Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei, Robertai Rimeikei, dalyvaujant ieškovei I. Š., jos atstovei advokatei Audronei Skiparienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini); pastatas-sandėlis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso I. Š. asmeninės nuosavybės teise. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp ieškovės ir A. G. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka, jie susilaukė trijų vaikų. Gyvenant santuokoje Akmenės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-06-08 sprendimu A. G. 1967-08-24 buvo išduotas orderis apsigyventi gyvenamajame plote adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu buto adresas – (duomenys neskelbtini)) (butas). Butui buvo priskirtas ir kieme esantis sandėlis. Be to, gyvenant santuokoje A. G. kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) (vėliau pavadinimas pakeistas į (duomenys neskelbtini)) 1963 metais buvo sutektas ir 0,058 ha ploto sodo žemės sklypas, šią aplinkybę patvirtina Lietuvos sodininkystės draugijos Cemento gamyklos skyriaus A. G. 1963 metais išduotas nario bilietas. 1970 metais sodo sklype pastatytas sodo namelis. A. G. (duomenys neskelbtini) žuvo eismo įvykio metu. Po vyro mirties bute liko gyventi ieškovė su vaikais. Akmenės cemento-šiferio kombinatas 1978 m. birželio mėn. sudarė gyvenamosios patalpos nuomojimo sutartį (Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovei, kaip nuomininkei, nuo 1978 m. birželio mėn. iki 1983 m. birželio mėn. išnuomojo 3 kambarių, 38,45 kv. metrų gyvenamojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir sudarė buto perdavimo-priėmimo aktą. 1978-08-08 Akmenės rajono VK 1978-06-13 sprendimu ieškovei išduotas orderis apsigyventi minėtame bute. Orderyje buvo nurodyta, kad G. I., A. šeima, kurios nariai įregistruoti gyvenamajame plote, susideda iš keturių asmenų, t. y. ieškovės ir 3 jos vaikai. Nuomos sutartis pagal jos 10 punktą buvo tęsiama iki buto privatizavimo - 1992-09-17. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota santuoka tarp ieškovės ir R. Š.. Po santuokos sudarymo R. Š. persikėlė gyventi pas ieškovę į minėtą butą, kuris buvo tvarkingas, suremontuotas, apstatytas, į bendrą ūkį R. Š. neparsinešė nei turto, nei pinigų. Su R. Š. santuokinis gyvenimas nesusiklostė, kai sutuoktiniai faktiškai gyveno iki 1992 metų liepos mėnesio, kadangi jis dažnai ilgam išeidavo iš namų, nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, buto išlaikymu nesirūpino. R. Š. iš buto oficialiai išsiregistravo 1993-01-19, dar gerokai iki santuokos nutraukimo apsigyvendamas adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, santuokos nutraukimą inicijavo ieškovė dėl to, kad R. Š. dar prieš trejus metus buvo išsiregistravęs ir gyveno pas kitą moterį. Santuokos metu turtas nebuvo padalintas. 1992-09-08 buvo sudarytas buto įkainojimo aktas, pagal Butų privatizavimo įstatymą ieškovė įgijo butą 1992-09-17 sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėdama savo asmeninėmis lėšomis už privatizuojamą butą. Tą pačią diną ieškovės vardu buvo sudaryta ir pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis. Ilgametė buto valdymo ir naudojimo aplinkybė rodo aiškiai išreikštą savo valią už asmenines lėšas privatizuojamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Sutuoktinis R. Š. prie buto ir jo priklausinio-sandėlio privatizavimo asmeninėmis lėšomis neprisidėjo, suinteresuotumo ar pretenzijų dėl jo privatizavimo ieškovės vardu nereiškė, nesiėmė jokių veiksmų, kad butas viešajame registre būtų įregistruotas, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, Akmenės rajono valdybos 1993-03-19 potvarkiu nurodyta, kad I. Š. leista nusipirkti Naujosios Akmenės sodininkų bendrijos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0584 ha.. Ieškovė 1993-04-05 sudarė žemės sklypo pirkimo -pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2.2809), pagal kurią ir įsigijo iki tol dirbamą ir prižiūrimą 0,0584 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje (sodo sklypas). Iš 1993-12-29 pažymos apie piliečio, įmonės, įstaigos ar organizacijos žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre matyti, kad šio žemės sklypo savininkas yra ieškovė. Jį įsigijo taip pat asmeninės nuosavybės teise iš savo asmeninių investicinių čekių, ką patvirtina išsaugotas ir prie ieškinio pridedamas Taupomojo banko 1993- 03-19 pranešimas. R. Š. sodo sklypo reikalais nesidomėjo, jo nedirbo ir finansiškai priėjo pirkimo neprisidėjo, remdamasis tais pačiais argumentais, kad tai esanti ne jo nuosavybė. Sodo sklypo pirkimo metu R. Š. su ieškove jau nebegyveno. Nacionalinės žemės tarnybos Akmenės skyriaus vedėjo 2020-10-14 sprendimu buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos sodo sklypo plotas iš 0,0580 ha padidėjo iki 0,0626 ha. Kadastro duomenų pakeitimai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2020-11-11. R. Š. mirė (duomenys neskelbtini), jis turto neturėjo, dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. Š. ieškinio reikalavimą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad su pirmuoju vyru A. G. susituokė (duomenys neskelbtini) metais, tais pačiais metais gimė pirmoji dukra. 1963 metais jų šeimai „Cemento gamykla“ suteikė vieną kambarį bute adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė), po to jiems buvo skirtas visas butas, kurį jie įsirengė. 1969 metais gimė antra dukra, 1975 metais gimė sūnus. (duomenys neskelbtini)eismo įvykio metu žuvo jos vyras A. G.. 1978 metais gamykla butą perrašė ieškovei, bute toliau liko gyventi ieškovė su vaikais. (duomenys neskelbtini)metais ieškovė buvo sudariusi santuoką su S. K., santuoka tarp jų buvo nutraukta apie 1987 metus, jų santuokos metu butas ir sodo sklypas dar nebuvo privatizuoti. S. K. (duomenys neskelbtini) mirė. (duomenys neskelbtini) metais ieškovė sudarė santuoką su R. Š., jis persikėlė gyventi pas ieškovę į butą, R. Š. jokio turto neturėjo, mėgo taurelę, iš pradžių dirbo kolūkyje, po to pradėjo dirbti „Cemento gamykloje“. Po santuokos sudarymo apie dvejus metus dar buvo pakankamai gerai, bet po to Š. pradėjo išeiti iš namų, pradėjo vartoti alkoholį, prisidėdavo tik šiek tiek prie maisto. 1992 metais Š. išėjo ir nebeparėjo, jis iš pradžių gyveno pas kitą moterį, vėliau gavo kambarį Ž. gatvėje, nuo to laiko jie kartu nebegyveno, labai retai susitikdavo. 1996 metais santuoka buvo nutraukta. Butą ieškovė privatizavo 1992 ar 1993 metais, jau sutuoktiniams gyvenant atskirai, buto privatizavimu rūpinosi pati ieškovė, už butą ieškovė mokėjo čekiais ir savo asmeninėmis lėšomis. Š. prie buto privatizavimo neprisidėjo, bute nebegyveno jau dvejus metus, butu nesirūpino. (duomenys neskelbtini) metais Š. mirė. Žemės sklypą įgijo 1964 metais, sklypą skyrė „Cemento gamykla“, sklypą įgijo su pirmuoju vyru. Atkūrus nepriklausomybę ieškovė pati privatizavo ir sodo sklypą, išsipirko čekiais, tuo metu Š. jau gyveno atskirai, sodo sklypu nesidomėjo, nesirūpino. Nutraukiant santuoką su Š. turtas padalintas nebuvo, tačiau Š. dėl turto jokių niekada jokių pretenzijų nepareiškė. Ieškovė reikalavimą reiškia, nes iškilo problema parduodant sodo sklypą, kadangi butas ir žemės sklypas įgytas santuokos metu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Audronė Skiparienė palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra ieškovės dukra, ji nuo gimimo su visa šeima gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė). Po tėčio mirties bute liko gyventi mama su vaikais, po poros metų mama ištekėjo antrą kartą, santuoką sudarė su S. K., kuris atėjo gyventi į butą, jis turto neturėjo, su juo mama pragyveno apie 8 metus. Po to į butą parėjo R. Š., kuris jokio turto neturėjo, mėgo vartoti alkoholį, dažnai iš namų išeidavo, butu ir sodo sklypu nesirūpino, prie jų pagerinimo neprisidėjo. Mama butą privatizavo iš savo asmeninių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp A. G. ir I. G. (ieškovės). Iš Akmenės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-08-24 išduoto orderio matyti, kad A. G. leista apsigyventi gyvenamajame plote adresu (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė – (duomenys neskelbtini)) (kartu su žmona G. ir dukra G.). Iš nario bilieto Nr. 1164 matyti, kad „Cemento gamyklos“ skyrius A. G. 1963 metais suteiktas sodo sklypą. Iš kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos matyti, kad kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini) (plotas -580), priklausančiame kolektyvinio sodo nariui A. G., 1970 metais pastatytas sodo namelis.

Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. G. mirė. Iš sutarties matyti, kad 1978 m. birželio mėn. Akmenės cemento-šiferio kombinatas išnuomojo I. G. gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 1978 m. birželio mėn. iki 1983 m. birželio mėn. Iš Akmenės rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1978-08-08 išduoto orderio matyti, kad I. G. (ieškovei) leista apsigyventi gyvenamajame plote adresu (duomenys neskelbtini). Butas ieškovei perduotas buto perdavimo-priėmimo aktu. Pagal nuomos sutarties 10 punkto sąlygas, nuomininkui suteikta galimybė pratęsti gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminą.

Santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp R. Š. ir I. Š. (ieškovės). Iš akto Nr. 2570 matyti, kad „Akmenės cementas“ komisija 1992-09-08 patvirtino I. Š. parduodamo buto adresu (duomenys neskelbtini) (bendras plotas – 55,46 m², gyvenamas plotas – 38,55 m², su sandėliu kieme) kainą – 1197 pinigais (rubliais) ir 8618 investiciniais čekiais. 1992-09-17 tarp VĮ „Akmenės cementas“ (pardavėjo) ir I. Š. (pirkėjo) sudaryta sutartis, pagal kurią VĮ „Akmenės cementas“ pardavė, o ieškovė nupirko butą (bendras plotas 55,46 m² ) ir kiemo sandėlį, esančius (duomenys neskelbtini) (pastatai parduoti už 9815 rublių, iš kurių 1197 rublių pirkėja įmokėjo į Lietuvos bankas Akmenės skyrių, 8618 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis) (sutartis patvirtinta notarine tvarka, registro Nr. 1-7899). 1992-09-17 I. Š. sudarė pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti buto adresu (duomenys neskelbtini), mokesčius. I. Š. vardu sudarytos sutartys su paslaugų tiekėjais butui adresu (duomenys neskelbtini) (1998-09-22 sutartis su Šiaulių elektros tinklais, 2006-04-21 sutartis su UAB „Akmenės vandenys“).

Iš sodininkų bendrijos nario bilieto matyti, kad I. Š. nuo yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, nuo 1999 moka nario mokesčius. Akmenės rajono valdybos 1993-03-19 potvarkiu leista I. Š. nusipirkti Naujosios Akmenės sodininkų bendrijos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (0,0584 ha, 617 investiciniais čekiais). 1993-04-05 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Akmenės rajono valdybos atstovas Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas (pardavėjas) pardavė I. Š. (pirkėjai) 0,0584 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijos sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) už 617investicinių čekių.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėli, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įregistruoti I. Š. nuosavybės teise pagal pirkimo – pardavimo sutartį į pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-09-17, Nr. 1-7899. Pagal 2020 m. rudenį UAB „Geopasaulis“ matininko E. P. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 1728902 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Akmenės skyriaus vedėjo 2020-10-14 sprendimu Nr. 26SK-343-( 14.26.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys, pagal kuriuos Sodo sklypo plotas iš 0,0580 ha padidėjo iki 0,0626 ha.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,0626 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas I. Š. nuosavybės teise pagal 1993-04-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-2809 ir 2020-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą Nr. 26SK-343-(14.26.110.).

1996-01-11 teismo sprendimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp R. Š. ir I. Š.. Nutraukiant santuoką nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto padalinimo. Teismo sprendime nurodyta, kad I. Š. prašo nutraukti santuoką, kadangi R. Š. prieš tris metus išsiregistravo ir gyvena pas kitą moterį.

Mirties liudijimas patvirtina, kad R. Š. (duomenys neskelbtini) mirė.

Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad R. Š. nuo 1993-01-19 iki 1999-12-29 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. Civilinio kodekso (CK) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK normomis.

CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami 2000 m. CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. v. V. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-280/2008).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ginčo butas ir sandėlis, sodo sklypas ieškovei buvo suteikti dar ieškovei gyvenant santuokoje su sutuoktiniu A. G., t. y. 1967 metais darbovietė ieškovės sutuoktiniui išdavė orderį su šeima apsigyventi ginčo bute (butui priklauso sandėlis), ir nuo to laiko iki šiol ieškovė ginčo bute gyvena, juo naudojasi ir jį prižiūri. Be to, ieškovei gyvenant santuokoje su A. G., 1963 metais ieškovės sutuoktiniui buvo suteiktas ginčo sodo sklypas, kuriuo ieškovė nuo to laiko iki šiol naudojasi, jį prižiūri ir juo rūpinasi. (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės sutuoktiniui A. G., (duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp R. Š. ir I. Š.. Gyvenant santuokoje su R. Š., ginčo butas ir sandėlis buvo privatizuotas ir įregistruotas ieškovės vardu (1992-09-17 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą). Be to, ginčo žemės sklypas (sodo sklypas) pagal 1993-04-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir 2020-10-14 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimą, kuriuo buvo patikslintos žemės sklypo ribos) įregistruotas ieškovės vardu. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ginčo butas, sandėlis ir žemės sklypas buvo privatizuoti santuokos metu, yra pagrindas pripažinti, jog ginčo objektai įgyti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš ieškovės pateiktų paaiškinimų matyti, kad ieškovė su sutuoktiniu R. Š. nuo 1992 metų pradėjo gyventi atskirai, sutuoktinis 1992 metais išėjo pas kitą moterį. B. G. registro tarnybos duomenys patvirtina, kad R. Š. nuo 1993-01-19 iki 1999-12-29 gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, jos buvęs sutuoktinis R. Š. neprisidėjo prie ginčo nekilnojamojo turto priežiūros, jų nepagerino, jais nesirūpino, jų privatizavimu taip pat nesirūpino, visus dokumentus dėl ginčo nekilnojamojo turto tvarkė ieškovė, už privatizuojamus objektus ieškovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis ir investiciniais čekiais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (oficialūs dokumentai: pirkimo-pardavimo sutartys, įkainojimo aktas ir kiti) patvirtina, kad visus dokumentus, susijusius su ginčo nekilnojamojo turto privatizavimu, tvarkė pati ieškovė, už privatizuojamą nekilnojamąjį turtą ieškovė mokėjo jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis bei investiciniais čekiais. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė ir sutuoktinis R. Š. pradėjo gyventi skyrium 1992 metais, o jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, kuriame nurodyta, kad I. Š. prašo nutraukti santuoką, kadangi R. Š. prieš tris metus išsiregistravo ir gyvena pas kitą moterį. Taigi, privatizavimo metu ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis R. Š. jau gyveno skyrium, nuo to laiko ieškovės sutuoktinis ginčo bute nebegyveno ir juo nesirūpino, taip pat nesirūpino ir sandėliu bei žemės sklypu. Byloje pateiktos sutartys su paslaugų tiekėjais patvirtina, kad ieškovė nuo pat ginčo objektų privatizavimo rūpinosi jais, juos prižiūrėjo ir tai daro iki šiol nepertraukiamai. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovės buvęs sutuoktinis R. Š. nuo 1996 metų būtų pareiškęs ieškovei pretenzijas į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą. Įvertinus šias aplinkybes, teismui yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė, nors ir gyvendama santuokoje, ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo už asmenines lėšas, ir sutuoktinių elgesys tiek santuokos metu, tiek po santuokos nutraukimo patvirtina ieškovės aiškiai išreikštą valią įgyti ginčo nekilnojamąjį turtą savo asmeninėn nuosavybėn. Šios aplinkybės sudaro pagrindą ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose buvo sprendžiamas ginčas dėl santuokoje įgyto, bet nutraukus santuoką nepadalinto turto nuosavybės teisės, taip pat buvo išaiškinęs, jog iki naujojo CK priėmimo Santuokos ir šeimos kodekse ar galiojusiame CK įgyjamoji senatis nebuvo numatyta. Teisėje tai pripažintas ir legalus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, žinomas ir Lietuvos teisei. Galiojusiuose iki 1940 m. Lietuvos Respublikos įstatymuose jis buvo numatytas. Lietuvos teisės mokslas ją pripažįsta kaip nuosavybės atsiradimo pagrindą (Civilinė teisė. Vadovėlis. Vitkevičius P., Vėlyvis S. ir kt. Kaunas, 1997 m. Vijusta. 293-297 p). Vadinasi, įgyjamoji senatis gali būti laikoma kaip teisėtas, įstatymams neprieštaraujantis pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti, nors šalių santykių metu galiojusių įstatymų ir nenumatytas (Civilinio kodekso 5 straipsnio 1 dalis). Įgyjamosios senaties pagrindiniai požymiai yra: 1) daikto sąžiningas įgijimas; 2) jo nepertraukiamas valdymas, kuris tęsiasi ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti; 3) tikrojo savininko teisinė galimybė pasinaudoti savo daiktu, bet laisvanoriškas šios teisės nerealizavimas per tą laiką; 4) įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis, kuris neturi įformintos savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ja ilgą laiką nesinaudodamas ir nesiekdamas naudotis, valdyti ar disponuoti, sudaro sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą turtą. Tokiu atveju keli reikšmingi juridiniai faktai gali tapti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Tai buvusio sutuoktinio veiksmai, rodantys jo atsisakymą savo nuosavybės dalies, – nevaldymas jos savo vardu ir nesiekimas jos įsiforminti, nesinaudojimas ja, negavimas iš jos pajamų, nenoras ją valdyti kaip savo ir ja disponuoti, – bei sąžiningas kito sutuoktinio valdymas savos ir kito sutuoktinio dalies ilgą laiką, visu turtu naudojantis kaip savininkui – atvirai, nepertraukiamai, vienam darant būtinas jam išlaikyti išlaidas. Šie faktai gali tapti pagrindu pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę visai buvusiai bendrajai jungtinei nuosavybei įgyjamąja senatimi (LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1288/2001).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė ir jos buvęs sutuoktinis R. Š. nuo 1992 pradėjo gyventi skyrium, R. Š. iš ginčo buto išsikėlė gyventi kitur, nuo to laiko bute nebegyveno, jo neprižiūrėjo ir juo nesirūpino, taip pat nuo to laiko nesirūpino ir ginčo sandėliu bei žemės sklypu. Ginčo nekilnojamąjį turtą privatizavo pati ieškovė, nuo to laiko turtą prižiūrėjo, rūpinosi juo, mokėjo mokesčius. Šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą ir įgyjamosios senaties būdu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, į tai, kad atsakovas yra valstybinė institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldimo turto procedūras, į tai, kad ieškovės reikalavimas yra pareikštas ne dėl atsakovo veiksmų, iš atsakovo ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir 0,0626 ha žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.