Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas, II-109-1140/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-06-29
Bylos Nr.: II-109-1140/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-12-3-00039-2021-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Gintarė Bunikienė (pirm.)
Institucija: Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK
Advokatai: Kristina Adomavičienė

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-109-1140/2021

Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00039-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4 (S)

telšių APYLINKĖS TEISMASNUTARimaS2021 m. birželio 29 d.Naujoji Akmenė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Orintai Šileikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybės patrauktam asmeniui L. J.,administracinėn atsakomybės patraukto asmens atstovei advokatei Kristinai Adomavičienei,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovams Rolandui Karaliui, Lorenui Balčiūnui ir Evaldui Numsėdžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-327-2021 (ROIK 21127430847), kuriuo L. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį paskirta bauda, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Margarita Kazlauskienė 2021 m. kovo 30 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-327-2021 (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad L. J. 2021 m. sausio 7 d. 12.08 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nesilaikė ribojimų judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas minėto nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš Mažeikių r. sav. į Akmenės r. sav., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, tuo nesilaikė minėto nutarimo 2.1.7 papunkčio reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje (b. l. 26).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-327-2021 ir bylą nutraukti, priteisti atstovavimo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Skunde nurodoma, kad 2021 m. sausio 7 d. apie 12 val. L. J. važiavo iš savo faktinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). L. J. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), esantis butas. Šiame bute L. J. gyveno iki 2016 m. rugpjūčio mėnesio, kai bute kilo gaisras. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio L. J. persikėlė gyventi pas sugyventinę I. J., į jos butą (duomenys neskelbtini). Čia gyvena pastaruosius šešerius metus, nors oficialiai minimu adresu gyvenamosios vietos nėra deklaravęs, tačiau tai yra vieta, kurioje faktiškai gyvena, su kuria yra labiausiai susijęs, kurioje yra didžioji jo turto dalis. (duomenys neskelbtini), esantis butas visuose oficialiuose dokumentuose nurodomas kaip L. J. oficiali gyvenamoji vieta, kurioje kartu su sugyventine I. J. veda bendrą ūkį. Skundas taip pat grindžiamas tuo, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, apie posėdžio laiką ir vietą L. J. nebuvo informuotas, neturėjo galimybės prašyti, kad būtų surengtas žodinis bylos nagrinėjimas, pateikti paaiškinimo dėl nusižengimo, „E. pristatymo“ sistema niekada nesinaudojo ir net nežinojo, kad tokia egzistuoja. Priimant skundžiamą nutarimą L. J. nebuvo apklaustas apie realias įvykio aplinkybes, jos nebuvo analizuotos ir net formaliai nebuvo bandyta jas aiškintis. Administracinio nusižengimo protokolas 2021 m. sausio 7 d. taip pat buvo surašytas L. J. nedalyvaujant. Šiame protokole nurodytas elektroninis pašto adresas jau penkeri metai nėra naudojamas, jo policijos pareigūnams neminėjo, o patikrinti, ar protokole nurodyti duomenys yra teisingi, neturėjo galimybės (b. l. 2-6). Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad tiek abu administracinio nusižengimo protokolai, tiek pats nutarimas buvo surašyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo pateikti paaiškinimų, jis nebuvo apklaustas, savo funkcijas institucija atliko formaliai, neišnaudojusi visų galimybių, kad asmuo būtų savalaikiai informuotas apie protokolo ir nutarimo surašymo datą ir laiką. Institucija tinkamai neatliko savo funkcijų ir neinformavo asmens apie nagrinėjimo laiką ir vietą, nes dokumentai buvo išsiųsti negaliojančiu elektroninio pašto adresu. L. J. nutarimą susirado ir su juo susipažino savo iniciatyva, prisijungdamas per elektroninius valdžios vartus. Tai padarė 2021 m. kovo 30 d., kai iš policijos pareigūnės Margaritos Kazlauskienės sužinojo, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas. Jei būtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, L. J. būtų galėjęs anksčiau pateikti jo faktinę gyvenamąją vietą patvirtinančius dokumentus, kuriuos pateikė teismui. Policijos pareigūnai asmenį sustabdė važiuojant iš Naujosios Akmenės į Mažeikius, t. y. važiuojant iš faktinės gyvenamosios vietos į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tokią teisę L. J. turėjo ir ja tinkamai pasinaudojo. Asmeniui vykti į deklaruotą gyvenamąją vietą nebuvo draudžiama, todėl L. J. jokio nusižengimo nepadarė.

Atsiliepimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad savo veiksmais L. J. padarė administracinį teisės pažeidimą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Telšių vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas L. Balčiūnas 2021 m. vasario 19 d. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekė su L. J. ir pasiteiravo, ar jis gavo protokolą su administracinių nurodymu. L. J. informavo, kad protokolo negavo. Reagavimo skyriaus viršininkas L. Balčiūnas informavo L. J., kad jam bus iš naujo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir išsiųstas jam el. paštu (duomenys neskelbtini) ir paštu, adresu (duomenys neskelbtini), ir kad bylos nagrinėjimas vyks 2021 m. kovo 30 d., todėl L. J. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 34-35). Teismo posėdžio metu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato atstovas paaiškino, jog, atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus administracinę bylą paaiškėjo, jog L. J. Akmenės rajone buvo teisėtai, todėl, nesant ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, prašo tenkinti L. J. skundą ir skundžiamą nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.

Skundžiamu nutarimu L. J. pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį paskirta 1 000 Eur bauda už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2021 m. sausio 7 d. 12.08 val. (duomenys neskelbtini), karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu nesilaikė ribojimų judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių ir neturėdamas minėto nutarimo 2.1.7 papunktyje numatyto pagrindo atvyko iš Mažeikių r. sav. į Akmenės r. sav., taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities teisės aktų, taip Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms ir padarytą karantino metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 11 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, karantinas visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės paskelbtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (su vėlesniais pakeitimais). Šio nutarimo (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 14 d.) 2.1.7 punkte buvo nustatyta, kad „nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise“.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnyje, kuriame įtvirtinta pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, be kita ko, nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Be kita ko, įrodinėjimo priemonėmis gali būti administracinio nusižengimo protokolas, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, pranešimai, aktai ar kiti dokumentai. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 590 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą, kuriame, pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, be kita ko, turi būti nurodyta administracinio nusižengimo esmė. ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Institucijoje atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir priimant skundžiamą nutarimą aptartų nuostatų nebuvo laikomasi, todėl nebuvo išsiaiškintos reikšmingos aplinkybės, nebuvo surinkti jas patvirtinantys įrodymai.

Bylą išnagrinėjus teisme, iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, liudytojos I. J. parodymų ir pateiktų dokumentų nustatyta, kad L. J. faktiškai gyvena savo sugyventinės I. J. bute (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybe patvirtina L. J. su UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis, 2017 m. rugsėjo 4 d. Swedbank, AB, fizinio asmens banko sąskaitos sutartis, 2019 m. sausio 15 d. „Swedbank investicijų valdymo“, UAB, pensijų kaupimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 14 d. UAB „Tele2“ judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 23 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12, 13-16, 17, 18-19, 20-22, 23-24). Visuose šiuose dokumentuose, sudarytuose iki L. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn, jo gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini) esančiame bute, priklausančiame I. J., su kuria L. J. kartu gyvena, veda bendra ūkį. L. J. minėtame bute su I. J. nuo 2016 m. rudens gyvena kartu kaip sugyventiniai, veda bendra ūkį, šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta I. J.. L. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro 2009 m. birželio 8 d. išrašas Nr. 711666 (b. l. 9). Gyventojų registro duomenimis, šiame bute L. J. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Vien tas faktas, kad L. J. yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia, kad šiuo adresu ir yra jo gyvenamoji vieta. Įvertinus anksčiau aptartus teismui pateiktus rašytinius įrodymus, L. J. paaiškinimus ir liudytojos I. J. parodymus, nustatyta, kad L. J. nuo 2016 m. rugsėjo, taip pat ir 2021 m. sausio 7 d., faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nebuvo tirta institucijoje atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, rašant administracinio nusižengimo protokolą ir priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje nedalyvaujant taip pat nebuvo nustatyta.

Kadangi L. J. 2021 m. sausio 7 d. vyko iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), į Mažeikių rajono savivaldybę, kurioje jis asmeninės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini), esantį butą, darytina išvada, kad L. J. nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 14 d.), kadangi 2.1.7 punkto nuostatos numatė, jog numatytas ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise. L. J. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, skundžiamas nutarimas naikintinas.

Pareiškėjas prašo priteisti 408 Eur atstovavimo išlaidas, kurias sudaro 200 Eur už teisinę konsultaciją ir 208 Eur už advokatės atstovavimą teisme nagrinėjant bylą (b. l. 47, 49-51, 66-68). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas sprendžia, kad vien dėl to, jog šiuo metu galiojančiame ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nėra tinkamai sureguliuoti proceso išlaidų atlyginimo klausimai tuo atveju, kai byla nutraukiama nenustačius administracinio nusižengimo įvykio ar sudėties, negali būti laikoma, kad jas patyrusiam asmeniui atstovavimo išlaidos nepriklauso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinių nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti atstovavimo išlaidų, atsižvelgia į tai, kad administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškėjui inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, nutrauktina nenustačius administracinio nusižengimo požymių, byloje buvo parengtas ir pateiktas išsamus skundas su skrupulingai surinktais rašytiniais įrodymais, skunde keliami teisiniai klausimai praktikoje yra pakankamai nauji, kaip ir teisinis reglamentavimas, kuriuo remiamasi, atstovė aktyviai dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Atsižvelgtina ir į pareiškėjui skirtos administracinės nuobaudos dydį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra laikytina proporcinga, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteistina 408 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 47, 49-51, 66-68).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-6 dalimis, teismas

nutaria:

L. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 51-ANR_N-327-2021, priimtą administracinio nusižengimo byloje (ROIK 21127430847), ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 408 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų) atstovavimo išlaidas L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.

Teisėja Gintarė Bunikienė