- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-22
- Bylos Nr.
- I-909-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04945-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- Ž. B., O. B., D. B., A. Č., V. M., L. N., J. S., N. Š., V. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. B., O. B., D. B., A. Č., V. M., L. N., J. S., N. Š. ir V. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neišmokėtos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Ž. B., O. B., D. B., A. Č., V. M., L. N., J. S., N. Š. ir V. Z. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) jų naudai negauto darbo užmokesčio dalis: Ž. B. – 6386,96 Lt (1849,79 Eur), D. B. – 42 554,11 Lt (12324,52 Eur), O. B. – 3625,08 Lt (1049,90 Eur), A. Č. – 10 570,63 Lt (3061,47 Eur), V. M. – 12 117,01 Lt (3509,33 Eur), L. N. – 42 581,51 Lt (12332,46 Eur), J. S. – 57 994,76 Lt (16796,44 Eur), N. Š. – 19 586,56 Lt (5672,66 Eur), V. Z. – 67 497,15 Lt (19548,53 Eur).
Remdamiesi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, pareiškėjai skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki skundo padavimo dienos jiems neteisėtai sumažintas pareiginės algos koeficientas bei priedas už kvalifikacinę klasę, dėl ko nurodytu laikotarpiu jie negavo dalies jiems priklausančio darbo užmokesčio. Tuo, anot pareiškėjų, buvo pažeista jų teisė į teisingą apmokėjimą už atliktą darbą (b. l. 33-38).
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujanti ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad iš esmės sutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais. Atkreipė dėmesį, kad 2014 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, iš kurio lėšų mokamas darbo užmokestis pareiškėjams, nėra numatytos papildomos lėšos negautam darbo užmokesčiui išmokėti. Priteisus kompensacijas, nebegalės užtikrinti einamųjų mėnesių darbo užmokesčio darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir valstybės tarnautojams išmokėjimo. Siekiant išlaikyti teisėtų interesų pusiausvyrą, prašo priimant sprendimą numatyti galimybę išdėstyti jo vykdymą laike. Atsakovai taip pat pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti trjų metų ieškinio senaties terminą (b. l. 60-62).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl karjeros valstybės tarnautojams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaravusiomis pripažintų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų taikymo, priteisimo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad pareiškėjai pareikštų reikalavimų laikotarpiu buvo, valstybės tarnautojai (b. l. 8-20). Pareiškėjams, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, atsakovas mokėjo sumažintą darbo užmokestį. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir atsakovo pažymos apie pareiškėjų darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. (b. l. 39-56). Pareiškėjai, manydami, kad jų teisė gauti teisingą atlygį už atliktą darbą yra pažeista, kreipėsi į teismą ir prašė jiems priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir priedo už kvalifikacinę kategoriją. Atsakovai prašė pareiškėjų reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotoje praktikoje konstatuota, jog teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieškinio senaties terminu, nustatytu DK 27 straipsnio 2 dalyje (LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011). DK 27 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nagrinėjamu atveju prašė taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas šioje byloje taikytinas. Pareiškėjai prašo teismo priteisti darbo užmokesčio nepriemoką nuo 2009 m. gegužės1 d., tačiau į teismą kreipėsi 2013 m. spalio 9 d. (b. l. 21, t. y. praleidę terminą kreiptis į teismą iki 2010 m. spalio 8 d. Pareiškėjai nepateikė teismui prašymų atnaujinti ieškinio senaties terminą ir objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjų skundų reikalavimai nurodyta apimtimi atmestini (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis; žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Atsižvelgdamas į tai, teismas toliau pasisako dėl pareiškėjo skundo reikalavimų priteisti darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2010 m. spalio 9 d.
Seimui 2009 m. balandžio 23 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, nuo 2009 m. gegužės 1 d. buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnių nei 14 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams). Seimui 2009 m. liepos 17 d. priėmus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymą, nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai, šį kartą – aukštesnių nei 10 kategorijų valstybės tarnautojams (inter alia statutiniams), taip pat sumažinti priedai už kvalifikacinę klasę, o Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams – už kvalifikacinę kategoriją. Šių teisės aktų pagrindu buvo ribojamas ir pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis (b. l. 39-56).
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu pripažino, kad minėtų 2009 m. balandžio 23 d.-04-23 ir 2009 m. liepos 17 d. Seimo priimtų teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis ginčo laikotarpiu pareiškėjams buvo mažinamas darbo užmokestis, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“ bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Nurodė, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. įstatymu nustatyti tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime taip pat pakartojo, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.
Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 2 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014-05-01 parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Kompensavimo mechanizmo parengimo terminas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-523 2 straipsnio pakeitimo įstatymu (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas) buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.
Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad Įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu vienerių metų laikotarpiui pratęstas Įgyvendinimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimo terminas, laikytinas protingu laikotarpiu ir neprieštarauja Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame buvo nustatyta dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka bei finansavimo šaltiniai.
Sprendžiant pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo klausimą yra aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 priimtuose 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės. Minėtose bylose teisėjų kolegija išaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priėmęs Grąžinimo įstatymą, įvykdė Konstitucinio Teismo nurodytą pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad jau esant įstatyme nustatytam pareiškėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui, nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu. Tuo tarpu pagal Grąžinimo įstatymą pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus neproporcingus praradimus kyla darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – VLK.
Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus bei Grąžinimo įstatymo nuostatas, nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisinio pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuotos teismų praktikos.
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį atmestinas, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti jų patirtus praradimus, o ginčo laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjams bus kompensuota įstatyme nustatyta ne teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 punktu,
nusprendė:
Pareiškėjų Ž. B., O. B., D. B., A. Č., V. M., L. N., J. S., N. Š. ir V. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.