- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- I-4942-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02833-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- UAB „Palink“
- Atsakovas
- Narkotikų
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Palink“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriuo prašė panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2017-07-13 nutarimą Nr. ATK2-63/17 (toliau – ir Nutarimas) ir administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, jog bendrovė nubausta už tai, kad, kaip nurodyta Nutarime, 2017-05-02 apie 14.20 val. jai priklausančioje parduotuvėje „Iki“ dirbusi darbuotoja pardavė alkoholinius gėrimus (alų) neblaiviam asmeniui. Asmens blaivumo testo metu pirkėjui nustatytas 2,49 promilės girtumas. Mano, kad Departamentas, priimdamas nutarimą, neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, kas sąlygojo nepagrįsto ir neteisingo nutarimo priėmimą. Šiuo atveju Departamentas objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, o Nutarimą grindė tik prielaidomis. Atsakovas Nutarime nurodo, kad pareiškėja nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto draudimo Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Nutarime nurodyta, kad M. M. neblaivumą pirkimo metu patvirtina tyrėjo Klaipėdos AVPK Palangos MPK Veiklos skyriaus viršininko Kęstučio Bončkaus paaiškinimai, kad apie 14.10 prie parduotuvės „Iki“, esančioje Taikos pr. 68A, Palangoje, pastebėjo link parduotuvės einantį svirduliuojantį vyriškį su akivaizdžiais girtumo požymiais. Kaip Departamentas Nutarime nurodo, šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjos į bylą pateiktas vaizdo įrašas bei alkotesterio parodymai. Tačiau tokios Departamento išvados yra nepagrįstos, kadangi pareiškėjos vertinimu, Klaipėdos AVPK Palangos MPK Veiklos skyriaus viršininko paaiškinimai yra subjektyvūs. Be to, skyriaus viršininko pirkimo metu parduotuvėje nebuvo (todėl jis negali patvirtinti, kad M. M. pirkimo metu buvo neblaivus), be to, jo girtumą tikrino tik po beveik pusvalandžio nuo jo apsipirkimo, ir M. M. girtumas buvo tikrintas ne parduotuvėje ir nedalyvaujant pareiškėjos atstovui (nors tai buvo galima padaryti). Pažymėjo, kad nei vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad M. M. alkoholinio gėrimo parduotuvėje „Iki“ pirkimo metu buvo neblaivus, t. y. šiuo atveju nenustatytas pats pažeidimo faktas, todėl administracinė atsakomybė pareiškėjai Nutarimu taikyta nepagrįstai. Nurodė, kad pardavėja I. P. paaiškino, jog nuo M. M. alkoholio kvapas nesklido, jis elgėsi adekvačiai, nesvirduliavo, rišliai kalbėjo, prie kasos stovėjo visiškai ramiai ir alkoholio kvapo visiškai nesijautė. Šias aplinkybes patvirtina ir kitas į bylą pateiktas įrodymas – vaizdo įrašas, kuriame matosi, kad M. M. elgesys, stovėsena, judesiai yra stabilūs, jis nesiūbuoja ir nesvirduliuoja, nesiramsto į greta esančius daiktus, negriūna, pinigus paduoda kasininkei tvirtu mostu, pasiėmęs grąžą, stabiliais ir koordinuotais judesiai nueina. Taigi, vaizdo įrašas (tiesioginis įrodymas) patvirtina kasininkės I. P. paaiškinimus, kad apsipirkimo metu M. M. neturėjo jokių girtumo požymių. Priešingai nei nurodyta Departamento Nutarime, kad asmens neblaivumas matėsi vien pagal tai, kad įėjęs į parduotuvę jis kluptelėjo, neįrodo tos aplinkybės, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus paties apsipirkimo momentu. Pabrėžė, kad kasininkė-pardavėja tuo metu, kai M. M. įėjo į parduotuvę, vaikščiojo tarp lentynų aptarnavo kitus parduotuvės klientus ir M. M. veiksmų negalėjo stebėti ir to nedarė. Kasininkė-pardavėja tik keliolika sekundžių turėjo savo akiratyje M. M. -– kai jį betarpiškai aptarnavo kasoje ir būtent tuo momentu asmuo jokių neblaivumo požymių nerodė. Taigi, akivaizdu, kad byloje esančių įrodymų visuma leido Departamentui daryti tik prielaidą, kad M. M. pirkimo metu galėjo būti neblaivus ir, kad kasininkė-pardavėja I. P. galėjo tai pastebėti. Tuo tarpu sprendimas taikyti pareiškėjai administracinę atsakomybę negali būti pagrįstas prielaidomis; sprendimas taikyti pareiškėjai administracinę atsakomybę turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais bei byloje nustatytomis neginčytinomis aplinkybėmis. Kadangi neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą šiuo atveju nėra, vien dėl to Departamentas neturėjo pagrindo taikyti ekonomines sankcijas pareiškėjai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime (b. l. 19–21) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad siekiant užtikrinti imperatyvaus AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo laikymąsi, pareiškėjos valioje buvo identifikuoti asmenį kaip neblaivų pagal išorinius požymius. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014-02-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-525-481-14 nurodė, jog pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju pagal analogiją galima remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte aprašytais požymiais, kuriems esant, galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, pavyzdžiui: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Pardavėja tiesioginio kontakto su pirkėjais metu turėjo galimybę stebėti jų elgesį, ir preliminariai įvertinti, ar jie yra blaivūs. Pareiškėjos teiginys, kad ji neprivalėjo vadovautis minėtoje metodikoje įtvirtintais požymiais, vertintinas kritiškai kaip prieštaraujantis LVAT teismo praktikai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje pirkėjui nustatytas net 2,49 promilių girtumas (t. y. vidutinis girtumo laipsnis, artimas sunkiam girtumo laipsniui), darytina neabejotina išvada, jog darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, o tai, kad ji to nepastebėjo, vertintina kaip nepakankamas atidumas. Pažymėjo, kad vaizdo įrašas tik papildomai patvirtina, kad pardavėja, parduodama alkoholinius gėrimus ir elgdamasi atidžiai, turėjo galimybę įsitikinti, kad asmuo yra girtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2017-07-13 nutarimo Nr. ATK2-63/17 (toliau – Nutarimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Nustatyta, kad Nutarimas surašytas dėl to, kad 2017-05-02 apie 14.22.57 val. pareiškėjai priklausančioje parduotuvėje dirbusi pardavėja pardavė alkoholinius gėrimus (alų) neblaiviam asmeniui. Asmens blaivumo testu Nr. 2230jam nustatytas 2,49 promilės girtumas. Nutarime konstatuota, kad pardavėja pardavė alkoholinius gėrimus akivaizdžiai neblaiviam asmeniui, kuriam nustatytas 2,49 promilės girtumas, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Departamento nuomone, pardavėja neįsitikino asmens blaivumu, kas yra būtina kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus. Įvertinus įmonės lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įmonei skirta artima vidurkiui, tačiau už jį mažesnė bauda, t. y. 350 Eur bauda.
AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas šis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Be to, AKĮ nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog šiuo atveju pagal analogiją galima remtis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Bendros asmens būklės įvertinimo metodika. Bendrosios asmens būklės vertinimo metodikos 2 punkte aprašyti požymiai, kuriems esant, galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs, pavyzdžiui: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Taigi, pardavėjai tiesioginio kontakto su pirkėjais metu turi galimybę stebėti jų elgesį, ir preliminariai įvertinti, ar jie yra blaivūs.
Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad pareiškėja alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Palangos MPK) Veiklos skyriaus viršininko Kęstučio Bončkaus 2017-05-02 tarnybinis pranešimas (b. l. 28), neblaivaus asmens paaiškinimas (b. l. 29) bei kiti byloje esantys įrodymai. Minėtame 2017-05-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareigūnas pastebėjo, kaip į prekybos centrą svirduliuodamas įeina akivaizdžiai neblaivus vyriškis. M. M. 2017-05-02 paaiškinime pats aiškiai nurodo, kad 2017-05-02 13.50 val. išėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nes namuose vartojo alkoholinius gėrimus, bet jų pritrūko (b. l. 29). Pareiškėja iš esmės neginčija, jog minėtas asmuo buvo neblaivus, tačiau nesutinka su skundžiamo nutarimu dalyje, kuria konstatuota, jog darbuotoja negalėjo nenustatyti, kad minėtas asmuo yra neblaivus. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi, ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (LVAT 2012-09-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Šioje byloje aplinkybė, kad pareiškėjos darbuotoja galėjo nematyti, jog pirkėjas svirduliuoja, ar tuo metu jo veiksmai buvo pakankamai koordinuoti, ar buvo nerišli kalba, savaime nereiškia, jog pardavėja negalėjo nepastebėti, kad pirkėjas yra neblaivus. Be to, byloje nenustatyta (pareiškėja to ir neteigia), jog pardavėja atliko tam tikrus veiksmus, kad įsitikintų minėto asmens blaivumu.
Teismas pažymi, kad (kaip buvo paminėta) pardavėjui nėra nustatyta pareiga tikrinti asmens, perkančio alkoholinius gėrimus, girtumo. Jis gali, o, žinodamas apie įstatymo nustatytą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, ir privalo tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad šis yra neblaivus. Šiuo atveju, remiantis administracinėje byloje esančiu pardavėjos paaiškinimu (b. l. 32), kad ji pardavė vyrui alų, nes jis jai nesukėlė įtarimų, kad būtų neblaivus, kad jis nesvirduliavo, negriuvinėjo, kalbėjo rišliai, nesijuto alkoholio kvapo, galima daryti prielaidą dėl jos nepakankamo atidumo aptariamo draudimo taikymo prasme. Byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime matyti, kad 2017-05-02 apie 14.20 val. pareigūnas, būdamas Taikos gatvėje, prie pastato pažymėto numeriu 68A, kuriame yra prekybos centras „Iki“, pastebėjo, kaip į prekybos centrą svirduliuodamas įeina akivaidžiai neblaivus vyriškis; už kelių minučių vyriškis išėjo nešdamasis plastikinį maišelį pilną plastikinių alaus butelių. Vėliau nustatyta aplinkybė, kad M. M. buvo nustatytas 2,49 promilės girtumo laipsnis, patvirtina šio pareigūno paaiškinimą apie M. M. neblaivumo akivaizdumą. Svarbu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos AVPK Palangos MPK I. P. atžvilgiu 2017-05-13 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 60ANPAN-99610251-17, kuriame pažymėta, kad 2017-05-02 14.22 val. pardavėja I. P. parduotuvėje UAB „Palink“ adresu Taikos g. 68A, Palanga pardavė alkoholinį gėrimą alų neblaiviam asmeniui M. M., kuriam buvo nustatytas 2,49 promilių neblaivumo laipsnis, ir už šį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, surašytas administracinis nurodymas su siūlymu I. P. sumokėti 10 Eur baudą (b. l. 36). Be to, Klaipėdos AVPK Palangos MPK tyrėja M. M. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 60ANP-97853585-17 dėl to, kad 2017-05-02 apie 14.40 val. pastarasis viešojoje vietoje, adresu Taikos g. 68A, Palangoje pasirodė neblaivus, kai nustatytas 2,49 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 33, 34). Klaipėdos AVPK Palangos MPK 2017-05-02 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 60ANN-97854335-17 M. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalies (<...> neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę) pažeidimą paskirtas įspėjimas (b. l. 35). Išvardytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad byloje aptariamas alkoholinių gėrimų pardavimas neblaiviam asmeniui M. M. įvyko dėl pareiškėjos darbuotojos I. P. netinkamo savo pareigų atlikimo. Tai leidžia daryti išvadą, kad nurodytas pardavimas įvyko dėl pareiškėjos pardavėjos, o, atsižvelgiant į ūkio subjekto ir jo darbuotojo veiksmų sąsają, ir pačios pareiškėjos kaltės.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, sprendžiama, kad Departamento 2017-07-13 nutarimu Nr. ATK2-63/17 faktinės aplinkybės vertintos ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos taikytos tinkamai, minėtas sprendimas (nutarimas) pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Palink“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.