Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. Č., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja ir jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė teismo posėdžio metu pareiškėjos prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad pareiškėja kartu su savo motina M. B. 1992-08-06 bendrąja daline nuosavybės teise įsigijo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įsigydama butą, pareiškėja buvo santuokoje su K. Č., tačiau sutuoktinis įsigyjant butą faktiškai neprisidėjo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. B., po kurios mirties atsirado palikimas: ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis K. Č., po kurio mirties atsirado palikimas – ¼ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per įstatymų nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Paaiškino, kad yra dar vienas palikėjo K. Č. įstatyminis įpėdinis: sūnus D. Č., kuris į palikimą nepretenduoja. Po palikėjų mirties M. Č. liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo turtu ji rūpinosi kaip savu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, ji turi buto techninės apskaitos bylą ir nuolat šiame bute gyvena. Juridinio fakto nustatymas, kad pareiškėja priėmė po jos motinos M. B. ir po jos sutuoktinio K. Č. mirties atsiradusį palikimą, reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo D. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškimu, mano, kad yra pagrindai jį tenkinti. Nurodė, jog jis turto paveldėjimo bylos neužvedė ir į teismą dėl paveldėjimo fakto nustatymo nesikreipė, pretenzijų į paveldimą turtą neturi ir ateityje neturės (40 b. l.).

Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui (CPK 247 str. 2 d.). Atsiliepime nurodė, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų M. B. ir K. Č. palikimo perėjimą valstybei. Neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, jei teisme ištyrus įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė M. B. ir K. Č. palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (27-28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo (6 b. l.) matyti, kad pareiškėja M. B. (po santuokos sudarymo – Č.) yra M. B. duktė. Iš mirties liudijimo kopijos (3 b. l.) matyti, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 1992-08-06 pirkimo – pardavimo sutarties ir buto techninės apskaitos bylos (7, 8-13, 15 b. l.) matyti, kad M. B. pagal 1992-08-06 pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-8073 priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2016-03-03 liudijimo Nr. 1524 matyti, kad po M. B. paveldėjimo byla nėra užvesta ir kiti asmenys iki 2016-03-03 į notarų biurą su prašymu priimti palikimą nesikreipė (16 b. l.). Pareiškėjos M. Č. nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, duoti teisme, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (17 b. l.).

Pareiškėjos motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos pareiškimas dalyje dėl M. B. palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja M. Č., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad pareiškėja po motinos M. B. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai. Byloje esantys procesiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėja M. Č. įgijo teisę paveldėti po jos motinos M. B. mirties (CK 573 str. 1 d. 1 p., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. M. B. testamento nepaliko, jos dukra M. Č. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes liko gyventi pareiškėjos ir jos motinos įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 6 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios motinos turtą negavo. M. B. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).

Be to, byloje nustatyta, kad pareiškėja M. Č. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su K. Č. (5 b. l.). Iš mirties liudijimo matyti, kad K. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 1992-08-06 pirkimo – pardavimo sutarties ir buto techninės apskaitos bylos (7, 8-13, 15 b. l.) matyti, kad pareiškėja M. Č. pagal 1992-08-06 pirkimo – pardavimo sutartį pagal 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 7-8073 įsigijo ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su K. Č., todėl nurodyta dalis buto pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str.). Iš Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2016-03-03 liudijimo Nr. 1524 matyti, kad po K. Č. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir kiti asmenys iki 2016-03-03 į notarų biurą su prašymu priimti palikimą nesikreipė (16 b. l.). Pareiškėjos M. Č. nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiūrėjo butą, tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiškėjos paaiškinimai, duoti teisme, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą (17 b. l.). Į notarą dėl palikimo, atsiradusio po K. Č. mirties, nesikreipė dar vienas įstatyminis paveldėtojas – suinteresuotas asmuo D. Č., kuris atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu sutinka.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos sutuoktinio K. Č. paveldėjimo byla notarų biure neužvesta. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio K. Č. sūnus D. Č. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir neprieštarauja, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priimtų motina. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio K. Č. mirties atsiradusį palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. K. Č. testamento nepaliko, jo sutuoktinė M. Č. iš karto po palikėjo mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame bute, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. K. Č. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad M. Č. mirusios motinos M. B. ir mirusio sutuoktinio K. Č. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jų turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinio K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.