Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bagdonienė, sekretoriaujant Marijai Razgauskienei, dalyvaujant pareiškėjui K. D., gestų kalbos vertejai D. T., suinteresuotam asmeniui N. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. D. dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į notaro biurą dėl tėvo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo. Nurodo, kad tėvai K. D. ir I. D. išsituokė (duomenys neskelbtini), išsituokdami turto nepasidalijo. Tėvo mirties metu jis buvo nepilnametis. Pareiškėjas yra neįgalus, jam nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, kadangi yra kurščias ir nekalba. Mirus tėvui, pareiškėjas tuo metu gyveno su mama I. D., mokėsi Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, Klaipėdoje. Į namus pas mamą grįždavo tik savaitgaliais. Po mokyklos baigimo, 2010 metais išvažiavo mokytis į Vilnių, kur tebegyvena iki šiol. Pas mamą į Vilkyčių kaimą, Šilutės rajone, gįždavo retai. Apie tai, kad jis gali priimti mirusio tėvo K. D. palikimą, mama I. D. nesakė, ji nesikreipė į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą vaiko vardu. Mama I. D. tai pat yra neįgali, jai nustatytas 65 procentų netektas darbingumas, kadangi ji taip pat yra kurčia ir nekalba. Mama negalėdama pati susikalbėti, negirdėdama, gėdydavosi eiti į įstaigas, kad galėtų pasikonsultuoti ir išsiaiškinti situaciją dėl mirusio K. D. palikimo priėmimo, kadangi norint susikalbėti su mama reikia gestų kalbos specialisto. Dėl šių priežasčių mama I. D. ir nesakė, kad tėvas turi palikimą, tai yra 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad turi teisę paveldėti savo tėvo palikimą ir tai, kad mama nesikreipė, kad sutvarkyti tėvo palikimą jo vardu, sužinojo tik prieš du mėnesius, kai apie tai pasakė mama.

Suinteresuotas asmuo N. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

Liudytojas I. D. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo patėvis. Mirus K. D., pareiškėjo mama I. D. dėl savo sveikatos būklės nesuprato, kad reikia priimti palikimą, kadangi yra kurčia ir nekalba.

Liudytoja A. V. teismo posėdžio metu parodė, kad yra pareiškėjo mamos I. D. draugė, mirus K. D. jo turto dalį I. D. nepriėmė, kadangi yra kurčia ir nekalba.

Prašymas tenkintinas.

Iš pareiškimo, prie jo pridėtos medžiagos bei pareiškėjo, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad 2006-03-14 mirė pareiškėjo tėvas K. D. (b.l.4). Tėvų santuoka nutraukta 1993-05-03 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 6), santuokos metu buvo įgytas butas, esantis Žibinto g. 4-2, Vilkyčių k., Saugų sen., Šilutės r. (b.l. 7), pareiškėjui K. D. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b.l. 8), I. D. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (b.l.9). Iš VĮ Registro centro pažymos matyti, kad palikėjo K. D. palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b.l. 16).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 1 d. numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 str. 3 d. nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 str. 1 d., teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. D., mirus tėvui K. D. buvo nepilnametis, dėl to negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimant palikimą turėjo pareigą įgyvendinti mama, tačiau pastaroji per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko dėl savo sveikatos būklės, kadangi yra kurčia ir nekalba. Todėl teismas, atsižvelgdamas į prioritetinę vaiko teisių gynybą, į tai, kad ginčo byloje nėra, paveldėjimo byla neužvesta, termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai nepaveiks trečiųjų asmenų teisėtų interesų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 str., 1.5 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po tėvo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), pateikimui palikimo atsiradimo vietos notarui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.