Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. S. skundą dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, Nr. VMVT-ŠAKIANN-120106103-17, nustatė, kad B. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 434 straipsnio 2 dalyje, tai yra, pakartotinio patikrinimo metu nustatė pasikartojančius pažeidimus, kad ūkyje nesilaikoma biosaugos reikalavimų ir paskyrė 300 (trijų šimtų) eurų baudą. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių administracinio nusižengimo byloje nenustatė.

B. S. su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

B. S. pateiktame skunde nurodė, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, kad jai paskirta nuobauda yra akivaizdžiai per griežta. Nurodė, kad jos atžvilgiu yra net trys lengvinančios aplinkybės. Ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios mano materialinės padėties. Nurodė, kad yra ligota, gauna nedidelę pensiją. Pažymėjo, kad epideminė kiaulių liga užklupo netikėtai, o investicijos į biosaugos reikalavimus yra didelės, todėl ji iš karto negalėjo dėl sunkios materialinės padėties pašalinti trūkumų. Patvirtino, kad šiuo metu Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodyti trūkumai yra pašalinti. Pažymėjo, kad administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų, kas taip pat turėjo būti pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nurodė, kad atsižvelgiant į ANK 343 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo pobūdį (nusižengimas nesmurtinis, buvo nulemtas sunkios materialinės padėties), jos asmenybę (dažnai serga, neteista), pajamas (gauna tik nedidelę pensiją), atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo kriterijus, jai turėtų būti skirtina žymiai mažesnė nei ANK 434 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. rugsėjo 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka teisės reikalavimų. Netinkamai nurodytas protokolo turinys, pažeidimo esmė, pateikiami kaltinimai, nenurodytos neteisėtos veikos aplinkybės. Pažymėjo, kad protokole minima, jog nustatyti pasikartojantys pažeidimai, tačiau kokie pažeidimai, kada jie padaryti, kokiais neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra pažeisti biosaugos reikalavimai, nenurodyta. Pažymėjo, kad protokole visiškai nėra faktų grindžiančių jos kaltę. Nurodė, kad ji pripažino kaltę ir gailėjosi, tiktai suprasdama, kas yra surašyta trūkumų akte, o ne administracinio nusižengimo protokole bei atkreipė dėmesį, kad prie protokolo nebuvo pridėta surinkta medžiaga bei fotonuotraukos. Nurodė, kad jai nebuvo nurodyta galimybė pateikti prašymus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių bei nebuvo informuota apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas gali vykti žodinio proceso tvarka. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytine tvarka bei nesuteikiant galimybės pasiaiškinti ir pateikti rašytinius duomenis, lengvinančius jos kaltę. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 615 straipsnis numato, jog administracinių nusižengimų bylas institucijų vardu nagrinėja jų vadovai, vadovų įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Pažymėjo, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Tačiau jos atveju, administracinį nusižengimą tyrė ir Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas A. Š. Nurodė, kad jis buvo atvažiavęs į jos namus, dalyvavo patikrinime, fotografavo, nustatinėjo faktus, rinko įrodymus bei pasirašė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Ūkio subjektų trūkumų šalinimo patikrinimo akte, Nr. 55Ž-288, tuo pažeisdamas įstatymo reikalavimus. Dėl šių išvardintų priežasčių mano, kad jo priimtas nutarimas yra šališkas ir neteisėtas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. atliko pareiškėjos B. S. neplaninį pakartotinį patikrinimą ir surašė Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktą, Nr. 55Ž-288. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. atlikto patikrinimo akte Nr. 55Ž-160 nustatyti pažeidimai nėra pašalinti: nepaskirtas atsakingas asmuo už biologinio saugumo reikalavimų vykdymo kontrolę kiaulių laikymo vietoje; neparengta ir tinkamai netaikoma biologinio saugumo rizikos veiksnių valdymo programa; nepatvirtinta ir neįgyvendinta neatidėliotinų priemonių, vykdomų kiaulių laikymo vietoje ypač pavojingų kiaulių ligų protrūkių atvejais programa; netinkamai aptverta kiaulių laikymo vieta (yra galimybė į kiaulių laikymo vietą patekti nekontroliuojamai pašaliniams asmenims); nėra galimybės kontroliuoti transporto priemonių ir asmenų patekimą į kiaulių laikymo vietose teritoriją ir kiaulių laikymo patalpas; neįrengta patalpa ir dušas visiems darbuotojams nusiprausti, persirengti ir persiauti darbiniais ar specialiais drabužiais ir batais; nėra kiaulių gaišenoms laikyti skirtų konteinerių. Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atsižvelgdama į patikrinimo metu užfiksuotus pakartotinus pažeidimus pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 5 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, o 2017 m. rugsėjo 27 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskyrė 300 eurų baudą. Atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 3D-358 „Dėl afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje 2016-2020 m. plano patvirtinimo“ I skyriaus 3.4 punktą, pareiškėjos ūkis laikomas versliniu kiaulininkystės ūkiu, kuriame kiaulės auginamos siekiant jas parduoti kitiems verslo subjektams auginti ar teikti į skerdyklas skersti ir pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. B1-372 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. B1-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ VII skyriaus 21 punktą, taikomi visi biologinio saugumo priemonių reikalavimai kiaulių laikymo vietose.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nustatytiems trūkumams pašalinti turėjo 3 (trijų) mėnesių laikotarpį, tai yra nuo 2017 m. gegužės 30 d. atlikto patikrinimo užfiksuotų pažeidimų iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. atlikto pakartotino patikrinimo, tačiau pažeidimų nepašalino, todėl Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos nuomone, jai nebuvo galima taikyti lengvinančių aplinkybių pagal ANK 35 straipsnio nuostatas, nes buvo duotas pakankamas laikotarpis nustatytiems trūkumams pašalinti. Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad pagal pareiškėjos 2017 m. birželio 2 d. pateiktą trūkumų šalinimo planą, Nr. 55C2-610, ji įsipareigojo trūkumus pašalinti iki 2017 m. liepos 1 d., tačiau 2017 m. rugpjūčio 31 d. atlikus pakartotinį patikrinimą trūkumai nebuvo pašalinti. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių prašymų ar kitų dokumentų, kad Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pratęstų terminą dėl sunkios materialinės padėties. Taip pat pažymėjo, kad afrikinis kiaulių maras Lietuvos Respublikoje nustatytas nuo 2014 m. sausio 24 d., todėl teigti, kad liga užklupo netikėtai ir nebuvo galimybės anksčiau investuoti į biologinio saugumo priemones kiaulių laikymo vietose nepagrįstas, juolab, kad tai verslinis kiaulininkystės ūkis iš kurio gaunamas pajamos parduodant kiaules. Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat pažymėjo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą, buvo pateiktas Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktas ir du lapai fotonuotraukų, su kuriomis pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai, todėl teigti, kad nėra pridėtos surinktos medžiagos ar fotonuotraukų neteisinga ir Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su tokia nuomone nesutinka.

Pažymėjo, kad pagal administracinių nusižengimų kodekso 616 straipsnio pasikeitimą, reglamentuojantį bylų nagrinėjimą ne teismo tvarka, nustatyta, kad jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Šioje dalyje nurodyti paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos. Paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju nebereikia siųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui rašto dėl paaiškinimų pateikimo. Paaiškino, kad raštą registruotu paštu su prašymu pateikti paaiškinimus reikia siųsti tik tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjantis pareigūnas nusprendžia, kad protokole užfiksuotų paaiškinimų nepakanka objektyviai išnagrinėti bylai. Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba mano, kad bylai išnagrinėti pakako įrodymų 2017 m. rugpjūčio 31 d. nustatytų ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo akte, Nr. 55Ž-288 ir 2017 m. rugsėjo 5 d. protokole, Nr. ŠAKIANP-116341157-17.

Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymą, Nr. B1-1025 „Dėl kokybės sistemos programos KT-2-1 „Bendrieji reikalavimai vykdant ūkio subjektų priežiūrą“ (leidimas 7), ūkio subjekto veiklos patikrinimą atlieka ne mažiau kaip du Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos valstybės tarnautojai vadovaudamiesi Ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklėmis. Pareiškėjos patikrinimą 2017 m. rugpjūčio 31 d. atliko Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė A. M.-M. ir Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. J. Patikrinime taip pat dalyvavo Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius A. Š., tačiau patikrinimo neatliko, o tik jame dalyvavo. Atkreipė dėmesį, kad pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas nuostatas, asmuo, kuris dalyvauja patikrinime nevertinamas kaip pareigūnas, kuris atlieka patikrinimą. Taip pat pažymėjo, kad B. S. protokolą surašė Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė R. J., o nutarimą priėmė Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas-valstybinis veterinarijos inspektorius A. Š., todėl pagal ANK 615 straipsnio nuostatas Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai nepažeidė teisės aktų tiriant ir priimant sprendimus dėl B. S. taikytos nuobaudos.

Taip pat nurodė, kad B. S. buvo duotas trijų mėnesių terminas pašalinti nustatytus trūkumus, tačiau pareiškėja trūkumų nepašalino. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuomone buvo skirtas pakankamas terminas nustatytiems trūkumams pašalinti, todėl taikyti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos būtų nepagrįsta. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į afrikinio kiaulių maro nepalankią epizootinę situaciją bei į ūkius, kurie užsiima prekyba gyvomis kiaulėmis ir neįgyvendinus visų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. B1-372 „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. Bl-384 „Dėl biologinio saugumo priemonių reikalavimų kiaulių laikymo vietose“ pakeitimo“ nustatytų biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikymo vietose, kyla pavojus, kad į ūkį pateks afrikinio kiaulių maro virusas, kas sukeltų didelių ekonominių nuostolių ne tik Šakių rajono savivaldybės, bet ir visos Lietuvos Respublikos kiaulių augintojams, kadangi būtų pritaikyti griežčiausi apribojimai (nustatyta buferinė zona, kurioje visos kiaulės turėtų būti paskerstos arba Europos Komisija priimtų sprendimą dėl gyvų kiaulių ir kiaulienos eksporto apribojimų, kas šiuo metu taikoma kitose Lietuvos Respublikos savivaldybėse nustačius afrikinio kiaulių maro virusą). Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba prašo palikti 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. ŠAKIANN-120106103-17 nepakeistą ir B. S. skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime privalo būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais.

ANK 343 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais, pažeidimus. Šio straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, kuris užtraukia baudą asmenims nuo penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2017 m. rugpjūčio 31 d. atliko pareiškėjos B. S. neplaninį pakartotinį patikrinimą ir surašė Ūkio subjekto trūkumų šalinimo patikrinimo aktą, Nr. 55Ž-288. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2017 m. gegužės 30 d. atlikto patikrinimo akte Nr. 55Ž-160 nustatyti pažeidimai nėra pašalinti. Už nustatytus pažeidimus 2017 m. rugsėjo 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Nr. VMVT-ŠAKIANP-116341157-17 ir 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje skirta 300 eurų bauda.

ANK 40 straipsnyje įtvirtintas administracinio nusižengimo pakartotinumo institutas, kuris reiškia, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per vienerius metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad B. S. administracinė nuobauda paskirta už pakartotinį teisės pažeidimą, tačiau pakartotinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių naujų pažeidimų, tik konstatuoti tie patys anksčiau nustatyti pažeidimai, kurie nebuvo pašalinti per nustatytą 3 (trijų) mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar B. S. veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Išnagrinėjus byloje nustatytas aplinkybes, teismas mano, kad B. S. veiksmai, galimai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį, už valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų privalomųjų nurodymų likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas ar siekiant išvengti jų išplitimo nevykdymą, kadangi ji buvo įpareigota pašalinti nustatytus pažeidimus per tam tikrą laikotarpį, tačiau to nepadarė, tai yra neįvykdė veterinarijos tarnybos pareigūnų privalomųjų nurodymų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas straipsnis numato griežtesnę sankciją bei nagrinėjant bylą pagal nubausto asmens skundą, negali būti pasunkinta asmens padėtis, tai yra pritaikytas sunkesnis įstatymas ar paskirta griežtesnė bausmė, todėl teismas nekeičia administracinio nusižengimo straipsnio kvalifikavimo, nes tokiu atveju galimai būtų pabloginta skundą padavusio asmens teisinė padėtis.

Teismas pažymi, kad pagal ANK 609 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio nusižengimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų įstatyme, įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16?1673/2007).

Taigi administracinio nusižengimo protokole turi būti teisiškai kvalifikuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika. Tai svarbu tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo proceso tikslų įgyvendinimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokole, tiek 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtame nutarime visiškai nėra aprašyta B. S. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė, nenurodytos nustatytos įvykio aplinkybės. Apie minėtą nusižengimą detaliau galima sužinoti tik iš byloje esančių kitų duomenų, kurie nėra sudėtinė administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo dalis.

Šiuo atveju, skundą padavęs asmuo, B. S., neneigė, kad padarė ANK 343 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikomos trys lengvinančios aplinkybės: tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, administracinis nusižengimas dėl labai sunkios materialinės padėties bei tai, kad administracinį nusižengimą padarė sulaukusi 65 metų. Atsižvelgiant į skundą padavusio asmens motyvus, spręstinas klausimas dėl B. S. veiksmuose esančių lengvinančių aplinkybių nustatymo bei paskirtos pagal ANK 343 straipsnio 2 dalį administracinės nuobaudos proporcingumo.

ANK 34 straipsnio „Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą“ antroji dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nors Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba B. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, tačiau iš bylos duomenų akivaizdu, kad toks sprendimas buvo priimtas nesilaikant ANK nuostatų.

Teismas pažymi, kad remiantis teismų praktika, nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo yra tada, kai asmuo laisva valia pripažįsta padaręs pažeidimą, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti savo priešingo teisei elgesio padarinius. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pažeidėja B. S. visiškai pripažino savo kaltę bei išreiškė nuoširdų gailestį dėl padaryto administracinio teisės nusižengimo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2017 m. rugsėjo 5 d. administracinio nusižengimo protokole pasirašytinai užfiksuotas B. S. paaiškinimas ir pastabos, kuriame nurodoma, kad su pažeidimu ji sutinka. Šios aplinkybės akivaizdžiai parodo, kad jos veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas ir nuoširdus gailestis.

Teismo vertinimu Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nepagrįstai B. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, jog asmuo administracinį nusižengimą padarė, sulaukęs 65 metų. Byloje pateikti duomenys: asmens tapatybės kortelės kopija, pensijos gavėjo pažymėjimo kopija ir kiti dokumentai, kuriuose nurodytas asmens kodas ir/ar gimimo data patvirtina, kad asmuo yra sulaukęs 65 metų. Taigi, akivaizdu, kad B. S. veikoje yra lengvinanti atsakomybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos išdėstyta pozicija, jog lengvinančios aplinkybės šioje byloje nebuvo pritaikytos, nes asmeniui buvo paskirtas 3 (trijų) mėnesių terminas pašalinti nurodytus pažeidimus, visiškai nesusijusi su ANK normų taikymu dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo. Kas akivaizdžiai parodo, kad Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba netinkamai taikė ANK nuostatas, ko pasekoje asmeniui nebuvo pripažintos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir neproporcingai paskirta bauda.

Skundą padavęs asmuo B. S. taip pat prašo atsižvelgti ir į jos sunkią materialinę padėtį, į tai, kad gauna mažas pajamas (tik nedidelę pensiją), dažnai serga. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie asmens sveikatos būklę, gaunamas metines pajamas bei turimą registruotiną turtą. Byloje esanti B. S. neįgaliojo pažymėjimo kopija patvirtina, kad jai neterminuotai nustatytas specialiųjų poreikių lygis yra nedidelis, kas parodo, kad asmeniui tik nežymiai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės. Byloje pateikta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad asmuo turi nuolatines draudžiamąsias pajamas, gauna senatvės bei našlių pensiją. Kitų duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, asmuo nepateikė, todėl teismui nėra žinoma tikroji skundą padavusio asmens turtinė padėtis. Nors B. S. paaiškinimuose nurodė, jog pažeidimus padarė dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų, kad padarytas nusižengimas nulemtas itin nepalankių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenimo aplinkybių. Teismas pažymi, kad paprastai tokiais lemtingais gyvenimo veiksniais gali būti sunki asmens materialinė padėtis dėl nedarbo, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga, įtempta situacija šeimoje ar darbe, asmens neįgalumas, kt. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo pažeidimo nebūtų padaręs. Nustatytos aplinkybės šioje byloje nesuteikia pagrindo pripažinti, kad B. S. administracinį nusižengimą padarė dėl labai sunkios materialinės padėties.

Teismas konstatuoja, kad lengvinančių aplinkybių pripažinimas suteikia teisėtą pagrindą sumažinti paskirtą nuobaudos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad B. S. pripažįsta padarytą nusižengimą, nuoširdžiai gailisi. Be to, ji yra asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus. Taigi, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, asmens asmenybę, jos elgesį po pažeidimo padarymo, į tai, kad šiuo atveju B. S. veiksmuose sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei pripažintinos dvi lengvinančios aplinkybės, teismas konstatuoja, jog šioje byloje B. S. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta didesnė nei vidurkio dydžio piniginė bauda yra per griežta ir neproporcinga, todėl paskirta piniginė nuobauda, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mažintina.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad yra tikslinga pakeisti Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą Nr. VMVT-ŠAKIANN-120106103-17, pripažinti dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad kaltininkė prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, ir sumažinti paskirtą nuobaudą iki minimalios piniginės baudos numatytos ANK 343 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti.

pakeisti Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą Nr. VMVT-ŠAKIANN-120106103-17, pripažinti dvi B. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad kaltininkė prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, ir sumažinti paskirtą nuobaudą nuo 300 Eur (trijų šimtų eurų) iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui. apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.