Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Vinco Versecko, sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir trečiojo asmens Vilkaviškio savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-727-260/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Artapolas“ ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai, tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, dėl įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sąlygas bei pasirašyti sutartį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo teigimu, ieškovui pasiūlytos pasirašyti Valstybinės žemės nuomos sutarties projekto 20 punkto nuostatos pažeidžia ieškovo, kaip sutarties šalies, teises; tokios nuostatos nėra pavyzdinėje žemės nuomos sutartyje, apie tokią nuostatą nebuvo nurodyta ir skelbime apie žemės sklypo aukcioną. Pagal CK 6.163 straipsnio 1 dalį sutartis sudarančios šalys turi elgtis sąžiningai ir ikisutartinių santykių metu. Todėl ieškovo prieš aukcioną neinformavus apie galimus papildomus nuomininko teisių apribojimus, kokie numatyti sutarties projekto 20 punkte, negalima pripažinti, jog atsakovas elgiasi sąžiningai ir teisėtai, o 20 punktas laikytinas pertekline sutarties sąlyga. Ieškovas teigia, kad ateityje, pasikeitus aplinkybėms bei teisės normoms, jis gal būt pageidaus išsinuomotą žemės sklypą pirkti, o tokia ieškovo teisė negali būti suvaržyta, jei su tuo nesutinka ieškovas.

Teismas atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, kad ieškovo atstovui neatvykus 2007-07-24 pasirašyti Valstybinės žemės nuomos sutarties, laikoma, kad žemės sklypas neišnuomotas ir pradinis įnašas ieškovui negrąžinamas (CK 6.163 str. 1 d.). Ieškovas, gavęs trečiojo asmens 2006 m. liepos 11 dienos kvietimą atvykti 2006 m. liepos 24 d. pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį bei šios sutarties projektą, 2006-07-17 pateikė atsakovui prašymą patikslinti siūlomą sudaryti žemės nuomos sutartį, išbraukti iš jos 20 punktą. Atsakovas atsakymą ieškovui parašė tik po nustatytos sutarties pasirašymo dienos. Teismo nuomone, kadangi sutartis nebuvo pasirašyta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, negalima pripažinti, jog žemės sklypo nuomos aukcioną laimėjęs asmuo atsisakė ar nustatytu laiku neatvyko pasirašyti nuomos sutarties.

Apeliaciniais skundais atsakovas Marijampolės apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007-06-28 sprendimą ir ieškinį atmesti. Savo skundus apeliantai motyvuoja tuo, kad:

Atsižvelgiant į tai, jog skelbime apie aukcioną buvo nurodyta, kad minėtas sklypas bus nuomojamas, o ne parduodamas, į ieškovo pasiūlytą nuomos kainą (ieškovas pasiūlė žymiai didesnę žemės nuomos metinę kainą (2100000 Lt) negu buvo pradinė aukciono metinė žemės nuomos kaina (2921,04 Lt) bei žymiai didesnę, negu siūlė kiti aukciono dalyviai, tuo būdu pašalindamas galimus konkurentus sklypui išsinuomoti), kitas bylos aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovas siekė išsinuomoti žemės sklypą, turėdamas tikslą pastačius, ar tik pradėjus statyti statinius (įregistravus VĮ Registrų centre), šį sklypą įsigyti ne konkurso tvarka. Ieškovas, kilus neaiškumams, galėjo iki aukciono išsiaiškinti su nuomotoju dėl ketinamo ateityje sklypą parduoti;Aukciono nuostatų 37 punktas nustato ne sutarties sąlygų suderinimą, o sutarties pasirašymo vietos dienos ir tikslaus laiko suderinimą, ką įmanoma suderinti ir raštu. Ieškovas dėl sutarties pasirašymo datos ir laiko pretenzijų nereiškė, sutarties pasirašyti nurodytu laiku neatvyko, o ieškovo pasirinkta tvarka svarbių sutarties sąlygų aptarti ir išspręsti abiems šalims priimtinu būdu neįmanoma. Ieškovas nesiekė derinti sutarties pasirašymo vietos, datos arba laiko, ir nustatytu laiku neatvyko pasirašyti sutarties;Ieškovo reikalavimas įpareigoti pasirašyti sutartį yra netinkamas, o teismas, jį patenkindamas, netinkamai taikė CK 6.154 - 6.159 straipsnius, pažeidė CK 6.156 straipsnį, kuriame yra įtvirtintas sutarties laisvės principas, viešąjį interesą. Be to, šioje byloje netaikytinos nei Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis, nei Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 5(328) nebuvo nurodyta sąlyga, jog išnuomojamas žemės sklypas nebus parduodamas. Tokia sąlyga laikytina neteisėtu papildomu nuomininko teisių apribojimu, ji prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 daliai ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktui; Atsakovo pareikšta nuomonė, kad ieškovas siekia ne išsinuomoti žemės sklypą, o ateityje jį nusipirkti, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, laikytina nepagrįsta, nes ginčas kilęs dėl žemės nuomos sutarties sąlygų, o ne dėl žemės pardavimo sutarties sąlygų;Sąžiningai elgdamasis, atsakovas privalėjo ieškovą raštu informuoti apie nesutikimą su pastarojo prašymu patikslinti žemės nuomos sutartį iki nustatytos sutarties pasirašymo dienos ir, dėl atsiradusių naujų aplinkybių, suderinti su ieškovu naują sutarties pasirašymo datą ir laiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

CPK 263 straipsnio 1 dalyje suformuluoti teismo sprendimui keliami teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimai yra tarpusavyje tampriai susiję, todėl neįvykdymas vieno iš šių reikalavimų, reiškia kito pažeidimą.

CPK 12, 178 straipsnių nuostatomis, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (grindžia savo reikalavimus), o pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas paminėtas civilinio proceso taisykles, netinkamai įvertino ir neteisingai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kurios neatitinka faktinių aplinkybių, ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai asmenys įsipareigoja kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laivės principas, kuris taip pat reiškia, kad sutarties šalys turi teisę ne tik sudaryti sutartį, bet ir susitarti dėl jos sąlygų, t.y. sutarties laisvė apima ir laisvę savarankiškai nustatyti jos turinį bei formą (išskyrus įstatymo numatytus atvejus).

Pagal CK 6.551 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybinė žemė gali būti išnuomota aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri buvo nustatyta Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintuose Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatuose.

CK 6.545 straipsnis nustato, kad žemės nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Pagal CK 1.5 straipsnio nuostatas, civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal CK 6.158 straipsnį, kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, ir šios pareigos šalys savo susitarimu negali pakeisti ar panaikinti.

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (toliau - savivaldybės administracija) Valstybės turto fondo informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbė naujo valstybinės žemės sklypo, Vytauto g. 77, Vilkaviškyje, nuomos 99 metų laikotarpiui viešą aukcioną, kurio protokolo duomenimis, didžiausią žemės nuomos mokestį pasiūlė UAB „Artapolas“. Savivaldybės administracijos 2007-07-11 rašte, išsiunčiant ieškovui valstybinės žemės nuomos sutarties (toliau – nuomos sutartis) projektą, buvo pranešama sutarties pasirašymo laikas ir vieta, o nuomos sutarties projekto 20 punkte nurodyta, kad nuomojamas žemės sklypas nebus parduodamas nuosavybėn dėl priežasčių, nurodytų šiame rašte. 2006-07-17 ieškovo prašyme išbraukti iš pateikto žemės nuomos sutarties projekto 20 punktą, nurodoma, kad šio punkto sąlyga nebuvo žinoma aukciono dalyviams, ir ji prieštarauja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 daliai, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatoms, o atsakovas, 2006-07-25 rašte atsakydamas į ieškovo 2006-07-17 raštą, nurodė, kad nėra teisinio pagrindo koreguoti nuomos sutarties 20 punktą, nes konkrečiu atveju netaikomos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuomos sutarties projektas iš esmės atitinka valstybinės žemės nuomos pavyzdinę sutartį, kurios reikalavimai nustatyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų taisyklių priede.

Tačiau teismas be pagrindo, nesilaikydamas CPK taisyklių, netinkamai įvertinęs ir neteisingai nustatęs esmines faktines bylos aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui, nepagrįstais motyvais įpareigojo atsakovą išbraukti iš nuomos sutarties projekto 20 punktą bei pasirašyti su ieškovu žemės nuomos sutartį, konstatavęs, kad atsakovas, įrašydamas nuomos sutarties projekte nurodytą nuostatą, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai, ir tai pažeidžia ieškovo, kaip sutarties šalies, teises, o ieškovas elgiasi teisėtai, pagrįstai teigdamas, kad „ateityje, pasikeitus aplinkybėms bei teisės normoms, jis gal būt ir pageidaus išsinuomotą žemės sklypą pirkti, ir tokia jo teisė, jei ji priklausomai nuo aplinkybių ir teisinio reguliavimo priemonių buvimo atsirastų ateityje, šiuo metu sudaroma nuomos sutartimi negali būti suvaržyta, kada su tuo nesutinka pats ieškovas“. Beje, šios teismo išvados yra prieštaringos. Antai, teismas, motyvuodamas tuo, kad ginčas kilęs dėl žemės nuomos, o ne pardavimo sutarties sąlygų, pripažino pagrįstu ieškovo motyvą dėl jo teisės, šiam „pageidaujant“, „ateityje nusipirkti“ ginčo žemės sklypą, tačiau atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovas „siekia ateityje jį nusipirkti“; be to, bylos duomenimis, ieškovas nustatytu laiku neatvyko į nuomos sutarties pasirašymo vietą, tačiau teismas nurodė, kad negalima pripažinti, jog žemės sklypo nuomos aukcioną laimėjęs asmuo nustatytu laiku neatvyko pasirašyti nuomos sutarties.

Beje, teismas, nurodęs, jog pagrįstas ieškovo ieškinys atsakovui, o ieškovas elgėsi teisėtai ir sąžiningai, neatsižvelgė į nuomos sutarties esmę, į jos tikslą, esmines sąlygas, į tai, jog Vyriausybės nutarimo Nr. 962 2.8 punkto pagrindu nuomotojui suteikta teisė, bet ne pareiga parduoti nuomininkui aukcione išnuomotą žemės sklypą. Tuo labiau, kad valstybinės žemės nuomos aukcionas buvo surengtas turint tikslą ne parduoti naują žemės sklypą, o jį išnuomoti. Teismas neįvertino, ir aplinkybės, kad ieškovas, siekdamas išsinuomoti žemės sklypą 99 metams, pasiūlė žymiai didesnę žemės nuomos metinę kainą (2 100 000 Lt), negu pradinė aukciono metinė žemės nuomos kaina (2 921,04 Lt) bei žymiai didesnę, negu siūlė kiti aukciono dalyviai (pašalindamas galimus konkurentus sklypui išsinuomoti), nors ieškovas yra nurodęs apie sunkią jo turtinę padėtį, didelius įsiskolinimus (b. l. 5 – 30). Teismas neatkreipė dėmesio, jog šalys, sudarydamos sandorį, siekė tam tikro tikslo, šiuo atveju, ieškovas ketino išsinuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, o atsakovo tikslas buvo gauti nuomos mokestį, ir sutarties projekto 20 punkto sąlyga nekeitė sutarties esmės bei nekliudė šalims siekti nurodytos sutarties tikslų.

Minėta, kad nuomos sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta, nesuderinus šalių valios, tačiau tarp šalių ir nebuvo tinkamų sutarties sudarymo derybų, kurių metu pagrindinė abipusė šalių pareiga - elgtis sąžiningai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str. ir 6.163 str.). Be to, nepagrįstai ieškovas reikalavimą grindė Žemės įstatymo 10 straipnio 5 dalies, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis, kurios netaikytinos šioje byloje, nes šiuo atveju aukcione buvo išnuomojamas naujas žemės sklypas, be statinių, o nurodyta teisės norma nustato taisykles dėl žemės sklypų pardavimo be aukciono, kai jie užstatyti fiziniams ar juridiniam asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

Kolegijos nuomone, turint omenyje faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovas, dalyvavęs aukcione tikslu išsinuomoti naują žemės sklypą, nepagrįstai ieškinyje nurodytais pagrindais ginčijo neesminę nuomos sutarties projekto sąlygą, kuri nekliudė pasiekti nuomos sutarties tikslo. Beje, neturi pagrindo ir ieškovo teiginys, jog atsakovas nesąžiningas ir dėl to, kad, nesutikdamas išbraukti sutarties projekto 20 punkto nuostatos, nesuderino su ieškovu sutarties pasirašymo naujos datos. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas siekė suderinti naują sutarties pasirašymo datą arba laiką, jog jis pakankamai rūpestingai ir sąžiningai siekė derėtis su atsakovu dėl sutarties sudarymo.

Dėl nurodytų motyvų, apygardos teismas, be pagrindo patenkinęs ieškinį jame nurodytu pagrindu, netinkamai taikė įstatymą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, atmetant ieškinį ir pakeičiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant iš ieškovo valstybei žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas (CPK 329-330 str., 80, 93, 96 str.). Be to, iš ieškovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 80, 92-93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo UAB „Artapolas“ ieškinys atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sąlygas ir pasirašyti sutartį bei priteista iš atsakovo ieškovui 200 Lt (du šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priimti naują sprendimą: atmesti ieškovo UAB „Artapolas“ ieškinį atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai (trečiasis asmuo – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija) dėl įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sąlygas ir dėl įpareigojimo pasirašyti nuomos sutartį. Priteisti iš ieškovo UAB „Artapolas“ (įmonės kodas 151454792, buveinės adresas Kęstučio g. 4, Marijampolė) 29 900 Lt (dvidešimt devynis tūkstančius devynis šimtus litų) žyminio mokesčio išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB „Artapolas“ (įmonės kodas 151454792, buveinės adresas Kęstučio g. 4, Marijampolė) valstybei 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą bei 19 Lt (devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.