- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- TA-79-662/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01999-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- B. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Artūro Drigoto, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. J. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo B. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą, kurio jis prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas (minimalų gyvenamąjį plotą) buvo pažeista, o likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2015 m. gegužės 25 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėjas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti ir neprašė jo atnaujinti.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2015 m. birželio 22 d. (išsiųsta 2015 m. birželio 19 d.) buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriuo jis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Paaiškina, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl procesinius dokumentus gauna neregistruotais laiškais arba per Įskaitos skyriaus darbuotoją. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą gavo tik 2015 m. gegužės 11 d. neregistruotu laišku, todėl apeliacinį skundą padavė per 14 dienų nuo sprendimo gavimo ir termino nepraleido. Be to, pareiškėjas buvo baudos izoliatoriuje, todėl nebuvo galimybės anksčiau gauti minėtą sprendimą, nes to neleido pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Prašymas netenkintinas. Apeliacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Kaip minėta, administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojantis įstatymas apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu. ABTĮ nėra įtvirtinta galimybė pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, todėl ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. gegužės 4 d. (b. l. 62, 63-69), todėl terminas šiam sprendimui apskųsti baigėsi 2015 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas pirmą kartą apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2015 m. gegužės 25 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko, b. l. 81), antrą kartą – 2015 m. birželio 19 d. (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2015 m. birželio 22 d.), taigi jis praleido įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Pažymėtina, jog pareiškėjas nedalyvavo 2015 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama administracinė byla pagal jo skundą, tačiau apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai (b. l. 56). 2015 m. gegužės 7 d., t. y. nepažeidžiant ABTĮ 93 straipsnyje nustatytos tvarkos, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjui (b. l. 70). Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendime buvo išaiškina jo apskundimo tvarka (sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą) (b. l. 63-69).
Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, pareiškėjas nepaaiškina ir nenurodo jokių aplinkybių, pagrindžiančių apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą. Iš pareiškėjo prašymo galima spręsti, jog, pareiškėjo manymu, jis termino paduoti apeliacinį skundą nėra praleidęs, kadangi, pirmosios instancijos teismo sprendimą gavęs 2015 m. gegužės 11 d., apeliacinį skundą išsiuntė 2015 m. gegužės 25 d., t. y. per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo gavimo dienos. Tokiu būdu galima daryti išvadą, jog pareiškėjas termino apeliaciniam skundui paduoti pradžią sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašo gavimo diena. Tačiau, kaip jau minėta anksčiau, toks apeliacinio skundo padavimo termino eigos skaičiavimas nėra teisingas, kadangi ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo teismo sprendimo nuorašo gavimo dienos. Aplinkybės dėl pareiškėjo buvimo baudos izoliatoriuje nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl to, jog baudos izoliatoriuje, kaip nurodo pats pareiškėjas, jis buvo dar prieš pirmosios instancijos teismo sprendimo gavimą, t. y. kai terminas apeliaciniam skundui paduoti dar nebuvo pasibaigęs.
Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Minėta, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Nors pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimą gavus 2015 m. gegužės 11 d. terminas apeliaciniam skundui paruošti sutrumpėjo, tačiau pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.
Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas netinkamai skaičiavo apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios lėmė ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto apeliacinio skundo padavimo termino praleidimą, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo B. J. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo paduoti netenkinti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo B. J. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.