Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-05-20 · Byla Nr. TS-48-416/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-20
Bylos Nr.
TS-48-416/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22429-2018-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
R. J.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-48-416/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22429-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 20 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. gynėjo advokato A. M. skundą dėl 2020 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-286 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas A. M. prašo panaikinti 2020 m. balandžio 23 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-286 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad 2019-03-13 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką parodė 104 balus, iš kurių 45 balai buvo statiniai, o 59 balai buvo dinaminiai. 2019-10-21 atlikto vertinimo metu nustatyti 89 balai. 2020-03-24 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 87 balus, iš kurių 45 balai buvo statiniai ir 42 – dinaminiai. Nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, per vienerius metus iš aukštos rizikos pereita į vidutinę. Komisija pripažino, kad nuteistasis yra skatintas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau tuo pačiu Komisija padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Komisija nurodo, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra nemaža, t. y. 1 metai 10 mėnesių, tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju Komisija subjektyviai traktuoja įstatymą, nors nuteistasis ir atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus. Teigiama, kad tokiu būdu sukuriama netoleruotina situacija, kai nuo vertintojų nuotaikos priklauso, ar bus tinkamai realizuota nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą. Tokioje situacijoje subjektyvi vertintojų nuomonė įgyja viršenybę prieš įstatymą.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Nustatyta, jog R. J. teistas 2018-06-05 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 4 mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2013 m. spalio 3 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos 3 metų 1 mėnesio 19 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams 19 dienų, atliekant bausmę pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-05-14 iki 2018-05-16. Bausmės pradžia – 2018-10-11, bausmės pabaiga – 2022-02-27. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 10 mėnesių ir 4 dienos.

Komisija, priimdama skundžiama nutarimą, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis teistas 13 kartų. Paskutinį kartą lygtinai paleistas neatlikus 3 metų 1 mėnesio ir 19 dienų laisvės atėmimo bausmės ir šiuo metu atlieka bausmę už nusikaltimą, kurį padarė lygtinio paleidimo metu. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad nusikaltimai orientuoti į turtinę nuosavybę, išskyrus nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuris yra smurtinio pobūdžio. Tai leidžia manyti, kad esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nors teigia, kad nori būti visuomenės dalimi ir laikytis pripažintos vertybių sistemos, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Komisija atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė – 89 balai. Taip pat į tai, kad neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža – 1 metai 10 mėnesių ir 4 dienos.

Nuteistojo R. J. gynėjas advokatas A. M. nurodo, kad 2019-03-13 atliktas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką parodė 104 balus, iš kurių 45 balai buvo statiniai, o 59 balai buvo dinaminiai. 2019-10-21 atlikto vertinimo metu nustatyti 89 balai. 2020-03-24 nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas parodė 87 balus, iš kurių 45 balai buvo statiniai ir 42 – dinaminiai. Nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas, per vienerius metus iš aukštos rizikos pereita į vidutinę.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, jog BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl turi būti analizuojama akivaizdi pažanga ją mažinant. Teismo vertinimu, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistasis per metus laiko nusikalstamo elgesio riziką sumažino 17 balų, tačiau jo elgesyje nustatytas nemažas dinaminių balų skaičius (42 balai), kurį nuteistasis savo geru elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese gali sumažinti.

Skunde nurodyta, kad Komisija pripažino, jog nuteistasis yra skatintas, dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau tuo pačiu Komisija padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, atkreipia nuteistojo gynėjo dėmesį į tai, kad Komisija skundžiamą nutarimą grindė ne tik nurodytu teiginiu, tačiau buvo vertinama aplinkybių visuma bei nuteistąjį charakterizuojantys faktai. Kaip minėta, Komisija atsisakymą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą grindė tuo, kad nuteistasis teistas 13 kartų, jo atžvilgiu buto taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu padarė naują nusikalstamą veiką. Nesant struktūruotoje aplinkoje nuteistojo elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai nepakankami, turi nesėkmingų pastangų sprendžiant problemas patirtį, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms. Komisija atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra vidutinė – 89 balai. Teismas mano, jog atsižvelgiant į nurodytus teiginius, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo atžvilgiu dar negalimas lygtinio paleidimo instituto taikymas.

Dar vienas skundo argumentas – Komisija nurodo, kad likusi neatliktos bausmės dalis yra nemaža, t. y. 1 metai 10 mėnesių, tačiau BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalys numato, kad teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui laiko, kai jie faktiškai bus atlikę minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Šiuo atveju Komisija subjektyviai traktuoja įstatymą, nors nuteistasis ir atitinka visus įstatyme numatytus reikalavimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas nenumato tokių kategorijų – „didelė“, „nemaža“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, kurią tiek Komisija, tiek teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas pritaria Komisijos nuomonei ir mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati R. J. padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, jog sukuriama netoleruotina situacija, kai nuo vertintojų nuotaikos priklauso, ar bus tinkamai realizuota nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą. Tokioje situacijoje subjektyvi vertintojų nuomonė įgyja viršenybę prieš įstatymą.

Teismas nurodytą skundo argumentą vertina kaip deklaratyvią ir objektyviais duomenimis nepagrįstą nuteistojo gynėjo nuomonę. Pažymėtina, jog BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Nurodytas teisinis reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad Komisija, atsižvelgdama į BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turi teisę, bet ne pareigą priimti nutarimą, kuriuo asmeniui taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasi teisės aktuose numatytais reikalavimais bei kriterijais, o ne Komisijos narių nuotaika ar subjektyvia jų nuomone, kaip teigia nuteistojo gynėjas.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą R. J. atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo gynėjo advokato A. M. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo R. J. gynėjo advokato A. M. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika