Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Kazlauskienė Procesinio sprendimo kategorija 99.5; 99.7; 50.8; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei A. A. , jos atstovui adv. Sauliui Tamošaičiui, atsakovui A. Z. R. , jo atstovui adv. Vidmantui Žylei, atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui Vaidotui Jasui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Budvyčiui, trečiajam asmeniui V. R. , apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. Z. R. , Klaipėdos rajono savivaldybei, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys V. R. , Lietuvos Respublikos Vyriausybė, dėl nuosavybės teisės gynimo ir detalaus plano panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš esmės atmestinas.

Civilinių teisių įgyvendinimo ir gynimo institutas nustato būdus ir priemones, kaip realizuoti civilines teises ir vykdyti pareigas. Tačiau analizuojant CK 1.138 str. prasmę darytina išvada, kad subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovės turimos subjektinės teisės ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama ieškovės pasirinktu būdu. Todėl šioje byloje svarbu nustatyti ieškovės įgytos žemės sklypo dovanojimo sutartimi įgytos subjektinės teisės ribas, t.y. nustatyti, kokias civilines teises įgijo ieškovė šia sutartimi. CK 1.137 str. 1d. įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata-asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė 2005-06-30 dovanojimo sutartimi įsigijo iš V. R. 2,6000 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (t.1,b.l.8). Iki šios dovanojimo sutarties sudarymo tą patį sklypą ieškovė valdė pagal panaudos sutartį ( t.4, b.l.173). Dovanojimo sutarties 2 p.(t.1, b.l.8) nurodyti V. R. nuosavybės teisės į šį žemės sklypą įgyjimo pagrindai. Todėl darytina išvada, kad ieškovė į šį žemės sklypą įgijo tik tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo ankstesnė savininkė trečiasis asmuo V. R. . Būtina pažymėti, kad ieškovė, priimdama dovaną, matė šio sklypo padėtį tarp gretimų sklypų, patekimą į jį, be to, iki dovanojimo sutarties sudarymo ji šį sklypą valdė panaudos teise. Tokia nuostata kildinama iš CK įtvirtinto pakankamai atidaus ir rūpestingo asmens elgimosi kiekvienoje susiklosčiusioje teisinėje situacijoje principo. Visų pirma apeliantė, gaudama dovaną, privalėjo įvertinti ir išanalizuoti patekimą į dovanotą sklypą bei įrodinėjamus kitus jos teisių pažeidimus, tokius kaip melioracijos grioviai. Ši nuostata šioje byloje yra itin svarbi, nes bylos medžiaga įrodo, kad iki ieškovės joks ginčas tarp šio sklypo ir kitų sklypų savininkų nebuvo iškeltas, nes atsakovas ir trečiasis asmuo V. R. iki 2001-01-17 gyveno santuokoje (t 1, b.l. 144). Teisinę reikšmę ieškovės subjektinės teisės įgyvendinimo riboms turi dovanojimo sutarties 4.2 p., kuriuo dovanotoja V. R. garantavo, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos apdovanotojo nuosavybės teisei į turtą. Byloje būtina įvertinti tai, kad šis žemės sklypas trečiajam asmeniui V. R. buvo suteiktas nuosavybės teisių atkūrimo procese 2000-03-16 sprendimu (t.1, b.l. 26-28), šis sprendimas buvo įgyvendintas pagal žemės sklypo planą, patvirtintą 1999 m. gruodžio mėn., kur ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 116), pagal tą patį žemės sklypo planą buvo sudaryta ir dovanojimo sutartis (t.4, b.l. 224-227). Šiame plane teisiškai reikšmingos yra išvardytos ieškovės sklypo, kuris tuo metu buvo žymimas (duomenys neskelbtini), gretimybės, tarp kurių nėra legaliai suformuoto kelio, kelias, pažymėtas 1-2, yra kito sklypo, žymimo (duomenys neskelbtini), gretimybė ir jo statusas 1999 m. gruodžio mėn. buvo žinybinis, tačiau iš plano nustatyta, kad tai yra kitas kelias. Kiekvieno žemės sandorio esminė dalis yra žemės sklypo planas, todėl jo analizė leidžia padaryti išvadą, kad V. R. atkuriant nuosavybės teises į žemę natūra, sklypas buvo suformuotas taip, kad ginčo kelias nebuvo pažymėtas, todėl ir dovanoti ji neturėjo teisės daugiau, negu pati buvo įgijusi. Tokiu būdu ir ieškovė įgijo tik tiek teisių, kiek jai perdavė V. R. , todėl ieškovės turima subjektinė teisė negali būti ginama jos pasirinktu būdu - naikinant prašomus administracinius aktus.

Ginčas šioje byloje vyksta dėl patekimo į sklypą faktiškai esančiu atsakovo įrengtu neįregistruotu ir pagal įstatymus nesuformuotu keliu, kuris pagal LR kelių įstatymą nėra užregistruotas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos duomenų banke (t.4, b.l. 117). Iš šalių paaiškinimo nustatyta, kad šis keliukas faktiškai yra nuo seno gyventojų pravažinėta pamiškės dalis, kuri buvo patogi sklypų savininkams naudotis ir per ilgą laiką jo valdymas ir naudojimas daiktinės teisės prasme įsisenėjo ir tęsiasi iki šiol. Tokia išvada darytina iš šalių paaiškinimų, žemės sklypų plano (t.2, b.l.29), nuotraukų bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo(t.3, b.l.4-11, t.3, b.l.88). Tačiau ieškovė įrodinėja, kad patvirtinus ginčo detalųjį planą, šio kelio dalis perėjo atsakovo A.Z. R. nuosavybėn ir jis, pastatęs kelio ženklą, draudžiantį įvažiuoti į jai priklausančią kelio dalį, pažeidžia jos teises. Tačiau šalys šį ginčą išsprendė taikiai, atsakovas pašalino visus trukdymus ir ieškovė su tuo sutiko atsisakydama ieškinio dalies.

Dėl detaliojo plano.

Ieškovė įrodinėja, kad prašomas panaikinti detalusis planas pažeidžia jos teises tiek, kad pagal detalųjį planą paminėto keliuko dalis perėjo į atsakovo A. Z. R. sklypo, (duomenys neskelbtini) ( t.2, b.l. 29) sklypo ribas, valstybinio miško dalis perėjo A.Z. R. nuosavybėn. Tačiau iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovo paaiškinimo nustatyta, kad valstybinės žemės dalis pagal ginčo detalųjį planą nebuvo perduota atsakovo privačion nuosavybėn. Šią aplinkybę įrodo ir ginčo detalusis planas, ir A.Z. R. sklypo plotas, kuris nepadidėjo po prašomo naikinti detaliojo plano. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas, nurodantis, kad detaliuoju planu prie planuojamų sklypų nebuvo prijungiami jokie žemės plotai, išskyrus žemės plotų perskirstymą tarp pačių planuojamų sklypų, todėl prie šių sklypų nebuvo prijungiami keliai, miškas, kita planuojamiems sklypams nepriklausanti žemė (t. 2, b.l. 126).

1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai detaliuosius planus privalo rengti tada, kai yra numatytas bent vienas iš šių veiksmų ar veikų: 1) statyba, rekonstrukcija arba griovimas; 2) žemės naudojimo ir veiklos pobūdžio pakeitimas; 3) teritorijos užstatymo režimo, pastatų ar statinių paskirties nustatymas arba pakeitimas ir kt. Šio straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai , kada detalieji planai nerengiami. Šis ginčo detalusis planas buvo rengiamas, nes atsakovas siekė pakeisti nustatytą teritorijos (žemės sklypo) tvarkymo ir naudojimo režimą. Teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – tai detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad vienas iš detaliojo teritorijų planavimo uždavinių yra nustatyti ar pakeisti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą statinių statybos projektams rengti ir žemės sklypui naudoti; 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rengiant detaliuosius planus, nustatomas teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas ir kt.

Iš ginčo detaliojo plano nustatyta, kad juo buvo keičiama atsakovo sklypo, (duomenys neskelbtini), ir P. Š. sklypo, (duomenys neskelbtini), paskirtis iš žemės ūkio paskirties į rekreacinę, numatant statinių statybą, ir šis planas buvo patvirtintas 1998-10-01 sprendimu(t.1, b.l. 48-83). Ginčo detalusis planas buvo ištirtas eksperto ir ekspertizės akte nustatyta, kad jo aiškinamasis raštas turi prioritetą prieš brėžinius ( t.2, b.l.126). Pagal šį detalųjį planą į planuojamą teritoriją buvo įtraukti tik trys sklypai, todėl jų plotai galėjo būti keičiami, t.y. didinami ar mažinami tik jų pačių sąskaita, o ekspertizės akto pirmoji išvada nurodo, kad ginčo detaliuoju planu prie namų valdos žemės buvo prijungta dalis žemės ūkio paskirties sklypo, o tai reiškia, kad ta dalis žemės ūkio paskirties žemės buvo pakeista į namų valdos paskirties žemę ir tai galiojančiai teisei neprieštaravo ( t.2, b.l.128).

Iš atsakovo paaiškinimo yra nustatyta, kad tik pakeitus paskirtį statinių statybos darbai jo sklype neatlikti iki šiol. Išanalizavus detaliojo plano sprendinius, aiškinamąjį raštą, procedūrų dokumentus, ekspertizės aktą (t.1, b.l. 51, 54, t.2, b.l.127-128) negalima padaryti išvados, kad buvo pažeistos V. R. teisės į jos perleistą ieškovei žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) unikalus. Visų pirma iš ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad jos sklypo plotas, ribos dėl ginčo detaliojo planavimo procedūros nepasikeitė. Tai įrodo ir 2004-06-21 V. R. parašas, o 2005 m ir ieškovės parašas žemės sklypo plane, įrodančiame, kad su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2004-05-10 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir nustatytu plotu sutinka( t.4, b.l.181). Šis planas parengtas po ginčo detaliojo planavimo procedūros. Jame nustatytos gretimybės, parodyti melioracijos kanalai, kurie numatyti detaliojo planavimo dokumentacijoje tik atsakovo sklype (duomenys neskelbtini) bei tuo metu buvusioje valstybės žemėje. Todėl jau 2004-06-21 V. R. raštu patvirtino, o vėliau ir ieškovė, kad sutinka po detaliojo plano faktine padėtimi, pavaizduota plane. Ekspertizės akto 9 išvadoje (t.2, b.l.130) pažymėta, kad pagal dovanojimo sutartį iki jos sudarymo bei iki nuosavybės teisių atkūrimo V. R. melioracijos grioviai žemės sklype (duomenys neskelbtini) buvo iškasti dar 1996 m. neteisėtai. Ginčo detaliajame plane jo ruošimo metu į šį žemės sklypą nebuvo atkurtos nuosavybės teisės V. R. , todėl pagal CK 1.7 str. nustatytą civilinių įstatymų galiojimo laike taisyklę ginčo detaliojo plano ruošimo metu negalėjo būti ginamos V. R. , o vėliau ir ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės teisės, nes tokių ji tuo metu neturėjo. Be to, ekspertizės akte konstatavus melioracijos griovių atsiradimo datą darytina išvada, kad jie faktiškai buvo iškasti iki detaliojo plano patvirtinimo, todėl ši planavimo procedūra nepažeidė ieškovės teisių. Be to, pagal šių griovių nurodytą atsiradimo datą ekspertizės akte darytina išvada, kad atkuriant nuosavybės teises V. R. jie jau buvo iškasti, todėl V. R. padovanojo tokį žemės sklypą, į kokį natūra jai buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Ieškovės įrodinėjamas koordinačių neatitiktis jos teisėms naudotis, valdyti ir disponuoti savo nuosavybe esminės reikšmės neturi. Visų pirma koordinačių neatitikimas nesiejamas su ieškovės dovanojimo būdu įgyto sklypo plotu ar ribomis. Ekspertizės akto trečioji išvada, kuri konstatavo 9 taško koordinatės klaidą, nurodo, kad dėl tos klaidos detalusis planas turėtų būti naikinamas, jeigu kitais būdais išreikštais sprendiniais nebūtų galima nustatyti tikrosios detaliojo plano prasmės. Tačiau ginčo detaliajame plane yra aiškiai išreikštas sprendinys, kad žemės sklypų ribos ir sklypų plotai tikslinami, nekeičiant žemės kadastre nustatytų planuojamos teritorijos ribų ir bendro visų sklypų ploto, o detaliųjų planų taisyklių 39 p. nenumato, kad sklypų kampų koordinatės yra privalomas pagrindinio detaliojo plano brėžinio elementas. Ekspertas pažymėjo, kad nustatant sklypų ribas pirmiausia būtina vadovautis iki detaliojo plano tvirtinimo buvusiais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, o ne detaliojo plano brėžinyje nurodytomis sklypų kampų koordinatėmis( t.2, b.l.128). Tai, kad klaidinga 9 koordinate nebuvo vadovaujamasi sudarant atsakovo sklypo, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), planą, esantį Nekilnojamojo turto registro įstaigoje ( t.4, b.l. 214), įrodo plane pažymėta 9 koordinatė-X- 6155147.9,o Y – 325875, 99. Tai įrodo eksperto išvadą, kad detalusis planas negali būti tapatinamas su detaliojo plano brėžiniu, kuris detaliojo planavimo procedūroje negali būti sureikšminamas (t.2, b.l.125). Įvertinus ieškovės pasirašyto plano, paruošto po ginčo detaliojo plano, gretimybes (t.4, b.l.181), darytina išvada, kad jame nebuvo pažymėtas kelias, o eksperto išvadoje nurodyta, kad ginčo keliukas liko Valstybiniame žemės fonde. Tik ginčo detaliuoju planu buvo padidintas atsakovo A.Z. R. namų valdos žemės sklypas žemės ūkio paskirties sklypo sąskaita, o namų valdos sklypas buvo formuojamas pagal greta esantį keliuką (t.2, b.l. 125). Ekspertizės akto antroji išvada paneigia ieškovės motyvą, kad vieša detaliojo planavimo procedūra pažeidė V. R. teises (t.2, b.l.128), be to, ieškovė neįrodinėja, kokią įtaką V. R. rašytinio sutikimo dėl detaliojo plano rengimo nebuvimas turėjo jos teisėms.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimai įrodo, kad faktiškai šis šalių pravažinėtas keliukas yra, ir šalys juo naudojasi, atsakovas šio fakto neginčija, todėl ieškovės pateiktas abrisas - vietovės planas - braižomas nesilaikant mastelio, padarytas toje vietovėje pagal horizontalių geodezinių matavimų duomenis, patvirtina šalių pripažįstamas aplinkybes (t.4, b.l. 230). Byloje nėra duomenų, kad šalys šį kelią savavališkai suformavo, todėl abrisas leidžia padaryti išvadą, kad pagal sklypų išdėstymą buvo nurodytas kaip keliukas, jau natūraliai susiformavęs, patogus privažiavimas prie sklypų. Įvertinus paminėtus dokumentus, papildomai apeliacinės instancijos teisme gautus ieškovės sklypo duomenis, esančius nekilnojamojo turto registro įstaigoje (t.4, 158 - 200), negalima padaryti išvados, kad ieškovės sklypo 0,4029 ha ploto trūkumas susidarė dėl ginčo detaliojo planavimo procedūros. Bylos medžiaga įrodo, kad šis ploto skirtumas bus kompensuojamas Žemės reformos įstatymo 10 str. nustatyta tvarka (t.1, b.l.29, 179), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovė savo teises galėtų ginti per servituto institutą, jeigu toks ginčas iškiltų. Įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką darytina išvada, kad šiuo ieškiniu ieškovė gina tik savo privatų interesą ir šioje byloje nėra subjektas CPK 49 str. prasme viešajam interesui ginti, nes neįrodė, kad teisė naudotis valstybiniu mišku yra pažeista.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, sprendimo dalis dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo A.Z. R. iš ieškovės pakeistina ir ji sumažintina iki 2400 Lt, nes vieną ir 5 reikalavimų atsakovas patenkino pareiškus ieškinį (CPK 326 str. 1d.1p.). Tačiau apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turėjo 7100 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tačiau iš jų tik 2500 Lt buvo sumokėti advokato pagalbai( t.3, b.l.195,196), todėl laikantis proporcingumo principo ir konstatavus, kad vienas jos neturtinis reikalavimas atsakovo buvo patenkintas, tai 500 Lt išlaidos advokato pagalbai turėjo būti ieškovei priteistos iš atsakovo. Įvertinus tai, kad šis neturtinis reikalavimas buvo apmokėtas 100 Lt žyminiu mokesčiu, iš kurių 75 Lt jai grąžinti, tai sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš A.Z. R. pakeistina ir ji padidintina iki 525 Lt. Klausimo dėl kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų spręsti iš naujo nėra pagrindo, nes patenkintas ieškovės reikalavimas nėra susijęs su ekspertizės aktu, dėl kurio ieškovė turėjo 4000 Lt išlaidų. Paminėtu proporcingumo principu 212 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei perskirstytinos ir iš ieškovės priteista 212 Lt suma sumažintina iki 169, 50 Lt, o iš atsakovo A.Z. R. priteistini 42,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Paminėtas bylinėjimosi išlaidų perskirstymas nelaikytinas iš esmės apeliacinio skundo tenkinimu, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos pagal CPK 93 str. 1d., 98 str. nustatytas taisykles ir iš ieškovės atsakovui A.Z. R. priteistina 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t.4, b.l. 99) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pakeisti sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš A. Z. R. priteistas A. A. 425 Lt bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 525 Lt.

Priteistas iš A. A. A. Z. R. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 2400 Lt.

Priteistas iš A. A. 212 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sumažinti iki 169,50 Lt ir iš A. Z. R. priteisti šių išlaidų valstybei 42,40 Lt.

Priteisti iš A. A. A. Z. R. 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.