Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-155-660/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-07
Bylos Nr.
A20.-155-660/2022
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00047-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Larisa Tamulionienė (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie LR VRM
Advokatai
Paulius Vinkleris, Ričardas Kubilius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-155-660/2022Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00047-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS2022 m. kovo 7 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Dangei Gilienei,

užsienietei B. H. H. ir jos atstovui advokatui Ričardui Kubiliui,vertėjaujant S. M. ir H. I.,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjo užsienietės B. H. H. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundą panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58151 dalį, kuria paskirtas šiai užsienietei laikinas apgyvendinimas Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo (toliau - Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje, nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę-apgyvendinti šią užsienietę Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) priėmė sprendimą Nr. 22S58151 įleisti B. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau - MIGRIS informacinė sistema) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir ją apgyvendinti Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo (toliau - Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas Nr. 22S58151 motyvuotas tuo, kad užsienietė nepateikė jokių savo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjo manymu, sprendimas yra deklaratyvus ir neargumentuotas bei išsamiai nemotyvuotas. Užsienietė su sprendimu dalyje dėl jos apgyvendinimo sąlygų nesutinka, nurodo, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, duomenis apie save teikia, o savo teisėmis naudojosi sąžiningai, pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė ją sulaikyti, nėra padariusi, nebandė išvykti, nei pasislėpti, nei trukdyti, nei kitaip vengti išsiuntimo proceso. Užsienietės sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, pasak pareiškėją, pagrįstai užsienietei gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas B. H. H. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti. Vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalimi prašoma panaikinti sprendimo Nr. 22S58151 dalį dėl B B. H. H. judėjimo laisvės apribojimų ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę - B. H. H. apgyvendinimą užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 22S58151 nusprendė įleisti užsienietę prieglobsčio prašytoją B. H. H. į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Migracijos departamentas nesutinka su skundu ir prašo pareiškėjo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo X2 skyriaus (toliau - Įstatymo X2 skyrius) nuostatos, reguliuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečiu antplūdžio. Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplūdžio nėra atšaukta, todėl užsieniečio atžvilgiu yra taikomos minėtame Įstatymo X2 skyriuje nustatytas reguliavimas. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT prie LR VRM laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečiu antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių. Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju - ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančia informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.). Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, su savimi neturėjo jokių dokumentų, leidžiančių nustatyti jos tapatybę. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39983 nesuteikti užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą ji apskundė Migracijos departamentui, kuris skundą išnagrinėjo ir 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė Komisijos sprendimą Nr. 6K-2342 skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus užsienietė apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, byla dar nėra išnagrinėta, Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. liepos 13 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, prieš priimdamas sprendimą dėl užsieniečio įleidimo ir apgyvendinimo, Migracijos departamentas turi nustatyti, ar yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytos aplinkybės, kai priimamas sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietės B. H. H. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pasą ji pametė ir jokių kitų dokumentų neturi. Užsienietė nepateikė ir tyrimo metu negauta jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos pasakojimą, dėl nustatytų pasakojime trūkumų prieglobsčio prašytojos pasakojimas savaime nelaikytinas įrodymu, pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl buvo konstatuota, kad pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, jog prieglobsčio prašytoja prisistatanti B. H. H. gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti ją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais), todėl yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Migracijos departamentas nesutinka su advokato Pauliaus Vinklerio skunde nurodytu argumentu, kad užsienietės atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė - B. H. H. apgyvendinimas užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. B. H. H. atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, užsienietės atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, B. H. H. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi ji nėra sulaikyta. Be to, pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, VSAT prie LR VRM kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT prie LR VRM ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. B. H. H. tapatybė nėra nustatyta, užsienietė nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtinta jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, B. H. H. į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų kirto valstybės sieną.

Užsienietė teismo posėdžio metu skundą palaikė.

Užsienietės atstovas advokatas Ričardas Kubilius teismo posėdžio metu prašė sprendimą Nr. 22S58151 iš dalies pakeisti ir užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės apribojimų.

Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir sprendimą Nr. 22S58151 palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš teismo ir užsienietės asmens bylos bei iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad save prisistatanti B. H. H., gim., be asmens tapatybės patvirtinančio dokumento neteisėtai 2021 m. liepos mėnesį atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Migracijos departamento sprendimu Nr. 22S58151 nuspręsta įleisti prisistačiusią B. H. H. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir ją apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. sausio 17 d.

Užsienietė (MIGRIS) informacinėje sistemoje dienos buvo užregistruota 2021 m. liepos 13 d., galutinis sprendimas dėl jos, kaip prieglobsčio prašytojos, dar nėra įsiteisėjęs, todėl Migracijos departamentas, nepažeidžiant Vyriausybės Nutarimo Nr. 517, Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje numatyto 6 mėnesių termino, priėmė sprendimą Nr. 22S58151 dėl B. H. H. įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose.

Įstatymo X2 skyrius, numatantis 140⁸ straipsnio taikymą, ir Vyriausybės Nutarimas Nr. 517 galiojo sprendimo Nr. 22S58151 priėmimo metu. Šio straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje imperatyviai pažymėta, kad kai VSAT prie LR VRM priima iš užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį arba užsieniečiui, dėl kurio priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, priimamas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir laikinai apgyvendina VSAT prie LR VRM ar kitose apgyvendinimui pritaikytose vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Įstatymo 140⁸ straipsnis ir Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalis nenumato užsieniečiams ir/ar prieglobsčio prašytojams skirti Įstatymo 113 straipsnyje numatytą sulaikymą ar 115 straipsnyje numatytas alternatyvias sulaikymui priemones. Įstatymo 140⁸ straipsnis ir Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalis numato prieglobsčio prašytojams skirti jų įleidimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o toks apgyvendinimas nėra sulaikymas ar alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 113 ir 115 straipsniuose. Todėl pareiškėjo prašymui panaikinti sprendimo Nr. 22S58151 dalį dėl B. H. H. judėjimo laisvės apribojimo Lietuvos Respublikoje, taikant jai alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinti B. H. H. užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, teisinio pagrindo nėra.

Atsižvelgus į išdėstytą pagrįstai tikėtina, kad B. H. H., nesulaukusi galutinio sprendimo dėl prieglobsčio prašymo ir būdama laisvėje, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Be to, užsienietei pasislėpus, jos paieška kaip asmens, kurio asmenybės duomenys nežinomi, ir kuris Lietuvos Respublikoje neturi jokių socialinių, ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika, bus apsunkinta arba neįmanoma.

Konstatuotina, jog sprendimas Nr. 22S58151 dalyje dėl užsienietės B. H. H. laikino apgyvendinimo Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, taikant jai judėjimo laisvės apribojimus 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl skundas netenkintinas, o sprendimas minėtoje dalyje paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

užsienietės B. H. H. atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundo netenkinti ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 22S58151 dalį, kuria paskirtas šiai užsienietei laikinas apgyvendinimas Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja Larisa Tamulionienė