Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-4243-492/2020 pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. ir R. D. (G. K. teisių perėmėjai) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (159 str. 1 d.). Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (159 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinė byla, kurią atnaujinti prašo pareiškėjas, buvo išnagrinėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimu. Kaip minėta, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, 2023 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo įsiteisėjimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas skaičiuojamas ne tik nuo sužinojimo apie nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, bet ir nuo turėjimo sužinoti apie tokias aplinkybes momento. Nustačius, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis subjektas apie jo nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turėjo sužinoti anksčiau, nei jo nurodomas sužinojimo momentas, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo nurodomo sužinojimo momento, bet nuo turėjimo sužinoti apie nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą momento (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-16/2009; 2016 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-7-146/2016). Be to, ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesio termino eigos pradžios nustatymas gali skirtis priklausomai nuo pagrindo, nurodyto prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kaip minėta, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

Tais atvejais, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, t. y. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, minėtos aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-73/2012, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P858-33/2014).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą ir jame išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo galimybę sužinoti apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-4243-492/2020 priėmimo (įsiteisėjimo) dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo minėtos suformuotos taisyklės, dėl to vertintina, kad apie galbūt padarytą materialiosios teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo sužinoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-4243-492/2020 priėmimo dienos.

Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kadangi nagrinėjamu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas vėliau kaip po vienų metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, terminas prašymui paduoti negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-39-XX/2018).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį jeigu prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas vadovaujantis šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir (ar) 12 punktuose nustatytais pagrindais, tokį prašymą surašo ir pateikia advokatas. Šioje dalyje nurodytais atvejais valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje nurodytais atvejais paduoda fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti šį prašymą turi teisę jis pats. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė ir pasirašė pats pareiškėjas. Duomenų, jog pareiškėjas turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, byloje nėra.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo atnaujinti procesą. Ši aplinkybė būtų pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, patvirtinančius įgytą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą arba prašymą dėl proceso atnaujinimo pasirašytų ir pateiktų advokatas. Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido naikinamąjį terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, atsižvelgusi į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, išsprendžia klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti iš esmės, nenustatydama pareiškėjui termino prašymo trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 159 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 161 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-4243-492/2020 ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.