Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui, kaltinamajam R. R., jo gynėjai advokatei V. Budrevičienei, nukentėjusiajai G. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. R., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2011-05-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. 2012-05-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; 2) 2012-10-08 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 145 str. 1 d. – 60 parų areštu, bausmę atliekant areštinėje, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (du nusikaltimai) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. R. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir grasino nužudyti žmogų, o būtent:

2012 m. lapkričio 13 d., apie 21 val., R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) G. M. bute, su delnu į veidą ją nustūmė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą.

2012 m. lapkričio 13 d., apie 21 val., R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), G. M. bute, sakydamas G. M. žodžius „suka, užmušiu, tu negyvensi, su kitu nebūsi, padėsiu į vietą“ ir toliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis, 2012 m. lapkričio 14 d., apie 03 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) stovėdamas lauke prie G. M. buto Nr. 15 lango, ir sakydamas nukentėjusiajai G. M. žodžius „užmušiu, nusmaugsiu, tu negyvensi, neišeisi į darbą“ grasino nužudyti nukentėjusiąją G. M., tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

2012 m. lapkričio 21 d., apie 17 val., R. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) G. M. bute, sakydamas G. M. žodžius „užmušiu, padėsiu į vietą, pasmaugsiu“ grasino nužudyti nukentėjusiąją G. M., ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tos pačios dienos vakarą, apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į nukentėjusiosios G. M. telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašęs grasinančias žinutes „tu negyvensi, padėsiu tave į vietą“, grasino nužudyti nukentėjusiąja G. M., tokiu būdu sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Kaltinamasis R. R. kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad G. M. jis pažįsta apie 8 metus laiko. Jis kartais geria alkoholį, o kai būna girtas ne viską gerai pamena. 2012 m. lapkričio mėnesį, apie 18 val., jis nuėjo pas G. M. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten nusinešė butelį sidro. Jis su G. M. išgėrė atsineštą butelį sidro. Tuo metu namuose buvo G. 11 metų dukra D. Z.. Pamena, kad tada jis su G. M. dėl kažko susiginčijo, dėl ko, jis gerai nežino. Ši jam gal ką pasakė, o jis tada supyko. Pamena, kad jis tą vakarą G. M. su ranka nustūmė ant lovos, jam atrodo, kad G. tada krito ant greta lovos stovėjusios spintelės ir užsigavo. Pamena, kad G. po akimi buvo „fanaras“. G. verkė, sakė, kad jai skauda sumuštą akį. Jis G. M. su delnu į nosį minėtą vakarą nesudavė. Stumdamas G. buvo paėmęs jai lyg už peties, o gal stūmė delnu į veidą, tiksliai nepamena. Daugiau tą vakarą jis G. M. nemušė.

Nepamena, kad jis tą vakarą G. M. pradėjo grasinti. Kad naktį būtų ėjęs prie G. M. buto ir būtų beldęsis pas G. M. bei reikalavęs įleisti į butą, jis neprisimena. Taip pat nepamena, kad minėtą naktį G. M. būtų sakęs kokius nors grasinančius žodžius. Jis taip pat nepamena, kad po savaitės pas G. M. bute būtų jai grasinęs, ar sakęs kokius grasinančius žodžius. Taip pat nepamena, kad būtų į G. M. telefoną rašęs kokias grasinančias žinutes. Jis G. mobilaus telefono numerį žino mintinai. Jis neneigia, kad girtas galėjo ne kartą G. M. pasakyti kokius grasinančius žodžius, tačiau realiai jis jai nieko blogo padaryti nenorėjo. Jis G. M. niekada nužudyti neketino, tik girtas grasinančiais žodžiais pasimėto ir tiek.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis R. R. dalinai prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.

Nukentėjusioji G. M. parodė, kad 2012-11-13, apie 21 val., pas ją į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atėjo girtas R. R.. Jis buvo piktas, susierzinęs, dėl ko, ji nežino. Tuo metu ji namuose buvo su savo mažamete dukra D. Z., jos abi žiūrėjo televizorių. Ji R. R. pasakė „dink iš čia, ką čia man kraują gersi“. Tada R. R. pradėjo jai grasinti, pasakė grasinančius žodžius „suka, užmušiu, tu negyvensi, su kitu nebūsi, padėsiu į vietą“ ir puolė ją. R. R. su delnu į veidą ją nustūmė ant lovos. Jai skaudėjo sumuštą vietą veide, kur delnu ją stumdamas pataikė R. R.. Skaudėjo jai gana stipriai. Iš nosies jai nekraujavo, tik buvo mėlynė ant nosies nugarėlės. Ji iš skausmo ir išgąsčio verkė. Dukra taip pat buvo išsigandusi. Po visko R. R. išėjo. Naktį, t.y. 2012-11-14, apie 3 val. nakties, R. R. dar girtesnis vėl atėjo prie jos buto durų, daužė su kumščiu duris. Ji R. R. į butą neįsileido, liepė jam eiti šalin. R. R. prikėlė ir ją ir dukrą D.. Jos abi bijojo R. R.. Tada R. R. pradėjo belsti į jos buto, esančio pirmame namo aukšte, langą, liepdamas atidaryti buto duris ir grasino ją nužudyti, pasakydamas žodžius „užmušiu, nusmaugsiu, tu negyventi, neišeisi į darbą“. Jis dar liepė trauktis jos dukrai nuo lango, grasino išdaužyti langą. Grasino jis žodžiais. Ji skambino į policiją. R. išėjo. Tada, po kurio tai laiko, t.y. jau 2012-11-21, apie 17 val., pas ją į butą vėl atėjo R. R.. Ji R. R. į butą įsileido pati, nes jo bijo, bijo, kad šis jai neišdaužytų langų, nes buvo jau kelis kartus išdaužęs. R. R. minėtą vakarą atsinešė 2 litrų talpos butelį alaus, siūlė jai gerti kartu, tačiau ji atsisakė, su juo alaus negėrė. Tuo metu ji su savo mažamete dukra D. Z. gulėjo lovoje. R. R. atsisėdo ant jos lovos krašto ir išgėrė visą alaus butelį. Begeriant jis jai kalbėjo, kad ją myli, kad be jos negali gyventi, kad ji jį sodina, bet jis nepyksta. Ji R. R. liepė išeiti ir turbūt jį tuo užpykdė, nes R. pasidarė agresyvus ir pradėjo jai grasinti pasakydamas „užmušiu, padėsiu į vietą, pasmaugsiu“. Šį kartą R. R. jos nemušė, tačiau ji jo grasinimų išsigando, dukra taip pat R. bijojo. Tada ji iš buto išbėgo į lauką, kur paskambino policijai. Būnant lauke, ji matė kaip R. išėjo iš jos buto, nuėjo link savo namų. Tą patį vakarą, apie 20 val., R. R. jai į mobilų telefoną parašė grasinančias žinutes „tu negyvensi, padėsiu tave į vietą“. Jis jai dar ir skambino, tačiau ji neatsiliepė. Minėtą vakarą, apie 23 val., R. R. vėl buvo atėjęs pas ją prie buto durų, beldėsi, bet ji jo neįsileido.

Nukentėjusioji G. M. davė analogiškus parodymus ir akistatos su R. R. metu ( I t., b.l. 13-14).

Kaip matyti iš LR BK 276 str. 4 d. pagrindu pagarsintų liudytojos D. Z. parodymų, 2012 m. lapkričio mėnesį, vakare, pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini) atėjo girtas R. R.. Ji tą vakarą su mama G. M. žiūrėjo televizorių. Mama vijo R. iš jų buto. R. tada pradėjo „psichuoti“. Ji girdėjo kaip R. mamai pradėjo grasinti, jis pasakė, kad mamą užmuš, pakas. Ji tada išsigando R., nubėgo į savo kambarį. Ką likęs R. tada su jos mama darė ji nematė. Ji nematė, kad R. būtų mušęs mamą. Tik kai ji išėjo iš savo kambario pamatė, kad jos mama G. yra sumušta, matė, kad pas mamą po akimi yra paraudimas. Tada R. išėjo iš jų buto. Naktį, apie 2.30 val., R. vėl atėjęs ją su mama prikėlė. Jis labai stipriai daužė jų buto duris. Mama R. į butą neįsileido, tai R. pradėjo belstis į jų buto langą. Jų butas yra pirmame namo aukšte. R. jai su mama liepė dingti nuo langų. Ar R. dar sakė mamai kokius grasinančius žodžius, ji nebeprisimena. Mama skambino policijai. R. tada išėjo. Ji prisimena, kad maždaug po savaitės R. vėl atėjo pas jas į butą. Mama jį įsileido. R. pas jas gulėjo lovoje, gėrė alų, buvo atsinešęs didelį butelį alaus. Mama kartu su R. tada alaus negėrė. Mama liepė R. išeiti iš jų buto, jis buvo jau prisigėręs. R. šį vakarą grasino mamai, jis mamai sakė, kad ją užmuš, pasmaugs. Jai R. negrasina, jis jos pačios niekada nėra primušęs (I t., b.l. 16).

Liudytojas A. R. parodė, kad jo sūnus R. R. gyvena kartu su juo ir jo žmona S.. (duomenys neskelbtini). R. nevedęs, niekur nedirba, yra jų išlaikytinis. R. labai dažnai girtauja, o girtas būna impulsyvus, piktas, kartais būna ir agresyvus. R. Š. k. turi daug draugų, kurie jį girdo. Girtaujant R. kartais negrįžta nakvoti į namus, o jei grįžta, tai vėlai. Jis nesiduoda kontroliuojamas, elgiasi kaip jam pačiam atrodo. Jis žino, kad sūnus R. dažnai bendraudavo su G. M.. Kaime, iš žmonių kalbų jis yra girdėjęs, kad sūnus R. buvo sumušęs G.. Jam asmeniškai R. nėra sakęs, kad būtų G. mušęs ar grasinęs ją nužudyti. Robertas jam ankščiau buvo pasakojęs, kad jis Gailutei buvo išdaužęs buto langus. Paskutiniu metu jie su R. nesusitvarko, šis jų neklauso, ką nori tą daro.

Liudytoja S. R. parodė, kad jos sūnus R. R. gyvena kartu su ja ir jos vyru (duomenys neskelbtini). Sūnus niekur nedirba, dirbti tingi. Sūnų R. išlaiko ji su vyru. Sūnus praktiškai niekada neišsipagirioja, geria, kol papuola į policiją. Girtas R. būna impulsyvus, pasidaro agresyvus. Nei jos, nei tėvo R. neklauso, gyvena kaip jam pačiam atrodo. Girtaudamas sūnus naktimis negrįžta nakvoti į namus, o jei grįžta, tai paryčiais. R. nesiduoda kontroliuojamas. Ji žino, kad R. pabendraudavo su G. M.. Jai R. nėra sakęs, kad jis būtų kada G. primušęs ar būtų grasinęs ją užmušti, apie tai ji nieko nežino. Žino, kad R. ankščiau buvo išdaužęs G. buto langus, tačiau jis už tai jau buvo nubaustas paromis. R. jiems ataskaitos su vyru neduoda, nei kur būna, nei ką daro. Jie su R. paskutiniu metu sunkiai susitvarkydavo.

Nukentėjusioji G. M. pareiškimais kreipėsi į Ukmergės rajono policijos komisariatą dėl R. R. elgesio 2012-11-13 ir 2012-11-21 ( I t., b.l. 5, 6).

Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą R. R. nuo 2006 m. administracine tvarka baustas 23 kartus ( I t., b.l. 47-57).

Ikiteisminio tyrimo metu R. R. kaltinimas pagal LR BK 140 str. 1 d. buvo pareikštas toks, kad jis su delnu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai G. M. į nosį ir su ranka suėmęs G. M. už kaklo, ją nustūmė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą. Teisme iš kaltinamojo R. R. ir nukentėjusiosios G. M. paaiškinimų nustatyta, kad R. R. su delnu į veidą nukentėjusiąją G. M. nustūmė ant lovos, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl kaltinimo aplinkybės tikslintinos.

Kaltinamasis R. R. aiškina, jog neketino nukentėjusiosios nužudyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Taip pat, sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).

Kaip nustatyta byloje iš surinktų įrodymų, R. R., būdamas išgėręs elgiasi agresyviai, pastaruoju metu nuolat vartojo alkoholinius gėrimus, už ką ne kartą buvo baustas administracine tvarka, yra teistas pagal LR BK 145 str. 1 dėl grasinimo nužudyti G. M., vėl ėmėsi smurto ir grasinimų nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu, grasinant vartojo smurtą, todėl nukentėjusioji G. M. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.

Tokiu būdu teisme iš surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. R. smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai G. M. fizinį skausmą ir ši jo nusikalstama veika pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d. bei grasino nužudyti G. M. ir šios jo nusikalstamos veikos pilnai atitinka ir teisingai ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 1 d. (2012-11-13/14 ir 2012-11-21 padaryti nusikaltimai).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis R. R. padarė tris nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. R. R. teistas, turi neišnykusį teistumą. Ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti G. M. buvo paskirtas areštas, jo atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas kitoje byloje, administracine tvarka baustas 23 kartus. R. R. padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų jo dorovinių ir vertybinių nuostatų, nes jis būdamas baustas administracine tvarka areštu pagal LR ATPK 174 str. dėl to, kad įžeidinėjo ir koliojo G. M., teistas pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti G. M. vėl ėmėsi smurto ir grasinimų nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu. Be to, BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms, R. R. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kuris jo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus, nes kitos bausmės rūšys nepasiekė bausmės tikslų, kadangi ir pakeitus laisvės apribojimo bausmę į areštą, R. R. vėl darė nusikaltimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pagal LR BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu keturiems mėnesiams

pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2012-11-13 ir 2012-11-14 - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams

pagal LR BK 145 str. 1 d. dėl grasinimo nužudyti 2012-11-21 - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.