Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. e2-37722-905/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
e2-37722-905/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30977-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
  • 2.5.10.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. e2-37722-905/2017Proceso Nr. 2-68-3-30977-2017-5(S)Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.10.5.2.1; 2.5.10.5.2.17
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Palinka“, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“, ieškinį atsakovui I. G. (I. G.) dėl žalos atlyginimo.

Reikalavimų santrauka

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3024,14 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų metines procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas, būdamas UAB „Palinka“ vadovas, nesiėmė veiksmų inicijuoti įmonės bankroto bylos iškėlimo, tokiais veiksmais padarydamas žalos. Anot ieškovo, žalos sumą sudaro nepadengta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3037-567/2017 patvirtinta kreditorių finansinių reikalavimų už 1324,14 Eur ir administravimo išlaidų už 1700 Eur suma, iš viso 3024,14 Eur. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

Ieškinys teisme priimtas 2017 m. rugpjūčio 11 d. Procesiniai dokumentai, atsakovui siųsti paštu, grąžinti neįteikti. Gyventojų registro duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra Klaipėdos m. sav. Atsakovui apie ieškinio priėmimą pranešta viešo paskelbimo būdu 2017 m. rugsėjo 4 d. (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis). Pranešime išaiškinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį ir atsiliepimo nepateikimo padariniai, nustatytas keturiolikos dienų terminas šiam veiksmui atlikti (CPK 142 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir esant ieškovo prašymui, byloje priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Iš Juridinių asmenų registro 2017 m. sausio 3 d. išrašo duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 28 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Palinka“ vadovas ir akcininkas (e. b. l. 8-10). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-6215-567/2016, iškelta UAB „Palinka“ bankroto byla; įmonės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Gribžiniai“ (e. b. l. 21-22). Nutartyje nurodyta, kad UAB „Palinka“ finansinės atskaitomybės rinkinio viešajam registrui neteikė nuo 2010 m., turto įmonė neturi. Nurodyta nutartimi įmonės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3037-567/2017, teismas nutarė taikyti BUAB „Palinka“ supaprastintą bankroto procedūrą, patvirtino kreditorių reikalavimus už 1324,14 Eur ir 1700 Eur bankroto administravimo išlaidų sąmatą. Anot ieškovo, atsakovas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje įtvirtintų įpareigojimų neįvykdė, turto neperdavė. 2017 m. kovo 6 d. sudaryto bankrutuojančios įmonės balanso duomenimis, įmonė jokio turto neturėjo.

Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) buvo nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ir taikydamas šią atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad „bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas tokio pobūdžio bylose nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. <...> atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos <...>. Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3037-567/2017, matyti, kad teismas patvirtino BUAB „Palinka“ kreditorių sąrašą – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus reikalavimą už 190,87 Eur ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos reikalavimą už 1133,27 Eur (e. b. l. 19-20). 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi teismas pasiūlė ieškovui pateikti papildomų argumentų ir (arba) įrodymų dėl aplinkybių, kokiu mastu bendrovės skolos būtų sumažėjusios, jeigu atsakovas būtų laiku iniciavęs bankroto bylos iškėlimą, be to, pateikti duomenis apie skolų didėjimą iki bankroto bylos iškėlimo, pateikti duomenis apie turtą, iš kurio galėjo būti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais ir kad šio turto būtų sumažėję dėl bankroto bylos neinicijavimo. Iš ieškovo atstovo pateiktų papildomų duomenų matyti, kad bankroto administratoriaus 2017 m. spalio 6 d. prašyme dėl patikslinto kreditorių sąrašo patvirtinimo nurodoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pakeista kreditoriumi VĮ Turto banku. Iš nurodyto prašymo turinio taip pat matyti, kad VĮ Turto banko skolą sudaro 1068,89 Eur mokestis ir 64,38 Eur netesybos, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skolą sudaro 180,77 Eur mokestis ir 10,10 Eur netesybos. Išrašai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinių sistemų patvirtina, kad skolos susidarė 2010-2012 m. laikotarpiu. Pažymėtina, kad nurodytos skolos atsirado dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų, paskaičiuotų pagal draudėjo pateiktus pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas ir pranešimus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą už laikotarpį nuo 2011 m. kovo mėn., bei už gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemokas (e. b. l. 42-45), iš viso 1249,66 Eur. Ieškovas nurodė, kad įmonė įsipareigojimų kreditoriams nebevykdė nuo 2010 metų, tačiau iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad skolos susidarė už 2010-2011 mokestinius metus, todėl šie duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad skolos didėjo būtent dėl atsakovo nesikreipimo į teismą. Pažymėtina, kad nurodytų skolų ir į balansą įrašyto turto santykis buvo vertinamas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo ieškovui klausimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti visą kreditorinių reikalavimų sumą, nepriklausomai nuo to, kada kreditorių reikalavimai atsirado-didėjo. Pažymėtina, kad žalos kreditoriams atsiradimą ar ankstesnių skolų (žalos) padidėjimą lemia laiku neįvykdyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad kreditorių reikalavimai išaugo dėl atsakovo kaltės, todėl bankroto byloje patvirtintą kreditorių reikalavimų sumą ieškovas nepagrįstai traktuoja kaip padarytą žalą, kurios atsiradimą būtų nulėmę atsakovo neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratoriaus argumentai ir pateikti įrodymai apie skolų susidarymą nepatvirtina atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų (Civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniai) dėl 1249,66 Eur dydžio žalos (1068,89 + 180,77 Eur), todėl ši ieškinio reikalavimų dalis atmestina, o ieškovui iš atsakovo priteistina tik 74,48 Eur netesybų suma, t. y. būtent ta suma, kuria ilgainiui didėjo kreditorių reikalavimai. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteistinos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 74,48 Eur sumos.

Nagrinėdamas ieškovo reikalavimus dėl 1700 Eur administravimo išlaidų priteisimo, teismas dar kartą atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi ieškovui pasiūlyta pateikti duomenų apie tai, kaip sumažėjo įmonės turtas dėl to, kad, anot ieškovo, atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių, kad įmonė prarado turtą būtent dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad įmonė iš viso būtų turėjusi turto ir buvo (nors ir teorinė) galimybė padengti administravimo išlaidas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo teigti, kad administravimo išlaidos atsirado (šių išlaidų padengti nėra galimybės) būtent dėl to, kad atsakovas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, t. y. neperdavė turto ir dokumentų. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nematyti, kad bankroto administratorius būtų kreipęsis dėl priverstinio bendrovės turto ir dokumentų perdavimo. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimų dalį dėl žalos, kurią sudaro bankroto administravimo išlaidos, priteisimo.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tai valstybei iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 2,46 procento reikalavimų), priteistina 15 Eur žyminio mokesčio. Iš atsakovo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos kol kas mažesnės, negu teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismo išvada

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Palinka“, j. a. k. 302524677, kuriai atstovauja bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Gribžiniai“, j. a. k. 304059458, iš atsakovo I. G. (I. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 74,48 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 48 ct) žalos ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 74,48 Eur (septyniasdešimt keturių eurų 48 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. G. (I. G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika) Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius