėl verslo, jis kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, po ko Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo nustatyta, kad jis turi mokėti kas mėnesį dukros išlaikymui po 500 Lt. Suvokia, kad išlaikymas vaikui turi būti mokėtinas nepriklausomai nuo verslo situacijos, sekasi ar ne ir išlaikymas turi būti skiriamas pirmoje eilėje. Taip pat paaiškino, kad jis iki 2004 metų turėjo sandėlį, kurio vertė siekė apie du milijonus, turėjo butą, kurį už skolas perrašė motinai, turėjo savo butą, kurį įkeitė bankui. Nuo 2013-03-20 dukrai išlaikymo išmokų negalėjo mokėti dėl labai blogos turtinės būklės, investicijų atsiperkamumo, krizės, prastos situacijos įmonėje, todėl 2013 metais jis kreipėsi į D. T. prašydamas duoti laiko verslui susitvarkyti ir grąžinti skolą už susidariusį įsiskolinimą, tačiau buvo inicijuotos dvi bylos, t.y. dėl išlaikymo ir dėl netinkamo bendravimo su vaiku, reikalaudama iš jo sesers buto, kažkada priklausiusio jam, kurį jis 2005 m. buvo perrašęs savo motinai už pinigus investicijoms ir kuris, motinai mirus, 2010 m. testamentu atiteko seseriai. Kadangi sesuo atsisakė D. T. padovanoti butą, jis toliau buvo šmeižiamas ir inicijuojami ikiteisminiai tyrimai. Taip pat paaiškino, kad dėl šios situacijos jis jaučiasi labai nepatogiai, nes skolingas ne tik už vaiko išlaikymą, bet dar ir bankui, kuris pateikė 1,7 mln. reikalavimą sumokėti pagal 2006 m. suteiktą paskolą ir vėliau pasirašytą laidavimo sutartį. Nurodė, jog ši situacija labai bloga ir jam nepalanki, nes negali padengti vaiko įsiskolinimą. Jaučiasi kaltu, kad skolingas, tačiau nesijaučia kaltu, kad išlaikymo neteikė sąmoningai, jis neatsisako mokėti išlaikymo dukrai, tačiau šiuo metu neturi tokios galimybės. Mano, jog turės galimybę likviduoti įsiskolinimą vaiko išlaikymui, tam motyvacijos jam nestinga, nes jis visą gyvenimą dirbo ir dirbs. Nurodė, jog bando susigrąžinti savo laikinai prarastus paskolintus pinigus, yra įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba prie investicinių projektų ir turi galimybę padengti skolą per pusę metų, nes bendrovė turi gauti lėšų ir ruošiasi vystyti komercinę veiklą. Taip pat paaiškino, kad po 2013-02-28 1000 Lt. pervedė sesuo, tai buvo jo pinigai, kitų pervedimų nebuvo padaryta. Ankstesni mokėjimai buvo atlikti taip pat sesers už jos pinigus, kuriuos jis ėmė į skolą. Kadangi sesuo neturi galimybės toliau jam padėti, mokėjimai nutrūko. Šiuo metu jam pragyventi padeda sesuo. Suvokia, jog jis turi dirbti, kad atiduoti skolas, tačiau mano, jog dirbti darbo biržos siūlomą darbą, prie esamos skolos, jam yra nepriimtina, teigia, kad jis yra pajėgus uždirbti daug daugiau, tik šiuo metu jam yra nepalanki situacija, kuri eina į pabaigą. Nurodo, jog jis yra laikinai nemokus, nėra piktavalis, specialiai ir sąmoningai nemokantis išlaikymo vaikui.

Nukentėjusioji D. T., patvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 10, 11,12), davė parodymus iš kurių seka, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-17 sprendimu buvo nutraukta jos ir V. J. santuoka. Šiuo teismo sprendimu V. J. įsipareigojo išlaikyti dukrą D. T., gim. 2006-02-05 ir jos išlaikymui mokėti periodines išmokas po 800 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. 2010 metais V. J. kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo, todėl Vilniaus apygardos teismas 2010-07-12 nutartimi, periodines išmokas vaikui išlaikyti sumažino iki 500 Lt. Kadangi V. J. ir toliau alimentus mokėjo nereguliariai, ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo jo atžvilgiu. Jos pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o baudžiamoji byla buvo nutraukta jai ir V. J. susitaikius. Nuo jų taikos sutarties sudarymo V. J. alimentus mokėjo nereguliariai, dalinai dengdamas įsiskolinimą. Paskutinė jo išmoka dukros išlaikymui buvo sumokėta 2013-02-28 – 1000 LTL, nuo to laiko jokių pinigų iš jo negavo. Nuo 2013 m. spalio mėnesio V. J. su dukra visai nebendravo, jie nesusitikdavo. 2013 m. rugsėjo mėnesį ji kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą dėl V. J. atžvilgiu baudžiamosios bylos iškėlimo dėl jų mažametės dukros tvirkinimo. Dukrą ji išlaiko viena, V. J. giminaičiai ir artimieji prie dukters išlaikymo visai neprisideda. 2013 metais V. J. yra davęs (padovanojęs) dukrai drabužių ir kanceliarinių priemonių, tačiau visi daiktai nebuvo nauji, jie buvo padėvėti, panešioti. Paskutinius tris mėnesius V. J. pradėjo bendrauti su dukra, nuolat žadėdamas padengti įsiskolinimą, tačiau taip nieko ir nemokėjo. Jis buvo pasiūlęs sklypą, bet laikinas sprendimas jai nebuvo priimtinas, nes reikalingas realus garantas. Ji dukters prieš tėvą nenuteikinėja, vaikas nebuvo mokintas, kad nekeltų ragelį ir nekalbėtų su tėvu.

Teisme apklausta liudytoja A. M. paaiškino, kad V. J. yra jos brolis, su kuriuo santykiai yra geri, ji padeda broliui sunkiu jam metu. V. J. yra atsakingas žmogus, visus sprendimus priima atsakingai, į jo verslo struktūra nesikiša, juo pasitiki ir palaiko. Mano, jog jei V. J. nerado galimybės įsidarbinti, tam turėjo savų priežasčių. Taip pat paaiškino, kad yra padengusi V. J. skolas, pasirašius su juo vekselį apie 30 000 Lt. Nuo 2010 m. vaiko išlaikymui ji pervedė apie 20 000 Lt. Ji 2013-02-28 davė V. J. lėšų vaiko išlaikymui, tačiau tam yra ir ribos, nes pati turi dukrą 6 metų, ją maitina ir tam reikia pinigų. Mano, jog V. J., atsidūrus sunkioje padėtyje, reikia padėti jam, bet nesmukdyti. Iškeltos bylos dėl pedofilijos buvo lygiagrečiai keliamos su alimentų byla. D. T. padėdavo išlaikyti vaiką kaip išgalėjo, duodavo ir padėvėtų drabužių, tačiau tai matomai D. T. netiko. Šiuo metu ji broliui V. J. ir dabar skolina pinigus, mano, jog jis bus pajėgus gražinti skolas. Ji neturi žinių apie tai, jog brolis būtų neįgalus, taip pat nežino, ar šis buvo įsiregistravęs darbo biržoje.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-07 sprendimo, civilinėje byloje Nr. N2-2223-129-2008 duomenimis, buvo patvirtinta 2008-04-16 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią D. J. liko gyventi su motina D. T.. D. T. ir V. J. įsipareigojo rūpintis vaiku, jos sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. V. J. įsipareigojo kas mėnesį iki einamo mėnesio 20 dienos pervesti po 800 Lt periodines išmokas iki dukrai Deimantei sukaks aštuoniolika metų į specialiai tam tikslui atidarytą sąskaitą (t.1, b. l. 20-22).

Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2A-614-275/2010 duomenimis, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimas buvo panaikintas ir D. J. išlaikymo išmokų dydis buvo sumažintas iki 500 Lt kas mėnesį (t.1, b. l. 26-28).

Antstolės Daivos Milevičienės 2014-07-28 rašto Nr. 0012/10/02646 dėl informacijos pateikimo duomenimis, skolininko V. J. išlaikymo įsiskolinimas 2014-07-28 dienai sudaro 16577,48 Lt. Išlaikymo skola apskaičiuota neatskaičiavus nuo 2013-10-22 išieškotojai galimai Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų lėšų, kadangi nuo 2013-10-22 vykdomojoje byloje nėra gauta daugiau duomenų apie išieškotojai fondo atliktas išmokas. Nuo 2013-01-01 išlaikymas buvo sumokėtas tokia tvarka: 2013-01-28 – 500 Lt, 2013-02-28 – 1000 Lt. Šias sumas išieškotojai sumokėjo A. M. už V. J.. Daugiau duomenų apie atliktus mokėjimus nuo 2013-01-01 vykdomojoje byloje nėra. Priverstinai iš skolininko nuo 2013-01-01 iki 2014-07-28 nėra išmokėta jokių sumų (t.1, b. l. 48).

Vaikų išlaikymo fondo 2013-10-24 rašto Nr. (4.2) D2-28041 dėl informacijos pateikimo duomenimis D. J. iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų, kurios sudaro V. J. įsiskolinimą dydis yra 6609,52 Lt ir 5 procentai metinių palūkanų, kurių dydis kiekvieną dieną kinta. Apie priimtą Vaikų išlaikymo fondo administracijos sprendimą mokėti D. J. išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, V. J. buvo 2010-08-31 išsiųstas registruotu laišku, tačiau laiškas grįžo atgal su prierašu „pasibaigęs saugojimo laikas“. Apie priimtą Fondo administracijos sprendimą ir pasekmes skolininkui buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Fondo administracija nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje nereikš civilinio ieškinio V. J. (t.1, b. l. 114-116).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-11-05 rašto Nr. (14.1.1.) I-7316 dėl informacijos pateikimo duomenimis, informacijos apie asmens laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nėra. Informacijos apie V. J. draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31, nėra (t.1, b. l. 118-120).

Remiantis Vidaus reikalų informacinės sistemos centrinio duomenų banko SODROS duomenimis, duomenų apie V. J. paskirtas išmokas nuo 2013-03-01 iki 2014-09-10, nėra (t.1, b. l. 121).

Lietuvos darbo biržos 2013-10-23 rašto Nr. S-3552-(1.15) dėl informacijos pateikimo duomenimis, V. J. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje neįregistruotas (t.1, b. l. 123, 124).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad V. J. vengė pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Pats kaltinamasis neneigė aplinkybės, jog nuo 2013-03-20 iki 2014-05-12 nemokėjo dukters išlaikymui teismo priteistų išmokų po 500 Lt kas mėnesį, teigdamas, kad taip elgėsi dėl sunkios finansinės padėties, dėl laikino jo nemokumo. Tokius kaltinamojo parodymus, kuriuos patvirtino liudytoja A. M., teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Kaltinamojo pozicija, kad jis pats neturi lėšų, o jam padeda sesuo, duodama kas kart tam tikrą pinigų sumą, nešalina atsakomybės už pavojingą visuomenei veiką (neveikimą), kadangi bylos metu ištirtų įrodymų visuma patvirtinta, kad kaltinamasis neteikė ir nesiėmė realių veiksmų teikti išlaikymo vaikui, tuo sąmoningai vengė vykdyti įstatymo numatytą pareigą. Lietuvos darbo biržos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. J. Vilniaus teritorinėje darbo biržoje neįregistruotas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, informacijos apie asmens laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31 priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nėra, informacijos apie V. J. draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, laikotarpyje nuo 2013-01-01 iki 2013-10-31, taip pat nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. J. nemokant alimentų, jo pareigą išlaikyti vaiką turėjo perimti valstybė Vaikų išlaikymo fondo įstatymo nustatyta tvarka. Kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog alimentų nemokėjo, nes jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi, turi kreditinius įsipareigojimus bankui, o jo įgyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ruošiasi vystyti komercinę veiklą, negali būti pateisinamu pagrindu, juolab, jog Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 nutartimi teismas, įvertinęs pasikeitusią V. J. turtinę padėtį, sumažino priteisto išlaikymo dydį, nustatydamas, kad nuo 2010-07-12 jis privalo mokėti išmokas dukros D. J. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį. Kaltinamojo nuodytos aplinkybės, kad jo finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės atstatant verslą, nes jis dirba prie investicinių projektų ir turi galimybę padengti skolą per pusę metų, kadangi jo valdoma bendrovė turi gauti lėšų ir ruošiasi vystyti komercinę veiklą, yra deklaratyvios ir neatitinkančios paties kaltinamojo veiksmų pobūdžio. Kaltinamojo elgesys, pasireiškiantis nenoru kreiptis į darbo biržą dėl darbo paieškos, pinigų skolinimasis pragyvenimui iš pažįstamų ir artimų žmonių, bei jo motyvai, jog persikvalifikavimui jis neturi laiko, o atlyginimas darbo biržos pasiūlytame darbe būtų tik išgyvenimui, teismo vertinimu traktuotinas kaip nenoras afišuoti pajamas oficialiu būdu bei siekimas kitais būdais išvengti susidariusio įsiskolinimo išieškojimo ir yra ne kas kita, kaip siekimas apsunkinti pajamų išaiškinimą ir priverstinį jų išieškojimą, tai yra vykdyti teismo sprendimu kaltinamajam įtvirtintą prievolę teikti lėšas savo vaiko išlaikymui. Teismas pažymi, jog V. J., žinodamas, kad iš jo priteistos konkrečios periodinės išmokos vaiko išlaikymui, kurios reikalingos kaip nuolatinės, o ne atsitiktinės, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamos tinkamai. V. J. galimybių mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui akivaizdžiai neieškojo, o jo nurodyti argumentai, t.y. sunki finansinė padėtis, turimos didelės skolos neva verčiančios ieškotis didelio uždarbio, rodo, kad jis vengė teikti nustatytas lėšas vaikui išlaikyti, ne dėl pateisinamų priežasčių, o sąmoningai. Taip pat pažymėtina, kad iki pat šios nagrinėjamos baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pradžios savo pareigos mokėti vaikui išlaikymą kaltinamasis nevykdė net iš dalies, o visuotinai žinoma aplinkybė apie ekonomikos krizę ir/ar faktas, kad yra dar kitų kreditorių, yra pagrindas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo (kas buvo įvertinta Vilniaus apygardos teismo 2010-07-12 nutartimi), bet nesuteikia teisės apskritai ignoruoti pareigą išlaikyti vaiką. Kaltinamasis yra fiziškai darbingas asmuo, jokių duomenų apie blogą jo sveikatos būklę nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad pagal esamą situaciją darbo rinkoje V. J. neturėjo jokios galimybės teikti jam teismo sprendimu nustatytą pareigą. Byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. J. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini kaip vengimas išlaikyti vaikus, nes jis žinodamas apie savo pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti iki pilnametystės, sąmoningai vengė išlaikyti dukrą. Tokie V. J. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, jog kaltinamasis neteistas. Taip pat skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, jog kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė būdamas 2010-12-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja, baustas administracinėmis nuobaudomis (t.2, b. l. 26), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t.2, b. l. 29, 30), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (t.2, b. l. 28). Taip pat atsižvelgia į aplinkybę, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis pripažino paramos teikimo vaikui būtinumą, šią aplinkybę teismas vertina mažinančia kaltinamojo pavojingumą, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnio, nei sankcijoje numatyto vidurkio.

V. J. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas ,-

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per du mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti Darbo biržoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą .

Išaiškinti V. J., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus. Nuteistajam V. J. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas