- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-451-238/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- G. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos bausmės ir vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nuosprendis dėl bausmių subendrinimo pakeistas – vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu pagal LR BK 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 4 dalimi subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams. Bausmės pradžia – 2011-11-22, bausmės pabaiga – 2016-10-26.
Nuteistasis G. R. pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija 2014 m. gruodžio 23 d. priimtu nutarimu Nr. P3-966 nutarė taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 10 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 24 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis per rekomendacijoms skirtą laikotarpį įvykdė komisijos skirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti tvirtinti Komisijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs priimto nutarimo taikyti nuteistajam G. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, konstatavo, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai, vieną kartą buvo padaręs drausmės pažeidimą ir vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka, t. y. nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Teisme nuteistasis savo kaltės nusikaltimų padaryme nepripažino. Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 34 700 Lt civilinis ieškinys, tačiau nuteistasis yra padengęs tik labai nedidelę dalį priteisto civilinio ieškinio, t. y. 120 Lt. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra tai, kad nuteistasis ne visuomet apmąsto savo elgesio neigiamas pasekmes, galimos problemos susijusios su alkoholio vartojimu, finansiniai įsipareigojimai. Nuteistojo neatlikta laisvės atėmimo dalis, atsižvelgiant į padarytas nusikalstamas veikas, dar yra didelė. Teismas laikė, kad įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo atlikta bausmės dalis, atsižvelgiant į paskirtos bausmės bendrą trukmę, dar nėra pakankama, siekiant įgyvendinti nuosprendžiu skirtą individualizuotą bausmę bei teisingumo principą. Teismas nusprendė, kad išanalizuotų duomenų pagrindu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis G. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir lygtinai paleisti jį iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nieko nėra pasisakyta apie tai, jog jis jau nuo 2014-06-11 dėl pavyzdingo elgesio yra pervestas į įkalinimo vietos nesaugomą zoną, kurioje gyvena ir gali laisvai vaikščioti bei bendrauti su laivėje gyvenančiais neteistais asmenimis, jokių pažeidimų, gyvendamas laisvėje, nėra padaręs. Mano, jog teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą, neįvertino valstybės siekiamo tikslo įgyvendinančio sukurtų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų funkcijų, kurioms pavesta įgyvendinti valstybės politiką. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis vykdė ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo nusikalstamo elgesio bei smurto rizika vertinama kaip žema. Jis anksčiau neteistas, skatintas, dirba, sportuoja, dalyvauja siūlomose programose ir renginiuose, yra motyvuotas dirbti laisvėje, UAB „Nugeras“ įsipareigojo priimti jį į darbą. Jis palaiko stabilius socialinius ryšius su šeima, iki teistumo turėjo darbą. Pagal išgales dengia padarytą žalą, o laisvėje būdamas galės padengti ją greičiau. Pasižada, kad ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vien dėl ankstesnės nuobaudos būtų nesąžininga ir tai prieštarautų įstatymo baudžiamosios politikos principams bei tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. R. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Tuo atveju, kai asmuo atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus LR BVK 157 straipsnyje, t. y. yra atlikęs reikiamą dalį paskirto bausmės laiko, turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės (nuteistojo asmenybė, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnis, pobūdis ir padarymo aplinkybės, ankstesni teistumai, nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės).
Konstatuojama, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BVK 157 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadas, nusikalstamo elgesio riziką, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai vertino anksčiau paminėtas nutartyje nurodytas aplinkybes. Teismas pagrįstai įvertino nusikaltimų, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, pobūdį ir sunkumą – padaryti du sunkūs ir pasikėsinta padaryti vieną sunkų nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino; elgesį bausmės atlikimo metu (vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, ir nors galiojančių nuobaudų šiuo metu neturi, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo nepriekaištingas). Aukštesnysis teismas pažymi, kad vertinant, ar nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals, svarbu nustatyti ne tik formalųjį neatliktos bausmės pobūdį, tačiau ir jos sąsają su materialiaisiais pagrindais. Tai, kad nuteistasis atliko būtinąją bausmės dalį, kurią būtina atlikti siekiant pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo, savaime nepaneigia teismo teisės vertinti atliktos bausmės dalį materialiųjų sąlygų kontekste. Teismas tik įvertinęs materialiąsias aplinkybes (nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį ir padarymo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes) gali padaryti išvadą, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, kad būtų galima daryti išvadą, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Manytina, kad vien tik nuteistojo G. R. skunde nurodomos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo taikyti lygtinį paleidimą (jis yra pervestas į įkalinimo vietos nesaugomą zoną, kurioje gyvena ir gali laisvai vaikščioti bei bendrauti su laivėje gyvenančiais neteistais asmenimis, jokių pažeidimų, gyvendamas laisvėje, nėra padaręs ir pan.) tokios neabejotinos išvados nesuponuoja.
Apeliantas mano, kad teismas, atmesdamas Komisijos nutarimą, neįvertino valstybės siekiamo tikslo, įgyvendinančio sukurtų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų funkcijų, kurioms pavesta įgyvendinti valstybės politiką. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, kuris nurodo, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Taigi iš šių pamatinių valstybės konstitucinių nuostatų yra akivaizdu, kad visuomenės atstovų nuomonės neįpareigoja teismo tvirtinti ar netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų komisijų nutarimus (t. y. priimti tik tokį sprendimą, kokį priėmė komisija), nes konstitucinis imperatyvas draudžia kitiems subjektams kištis į bausmės skyrimą ir vykdymą bei įpareigoja būtent teismą, įvertinus formaliųjų ir materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų visumą, priimti galutinį sprendimą taikyti ar atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 straipsnis). Konstatuotina, kad dar neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, yra labai didelė – daugiau nei pusantrų metų. Paleidus nuteistąjį G. R. lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Aukštesniojo teismo nuomone, šiuo atveju negalima remtis tik nuteistojo pabrėžiamais lygtinio paleidimo tikslais, bet visiškai nekreipti dėmesio į pačios bausmės paskirtį, nes tai prieštarautų teisingumo principui. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad per trumpas paskirtos bausmės atliktas laikas gali G. R. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Taip pat pabrėžtina, kad tokiu atveju būtų pažeistas ir visuomenės saugumo interesas, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo padaryto labai sunkaus nusikaltimo, nes jis pernelyg švelniai nubaustas.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas pagrįstai Komisijos nutarimo nepatvirtino. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pagal skundo argumentus nėra pagrindo. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo G. R. skundo, todėl jis atmetamas, o teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo G. R. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.