Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant :

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo pareiškimą suinteresuotam asmeniui, dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šio fakto nustatymas turės pareiškėjui juridinę reikšmę, kadangi jis siekia gauti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą ir juridiškai įregistruoti palikimo priėmimą.

Mirusysis A. S. su AB „Swedbank“ buvo sudaręs pensijos kaupimo sutartį, todėl 2014 m. gruodžio 31 d. jis buvo sukaupęs 1721,16 Lt (498,48 €).

Pareiškėjas nori gauti paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiojo turtą, tačiau negali notarui pateikti įrodymų, kad palikimą po A. S. mirties priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti jo turtą. Pas notarą per įstatymo numatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kadangi sūnus jokio privalomai registruotino turto neturėjo, o apie tai, kad jis buvo sudaręs pensijos kaupimo sutartį tuo metu pareiškėjui nebuvo žinoma. Pranešimą iš banko |(sūnaus vardu) gavo 2015 m. vasario 23 d., todėl kreipėsi į notarą dėl šių lėšų paveldėjimo, tačiau kadangi jau buvo praėjęs trys metai nuo sūnaus mirties, tai notaras iš jo jokių dokumentų dėl sūnaus priklausančių piniginių lėšų paveldėjimo nepriėmė. Esant tokioms aplinkybėms faktą, kad palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti mirusiojo turtą, pareiškėjas gali įrodyti tik teisme, todėl tokio fakto nustatymas turės juridinę reikšmę. Dokumentais šio fakto pareiškėjas įrodyti negali, nes tokių dokumentų nėra. Faktą, kad pareiškėjas įgijo palikimą jį pradėdama faktiškai valdyti, patvirtina tokios aplinkybės – po sūnaus mirties pareiškėjas su žmona palaidojo sūnų, jam atiteko ir visi sūnui priklausę asmeniniai bei namų apyvokos daiktai, rūbai ir kt. nes sūnus iki mirties gyveno kartu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame name – tokiu būdu pareiškėjas perėmė palikimą po savo sūnaus A. S. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Lietuvos Respublikos CK 5.5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad įpėdiniais gali būti: paveldint pagal įstatytą – fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, paikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.

LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdiniai, šiuo atveju pareiškėjas J. A. S., laikomi priėmusiais palikimą, kai jie faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (įgyvendinti ir naudotis paveldima nuosavybės teise), su ketinimu priimti palikimą kreipėsi į notarą ar teismą. To paties kodekso 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, t.y. jį valdo, naudoja, prižiūri ir kt.

Kadangi teismo posėdyje nustatyta, jog J. A. S. atliko CK 5.50 str. 1 d. ir 5.51 str. 1 d. numatytus juridiškai reikšmingus veiksmus, teismas sprendžia, remdamasis nustatytomis teismo posėdyje aplinkybėmis, jog jis sūnaus A. S. palikimą faktiškai priėmė. Kadangi nėra tai patvirtinančių dokumentų ir pareiškėjas negali jų gauti kitu būdu, pareiškimas patenkintinas visiškai ir nustatytinas juridinis faktas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CPK 444, 445 ir 448 str.str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 307, 444 ir 445 str.str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2012 m. balandžio 15 d. mirties, priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas nuosavybės teisės paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.