- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-26
- Bylos Nr.
- 1-594-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39786-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- O. V.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teistas, bet teistumas išnykęs:
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2019-09-15 apie 17.10 val. kilusio žodinio konflikto metu, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną O. V., t. y. tyčia ranka suėmė už jos kairės rankos riešo ir nustūmė, dėl ko O. V. atsitrenkė į kėdę ir nugriuvo ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė O. V. už kairės kojos čiurnos ir laikydamas rankoje nešiojamo kompiuterio dėklą tyčia sudavė O. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą pakaušyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame rieše, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, t. y. sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. V. apklaustas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Nurodė, kad buvo sekmadienis, jie su (duomenys neskelbtini) važiavo į prekybos centrą. Turi bendrus du vaikus: 13 ir 5 metų. Nutarė nuvežti vaikus žaidimų kambarį, paliko juos ten, patys nuėjo į kavinę. Užsakė kavos ir atėjęs su puodeliais prie žmonos (duomenys neskelbtini) pastaroji iškarto paklausė jo: ar jis žino, kodėl pasikvietė į kavinę. O. V. aiškino, kad jau su juo nenori būti ir jo nemyli, buvo nesusipratimai, visada norėjo išsaugoti šeimą, apie skyrybas kartą buvo pasakyta. Buvo šokas jam, negalėjo suprasti, nepradėjo pyktis prie visų žmonių. Po pokalbio išėjo pas vaikus į žaidimų kambarį, važiuojant namo automobilyje, pasakė (duomenys neskelbtini) atžvilgiu necenzūrinius žodžius girdint vaikams, gailisi dėl to. P. O., kad pagalvotų, minėjo, kad būtent ji nori išardyti šeimą. Kalbėjo, kad gal kažką gali padaryti, nes atrodė jo gyvenimas sustojo tuo metu. Prie vaikų pasakė: nejau jam nusižudyti. Kažkokius žodžius sakė, kad galbūt su automobiliu įvažiuoti kažkur. Pasakyti tiesiai negalėjo taip prie vaikų. (duomenys neskelbtini) verkė, vaikai su ja sėdėjo automobilio gale. Kai atvažiavo namo, O. V. sėdėjo darbo kabinete su vaikais. Pradėjo ruoštis į darbą, buvo susijaudinęs, galvojo apie žodžius, kuriuos pasakė O. V.. Pradėjo bartis ir ji buvo susijaudinusi, verkė vaikai. Pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) norėjo išvažiuoti iš namų, ji buvo susijaudinusi, ir bijojo, kad gali kažkas nutikti jai išvažiavus su vaikais. Pasakė necenzūriniais žodžiais jai. P. O. telefoną, nes ji norėjo išvažiuoti ir minėjo, kad nori kviestis policijos pareigūnus, nuo komodos paėmė telefoną ir įsidėjo į galinę kelnių kišenę. Viskas vyko koridoriuje, bėgo nuo (duomenys neskelbtini), telefonas iškrito, nes ji jį vijosi, jis pastūmė telefoną, gal tuo metu ir sudužo. Jį paėmė už rankos Oksana ir stipriai skaudėjo, dešinėje rankoje turėjo dėklą dokumentų, kai (duomenys neskelbtini) nukrito jis ant jos krito, nes ji užsilaikė už jo. (duomenys neskelbtini) pradėjo kojomis jį spardyti, gal 3 kartus su dėklu trenkė jai per galvą, ji nukrito tarp dviejų kėdžių. Telefoną atidavė, ji paskambino policijos pareigūnams. Paskambino dar jos pusbroliui, pastarasis atvyko po 2 min. Į namą jis daugiau neužėjo, gaila, kad matė tai jo vaikai. (duomenys neskelbtini) pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Viskas buvo kaip parašyta kaltinamajame akte. Gailisi labai dėl savo poelgio. Jam kaip vyrui, išgirsti tokius žodžius apie skyrybas, tai buvo skaudu. D. O. nuomojasi butą su vaikais. Pradėtas skyrybų procesas, bet nėra sprendimo dar. Jam paskirta kardomoji priemonė, per (duomenys neskelbtini) dukrą, vyresnė, jie bendrauja su (duomenys neskelbtini). Jis paima vaikus, paskutiniu metu jie geriau bendrauja su (duomenys neskelbtini). Jos atsiprašė. Jis atlygino jai žalą už telefoną, nupirko naują; čia buvo pirmas kartas, kai panaudojo prieš žmoną smurtą. Mano, kad bendros kalbos nerado. Buvo momentas kaip nekalbėjo, tikrai buvo prie mamos, nes sunkiai sirgo ir mirė, apie 10 mėn. prižiūrėjo. Jis norėjo išsaugoti šeimą. Kaltu pripažįsta, dar kartą atsiprašo (duomenys neskelbtini), tikrai nenorėjo, kad tai nutiktų. Viską padarys, kad būtų geriau žmonai ir vaikams. Palaiko prokurorės ir advokato nuomonę. Kompiuterio dėklą prašo grąžinti.
N. O. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 13 m. vedę, buvo konfliktų, dažnai būdavo ir policijos pareigūnai buvo kviečiami, atsirado nepasitikėjimas, nesusikalbėjimas. Paskutiniai metai buvo sunkūs, apie 2 metus. Ne pirmas kartas panaudojamas smurtas, tik nebuvo ikiteisminių tyrimų. Bandė išlaikyti šeimą ir viskas ką pasakojo A. V. yra tiesa. Apie skyrybas buvo pasakius vieną kartą, norėjo gražiuoju skirtis, A. V. irgi žinojo, kad santykiai nėra geri. Taip tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. A. V. atsiprašė jos, pas jo advokatą buvo, pretenzijų dėl neturtines žalos neturi, neprieštarauja dėl laiduotojo. Mato, kad žmogus pasikeitė, jie dėl vaikų visada šneka apie vaikus, bendrauja su vaikais, tariasi.
Laiduotojas Č. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis pažįsta A. V. 10 metų, jis yra golfo klubo narys. Tenka dažnai susitikinėti ir treniruotis kartu. Pora karų per savaitę, jie kalba apie gyvenimą, apie šeimyninius reikalus. Nuo pirmų dienų žinojo apie tą konfliktą. Svarbiausia, kad A. V. gailėjosi, jog taip pasielgė, pokalbiai buvo apie pozityvius santykius su žmona ir vaikais, pastarasis rodė tai savo visais veiksmais, dažnai matė (duomenys neskelbtini) su dukromis. Mato kiek jis įdeda į dukros auklėjimą ir mato, kad dukra gali tapti rinktinės narė. A. V. supranta, kad padarė neigiamą dalyką. Supranta, kad negalima neigiamai atsiliepti apie žmoną vaikams. A. V. gali tikrai pasitaisyti, jei bus jo globoje. Padarys viską, kad A. V. būtų dar geresnis tėvas vaikams. Mano, kad užteks ir 1 metų laidavimo, jų pokalbiai jau trunka 1 metus, A. V. supras dar labiau savo neigiamus padarinius. Jei teismas nuspręs, tai jis pasiruošęs sumokėti užstatą. Žmona domisi savo dukromis, irgi mato golfo laukuose, pažįsta tik, santykių nėra artimų tarp jų su A. V. žmona. A. V. pasakojo apie buitinį konfliktą, dėl jų elgesio, kažkokio konkretumo nebuvo, jis labai jautrus žmogus kai pasakoja apie savo žmoną ir vaikus. Mano jis iš to ką pasakojo, jis kaip vyras supranta, kad kaltas dėl tokio poelgio ir savo veiksmų. Jam sunku vertinti O. V. pamąstymus, jos požiūrį, įvykių vertinimą, jam sunku patikėti, kad A. V. nuolatinis smurtautojas ir skriaudėjas. Turi pakankamai patirties kaip advokatas ir kaip aktyvus narys, panaudosi savo autoritetą auklėjime. Kartą du kartus susitikti, aptarti apie gyvenimą, jie pastoviai kalba, kad jo dukros didžiausias turtas ir dėmesį skirti joms; sportas, kuris labai aktyvus, didžiulis junginys tarp jo ir A. V., turės pakankamai galimybių dirbti su juo ir auklėti. Nėra klausimo dėl to ar myli A. V. savo vaikus, kaip jis stengiasi bendrauti, dukros noriai leidžia laika su juo, nekalbant apie Korneliją, kuri įsimylėjo į gražų sportą - golfą, ji daro daug pažangų ir visada yra šalia tėvas, yra kantrus.
A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-15 12-30 val. kartu su savo žmona O. V. ir dukromis nuvažiavo į PC Akropolis praleisti laiko. Atvykus į Akropolį dukras nuvedė į vaikų žaidimo kambarį ir ten jas paliko. Žmona pasiūlė nueiti į kavinę atsigerti kavos, kol vaikai žaidžia. Nuėjus į kavinę, jis nupirko kavos ir kartu su žmona atsisėdo prie staliuko. Tik atsisėdus žmona jo rusiškai paklausė „tu tikriausiai supratai, kodėl mes čia atėjome“. Jis atsakė, kad nesuprato. T. O. pasakė „sudaužytos lėkštės nesuklijuosi“. Ji pasakė, kad ji įtariamojo nemyli ir nenori jo kaip vyro ir jie skiriasi. Dėl šių žmonos žodžių jis patyrė šoką, nes tokių žodžių nesitikėjo. Jis perklausė, ar tai ne pokštas, tačiau (duomenys neskelbtini) atsakė, kad ne. Kavinėje praleido apie 3 minutes, net kavos nespėjo išgerti. Išėjus iš kavinės kartu su žmona nuėjo pas vaikus ir kartu su jais leido laiką. Tuo metu su žmona nesipyko, tačiau nuolat galvojo apie žmonos pasakytus žodžius dėl skyrybų. Pabuvus su vaikais žaidimo kambaryje apie 1 valandą nuėjo pavalgyti. Arba einant link automobilio, arba valgant, jis savo žmonos paklausė, gal ji nori pabūti pas motiną ir pasiūlė ją su vaikais ten nuvežti. Tai pasiūlė, nes pagalvojo, kad (duomenys neskelbtini) pasikarščiavo ir nori pagalvoti apie jų santykius. Nieko pikto nenorėjo. Šio pasiūlymo (duomenys neskelbtini) atsisakė, nes jai kitą dieną reikėjo į darbą ir jos automobilis buvo prie jų namo. Atsisėdę į automobilį važiavo link namų ir kalbėjo. Jiems kalbant jis bandė išsiaiškinti visą situaciją, nes buvo suglumęs, šoko būsenos. Jiems kalbant gal ir galėjo pakelti balsą, nes, kaip ir minėjo, buvo labai susijaudinęs. (duomenys neskelbtini) pravirko, tačiau tiksliai nežino dėl ko, gal dėl to, kad paklausė apie skyrybas. Vaikai girdėjo visą jų pokalbį. Po (duomenys neskelbtini) pravirkimo, jie tylėjo ir vienas kitam nieko nesakė iki pat namų. Jiems grįžus nuėjo į namus. (duomenys neskelbtini) ruošė vaikus, nes jiems reikėjo į mokyklą (darbo kambaryje), o jis nuėjo rinktis daiktus į koridorių. Jam ruošiantis į savo kompiuterio dėklą susidėjo dokumentus. Matė, kad (duomenys neskelbtini) verkia, atrodė susijaudinusi. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad atiduotų jos automobilio raktus, nors raktai buvo savo vietoje ant kabliuko prie sienos. Jis pamatė, kad (duomenys neskelbtini) labai susijaudinusi ir nori kažkur su vaikais išvažiuoti, dėl to jis paklausė, „kur tu nori važiuoti“, tačiau ji nieko nesakė. Jis labai sunerimo, nes (duomenys neskelbtini) buvo labai susijaudinusi ir norėjo išvažiuoti su vaikais iš namų. Jis jai neleido važiuoti, nes bijojo, kad (duomenys neskelbtini) dėl savo būklės nepadarytų avarijos. Jis pasiūlė kitą dieną nuvežti į darbą, o vaikus nuvežti į mokyklą, darželį. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jei neleis važiuoti, ji iškvies policiją. Tai išgirdęs, jis nuėjo į koridorių, kur ant spintelės pastebėjo (duomenys neskelbtini) telefoną ir jį paėmęs, įsidėjo į galinę kelnių kišenę. (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip jis jos telefoną įsidėjo į kišenę ir pradėjo šaukti ant jo, kad atiduotų telefoną. Jis atsakė, kad neatiduos telefono ir pasakė, kad jo neprovokuotų Visą tai matė ir girdėjo dukra (duomenys neskelbtini). Tai pasakęs jis į dešinę ranką paėmė savo kompiuterio dėklą, apsisuko ir norėjo išeiti į lauką, nes norėjo nunešti kompiuterio dėklą į automobilį. Jam būnant užsisukus, jis pajuto, kaip (duomenys neskelbtini) jam pradėjo griebti už kišenės ir ją tempti. Mano, kad norėjo paimti savo telefoną. Tai pajutęs jis pradėjo bėgti pro virtuvę į svetainę, nes nenorėjo konfliktuoti su (duomenys neskelbtini). Jam įbėgus į svetainę, (duomenys neskelbtini) jį pasivijo, sugriebė nagais už kairės rankos žasto. Dėl ko pajuto fizinį skausmą. Pajutęs skausmą su ta pačia ranka, už kurios (duomenys neskelbtini) buvo jam sugriebusi, ją atsistūmė, neturėdamas tikslo ją sužaloti, o norėdamas, kad (duomenys neskelbtini) paleistų jo ranką. Dėl atsistūmimo (duomenys neskelbtini) prarado pusiausvyrą ir parkrito tarp kėdžių ir laikydama jį už rankos nusitempė jį kartu, tačiau jis nenukrito, bet liko pasviręs link jos. (duomenys neskelbtini) pakritus, ji su kaire koja bandė jam įspirti. Dėl to jis su ranka sustabdė jos koją, už jos paimdamas. Šiuo metu neatsimena kuria ranka. Jam laikant žmonos koją, pasakė, kad ji apsiramintų. Jokio tikslo suduoti su nešiojamo kompiuterio dėklu neturėjo, gal besigrumiant ir prilietė šiuo daiktu jos galvą, tačiau tai nebuvo joks tyčinis smūgis. Nenorėdamas daugiau grumtis su (duomenys neskelbtini), jis atsistojo ir nuėjo į koridorių. Tuo metu (duomenys neskelbtini) taip pat atsistojo ir toliau reikalavo telefono, pasakė, kad kvies policiją, jis telefoną grąžino ir su kompiuterio dėklu išėjo į lauką prie automobilio. Išėjus iš namo daugiau ten nenuėjo. Stovėdamas kieme paskambino (duomenys neskelbtini) pusbroliui O. L. ir pakvietė atvažiuoti bei pasakė apie šeimyninį nesklandumą. Kiek prisimena, kad vaikai galėjo matyti visą jų kivirčą, bet ar jie viską matė ir girdėjo, nėra įsitikinęs (b.l.97-99).
Papildomai apklaustas įtariamuoju A. V. parodė, kad į jam pateiktus klausimus gali parodyti, kad galvos traumų neturėjo, nėra įrašytas į narkologinę įskaitą. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmę suprato, su juo nesutinka ir savo kaltės nepripažįsta. Nori pasakyti, kad šiuo metu parodymus duoti atsisako ir juos duos su savo advokatu (b.l.86-87).
N. O. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2019-09-15 pakvietė vyrą A. V. į kavinę, esančią Vilniaus mieste PC AKROPOLIS . Ten vyko visa šeima, t. y. ji, vyras ir jų 12 bei 5 metų dukros. Atvykus mergaites paliko žaidimų kambaryje. Tada ji su vyru nuėjo į kavinę CAIF CAFE, kur užsisakė kavos ir ji vyrui pasakė „kad bus rimtas pokalbis, dėl skyrybų“. Vyras išklausė, ką jam pasakė. Tada vyras ją pradėjo kolioti necenzūriniais žodžiais, bet tyliai, kad negirdėtų aplinkiniai. Po šio įvykio jie nuėjo pasiimti mergaičių iš žaidimo kambario. Vykstant link namų A. V. pasakė „aš tave nuvešiu pas mamą ir ten paliksiu“, o ji atsakė „kad be mergaičių, niekur nevažiuos“. Tada vyras vėl pradėjo ją kolioti necenzūriniais žodžiais girdint mergaitėms. Pradėjo rodyti, kažkokius video įrašus, kuriuose ji yra nufilmuota, kada išvažiuoja iš darbo. Vyras mano, kad ji jam yra neištikima. Jis sakė, kad visiems įrodys, kad ji bloga. Taip pat mergaitėms girdint pasakė „aš važiuosiu visu greičiu, kad užsimuštume, vis tiek nėra gyvenimo“. Jis grasino, kad „sudegins namą ir neduos gyvenimo, naikins kiekvieną dieną“. Grįžus į namus, vyras paėmė jos raktus nuo namo bei automobilio ir išėjo į lauką. Maždaug po 10 min. grįžo į namus ir pradėjo girdint mergaitėms vėl kolioti necenzūriniais žodžiais. Tada ji priėjo prie jo ir pasakė „atiduok raktus, nes jie yra mano“. Vyras atsakė „kai išsiskirsim, tada ir išsiaiškinsim kas yra kieno“. Tada ji pasakė „atiduok raktus, nes paskambinsiu broliui“. Po to pasakė „skambinsiu į policiją, jei tu man negrąžinsi raktų“. Po šių žodžių vyras jėga išplėšė telefoną ir rankų ir metė į grindis bei pradėjo trypti kojomis. Visa tai įvyko koridoriuje. Ji, norėdama paimti telefoną, pasilenkė, bet vyras ją pastūmė, kad negalėtų paimti telefono. Jis pastūmė ją ir išėjo į svetainę. Ji priėjo prie vyro ir norėjo iš kišenės ištraukti savo telefoną. Bet jis, naudodamas jėgą, suėmė jos kairę ranką ties riešu ir stūmė nuo savęs, dėl ko ji atsitrenkė į kėdę. Jai gulint ant grindų vyras suėmė kairės kojos čiurną ir laikė, kad ji neatsistotų bei paėmęs nešiojamo kompiuterio dėklą, su juo sudavė į galvą ne mažiau trijų kartų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šių veiksmų vyras atidavė jai telefoną ir pasakė „skambink kam nori“. Tada ji iškvietė policiją (b.l.2).
Papildomų apklausų metu nukentėjusioji O. V. parodė, kad pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, nieko papildomai pareikšti nenori. Tik patvirtina, kad vyras atlygino žalą už sugadintą telefoną. Telefoną vyras sudaužė 2019-09-15 kilusio konflikto metu. Jai pagrasinus iškviesti policiją, vyras griebė iš jos rankų jose laikytą telefoną ir metė jį į žemę bei trypė jį kojomis. Sutrypus telefoną, A. V. įsidėjo jį į kišenę. Dėl grasinimų automobilyje - kai vyras „grasino visus užmušti važiuojant, sudeginti namus“, mano, kad grasinimai nebuvo realūs. Vyras sakė dėl to, kad buvo streso būsenoje. Ji neprieštarauja, kad A. V. gyventų adresu (duomenys neskelbtini), nes pati dabar negyvena šiuo adresu, nes nuomoja butą. (b.l.35, 49).
2019-09-15 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad apžiūros objektas - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) koridorius ir svetainė. Apžiūros metu grumtynių žymių neaptikta. Matyti apgadintas pareiškėjos mobilus telefonas. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas nešiojamas dėklas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b.l.3-4).
2019-10-16 daiktų apžiūros protokolu su fotolentele, kad apžiūros objektas - nešiojamo kompiuterio dėklas, kuris buvo paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nešiojamo kompiuterio dėklas yra juodos spalvos, jo ilgis 40 cm, aukštis 34 cm, plotis 14 cm. Nešiojamo kompiuterio dėklo šonas ir apatinė dalis sudaryta iš kietos medžiagos. Nešiojamo kompiuterio dėklas turi juodos spalvos rankeną, kurios ilgis 14 cm. Dėklo priekyje viršutinėje dalyje yra ženklas su užrašu L. D. apžiūrint nešiojamą kompiuterio dėklą pastebima, kad jis turi tris atsegamus skyrius. Juos atsegus matomi skyriai daiktams susidėti. Nešiojamo kompiuterio dėklas tuščias. Po apžiūros nešiojamo kompiuterio dėklas perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą (b.l.20-26).
BIRT ataskaitos žiūrykle, kad 2019-09-15 apie 17.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) , A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilusio konflikto metu pastūmė ir pargriovė ant grindų bei sudavė tris kartus nešiojamojo kompiuterio dėklu per galvą savo žmonai O. V., gim. 1984 (duomenys neskelbtini) m. Šiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (b.l.11-12).
2019-09-18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G3300/2019 (01), kad O. V. padaryta poodinė kraujosruva pakaušyje, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairiame rieše, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų vietose neužsifiksavo pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio formą, dydį. Poodinė kraujosruva pakaušyje galėjo būti padaryta tiek griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką paviršių, tiek ir smūgiu kieto, buko daikto poveikiu (kito asmens suduotu smūgiu). Įprastinėms sąlygomis patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b.l.28-29).
2019-12-18 Savanoriškų daiktų apžiūros protokolu, kad nukentėjusioji O. V. pateikė apžiūrai Samsung S8 mobiliojo ryšio telefoną, kurį, kaip nurodė nukentėjusioji, sudaužė jos vyras A. V. 2019-09-15 kilusio konflikto metu (b.l.38-39).
2019-12-18 objektų apžiūros protokolu su fotolentele, kad apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas, kurį 2019-12-18 daiktų ir dokumentų savanoriško pateikimo protokolu pateikė O. V.. Apžiūrint mobilaus ryšio telefoną Samsung S8 vizualiai matyti ekrano pažeidimai (foto 1,2,3). Pats telefonas yra įdėtas į guminį dėkliuką (foto 4). Apžiūrint telefono galinę dalį pažeidimų nepastebėta (foto 5) (b.l.40-41). Po apžiūros mobiliojo ryšio telefonas grąžintas nukentėjusiajai O. V. (b.l 42).
Iš nukentėjusiosios O. V. elektroninių laiškų VA VPK Vilniaus r. tyrėjui G. K. bei D. O. matyti, kad nukentėjusioji O. V. vyrui pretenzijų dėl sudaužyto telefono neturi, nes jai atlygino padarytą žalą. Ji nenori, kad dėl šio fakto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.47, 59).
Apklaustas liudytoju patrulis E. B. parodė, kad 2019-09-15 dirbo Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 2-ojo būrio grupėje. Apie 17.10 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), nes buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji O. V. ir A. V.. Iš pažiūros jie abu buvo blaivūs. Moteris paaiškino, kad A. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., kilusio konflikto metu pastūmė ir pargriovė ją ant grindų bei sudavė nemažiau trijų kartų nešiojamojo kompiuterio dėklu jai per galvą. Šiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Iš pareiškėjos emocinės būsenos matėsi, kad ji yra labai susijaudinusi. Ant jos nesimatė akivaizdžių smurto požymių. Smurtu įtariamas asmuo buvo ramus. Įvykio aplinka buvo tvarkinga. Daugiau papildomai nieko pasakyti negali (b.l.71-72).
2019-10-25 pas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėją atliktos mažametės K. V. apklausos metu užfiksuota, kad jai yra 12 metų. Rugsėjo mėn. 15 dieną jos tėvai stipriai susipyko ir tėtis pradėjo mušti mamą. Mama labai stipriai susitrenkė, tai matė ir ji, ir jos sesuo. Tai buvo kaip baisus sapnas, buvo labai baisu. Jos sesuo labai stipriai verkė, o tėtis mušė mamą. Bandė tėtį stabdyti. Tai buvo lyg ir dėl telefono. Tėtis nedavė telefono, nes mama norėjo paskambinti į policiją ir pasakyti, ką tėtis daro. Ji taip suprato. Tėtis nenorėjo atiduoti mašinos raktų. Mama norėjo paskambinti, sakė tėčiui, kodėl jis neatiduoda, pasakė, kad jei neduos, paskambins į policiją. Tėtis paėmė mamos telefoną ir metė jį į plytelę ir pradėjo jį trypti. Jis manė, kad jis sulūš ir mama nepaskambins policijai. Taip išėjo, kad jis mamą dar sumušė, nes atiminėjo telefoną. Po to ji tėtį sustabdė ir jis mamai atidavė telefoną. Po to tėtis išėjo į garažą ir lauką. Mama sėdėjo ant lovos verkė, jos su sese bandė ją nuraminti. Paskambino policijai. Pareigūnai atvažiavo ir mama pasakė, kad nori užfiksuoti šį momentą. Tai truko labai ilgai, jie fiksavo apie 3 val. kažkur. Po to atvažiavo greitoji pagalba ir policija pasakė, kad mamai reikalinga greitoji pagalba. Greitoji pagalba atvažiavo ir nežino, kas ten buvo. Po kelių dienų sužinojo mama, kad jai hematoma. Pas mamą jau pirmą dieną po įvykio buvo labai mėlyna ranka, po to buvo labai ištinusi ir dėl to greitoji pagalba buvo atvažiavusi. Greitoji išvažiavo, tėtis buvo lauke, mama namie. Mama nenorėjo būti lauke ir matyti tėtį. Greitoji išvažiavo, o policija paėmė tėtį pasodino į būdelę. Jie išvažiavo. Ji su sese ir mama buvo namie, ramino mamą. Mamai buvo labai skaudu. Tai vyko namie. Iš koridoriaus iki svetainės. Jie vaikščiojo ir taip priėjo iki svetainės. Matė konkrečiai. Pradžioje tėtis mamą pastūmė, kur kėdės. Kėdžių kojelės buvo geležinės ir mama į jas atsitrenkė galva. Tai buvo labai stipriai matoma, po to jis ją mušė su rankine, kuri labai sunki. Pati žino, kokia ji sunki. Tris kartus tikrai mušė. Žino kaip skaudėjo. Tašė su dokumentais buvo, nors ten kompiuterį reikia nešioti, bet tėtis dokumentus nešiojo, kur jam reikėjo į darbą. Po to mama atsistojo, tėtis paėmė jos sesę (duomenys neskelbtini) ant rankų. Mama ne tai, kad išsigandusi buvo, o pikta ant jo buvo. T. S. nubėgo pas mamą. Jos atsisėdo visos ant lovos ir tėtis jai atidavė telefoną. Mama atsisėdo ant sofos ir pradėjo skambinti. Mama verkė, nes jai skaudėjo ir dėl to kad ją sumušė, kad taip padarė. Manė dėl to verkė. Žino, koks skausmas, persidavė tai. Žino, nes kai kiekvieną kartą tėtis paprašo padėti nunešti tašę, ji jam padeda. Žino, kokia ji sunki. Matė, kokia pas mamą buvo mėlyna, bordinė ranka. Kairė ranka. (Rodo į plaštakos viršų tarp nykščio ir rodomojo piršto). Tėtis mušė mamą, nes mano, kad jis nežinojo, kaip pasakyti, kad mama nepaskambintų į policiją. Jis nedavinėjo mamai telefono, jis gynė telefoną, kad neskambintų mama į policiją. Ji matė, kaip buvo ir žino, kad taip buvo. Žino, nes ji matė ir girdėjo, kaip jie kalbėjo. Buvo šalia mamos. Tėtis mamai sakė, kad jis jos nemuš, bet tai padarė, tą tikrai atsimena. Detalių pasakymų neatsimena. Tai įvyko po to, kai jos atvažiavo iš Akropolio apie 17 val. Iki to jie buvo Akropolyje. Ji su sese buvo žaidimų kambaryje, o tėvai nuėjo į kavinę kalbėtis dėl skyrybų. Po to kai pakalbėjo atėjo į vaikų kambarį. Tėtis buvo piktas, liūdnas, mama irgi liūdna. Jis toks buvo, nes mama pasakė, kad nori skirtis. Mama sakė, kad kalbės apie tai su tėčiu. Kiek žino pirmą kartą apie skyrybas kalbėjo, oi ne atsiminė, tai buvo antras kartas. Tėvai stovėjo per atstumą vienas nuo kito, buvo liūdni. Mama irgi buvo liūdna, ji norėjo nuslėpti, kad jai liūdna. Po vaikų kambario nuėjo į mašiną ir važiavo namo iš Akropolio. Jie visi kartu važiavo, tėtis sakė mašinoje, kad nuveš pas močiutę jas tris. Mama sakė, kad nereikia, kaip ji bus be daiktų. Tėtis sakė, kad veža pas močiutę, buvo kelyje pas močiutę. Po to jis pasikeitė ir nuvažiavo namo. Pakeliui jie tylėjo, bet po to tėtis pradėjo sakyti, kodėl jiems visiems gyventi, užsimuš visi kartu. Mama buvo nustebusi. Po to jie važiavo normaliai. Tėtis netikėjo, kad ji taip pasakė, iš veido matėsi. Po to atvažiavo namo ir viskas prasidėjo. Nelabai geri santykiai su tėčiu buvo, paskutiniais momentais buvo, kad jis mušė ją. Rakete mušė, kad po to savaitę mėlynės būdavo. Dabar santykiai su tėčiu geri, viskas gerai. Ramu. Jie susitinka kiekvieną ketvirtadienį ir antradienį. Tėtis su nuotaika, viskas gerai, jis patenkintas, kad jas mato ir jos patenkintos. Su mama santykiai irgi geri. Jai labai skauda, kad tėtis taip padarė. Labai skauda, kad sumušė mamą, to neturėjo niekada neįvykti. Kad tėčio kas būtų paprašę trenkti jai diržu nebuvo. Ji buvo su tėčiu ir sese, o kai rakete sumušė ir močiutė buvo. Mama buvo darbe turbūt. Kai mušė su diržu, mama buvo darbe. Taip, žino tą momentą šią vasarą, kad ji buvo darbe. Kai mušė buvo toks jausmas, kad ji kaip nubausta. Kai po to verkė ir buvo ant tėčio supykusi, atėjo pas ją tėtis po 10 min. ir prašė atleisti. Neverkia šiaip tėtis, bet vieną kartą buvo, kad tėtis verkė. Nebuvo tokio atvejo, kad mama prašė tėčio ją su diržu paauklėti. Mama verkė ant sofos. Mama norėjo, kad viskas praeitų ramiai, be skausmo. Mama verkė nuo nuoskaudos. Mama sakė, kad ji kalbės, tėtis sakė, kad atvažiuos ir turės pasakoti. Mama sakė sakyti tik tiesą, daugiau nieko. Tėtis tą patį sakė, kad taip negražiai išėjo, bet irgi sakė sakyti tiesą. Norėtų pasitaisyti, kai paklausė kiek tėtis mušė, sakė 3 ar 4 kartus. 4 kartus tai ne, bet 2-3 kartus tikrai (b.l.61-64).
Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų girdėti, kaip 2019-09-15 17.09 bei 17.31 val. paskambinusi moteris, prisistačiusi O. V., prašo atvykti policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras ją muša (b.l.74-76).
2019-09-15 21.45 val. nustatyta, kad A. V. buvo blaivus (b.l. 79).
Motyvuojamoji dalis
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis teisme pripažino, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje, jo sutuoktinei O. V. pranešus apie jųdviejų būsimas skyrybas, jam buvo šokas, po ko, sutuoktinės atžvilgiu, važiuojant namo automobilyje kaltinamasis pasakė necenzūrinius žodžius, tai vyko girdint jų vaikams. Kaltinamojo teigimu, konfliktas persikėlė į namus, tačiau sutuoktinei norint išvažiuoti iš namų su vaikais, kaltinamasis išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, atėmė sutuoktinės telefoną ir pastūmė sutuoktinę, kuriai nukritus gal 3 kartus su dėklu trenkė jai per galvą. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik paties kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios O. V. ir liudytojo E. B. parodymai, taip pat mažametės K. V. apklausos duomenys, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad A. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia ranka suėmė už O. V. kairės rankos riešo ir nustūmė, dėl ko pastaroji atsitrenkė į kėdę ir nugriuvo ant grindų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką sugriebė O. V. už kairės kojos čiurnos ir laikydamas rankoje nešiojamo kompiuterio dėklą tyčia sudavė O. V. ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą pakaušyje, odos nubrozdinimus kairiame dilbyje, kairiame rieše, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje, t. y. tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. V. sveikatą. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu ir byloje pateiktais prašymais su priedais kaltinamasis ir galimas laiduotojas Č. O. prašė kaltinamąjį A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio 1 dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Prokurorė neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nukentėjusioji taip pat neprieštaravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis A. V. visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, dėl įvykio nuoširdžiai gailėjosi; padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas; jis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas; gydytas gydytojo psichiatro; priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Pats kaltinamasis turi darbą ir iš to gauna pajamas, yra vidutinio amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje yra ir kitos teigiamos kaltinamojo charakteristikos. Kaltinamasis visiškai atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą, bei pažadėjo daugiau niekada nebenusikalsti. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad A. V. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Teismo nuomone pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas svarstyti klausimą dėl A. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas Č. O. rašytinis prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu Č. O. paaiškino, kad A. V. daug metų pažįsta, daug bendrauja. Šis įvykis yra atsitiktinis ir visai nebūdingas kaltininkui. Mano, jog gali daryti įtaką kaltinamojo elgesiui, bendrauja su kaltinamuoju labai dažnai, kaltinamasis klauso jo patarimų, pasipasakoja.
Č. O. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti Č. O. tinkamumu būti laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad galima pasitikėti Č. O. kaip laiduotoju, jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Taigi, kaltinamojo ir jo gynėjo bei Č. O. prašymas atleisti A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Kaltinamasis A. V. perduotinas pagal laidavimą be užstato 1 metams Č. O. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Pagal BK nuostatas, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose. Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, siekdamas, kad asmuo, įvertintų savo elgesį ir jį tinkamai koreguotų, sprendžia, kad A. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. A. V. skirtina baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Siekiant užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti teisingą pusiausvyrą, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. V. skirtina šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonė, siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai. Teismo vertinimu, BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama, skiriamas jos dydis nėra neproporcingas, priešingai, kaltinamajam, kuris yra dirbantis, turės teigiamą poveikį ir paskatins jį apsvarstyti savo elgesį, jo nekartoti.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
-įvykio vietoje paimtas kompiuterio dėklas ir perduotas saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktų saugojimo kamerą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas A. V. (pagal prašymą);
-Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai kompaktiniame diske, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje;
-K. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu darytas garso ir vaizdo perrašytas į kompaktinį diską ir saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus saugotinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–298, 303–308 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
A. V. (A. V.) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti jį Č. O. atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieniems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. V. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - įvykio vietoje paimtą kompiuterio dėklą - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. V..
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą ir K. V. apklausos garso ir vaizdo įrašą, saugomus prie bylos (2 vnt.) - nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti byloje.
Išaiškinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. V. ir laiduotojui Č. O., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.