- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- II-444-514/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00703-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Volskytė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Kategorijos
- 3.25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP vyr. specialisto A. Puidoko 2015-09-03 nutarimą, kuriuo nepradėta administracinė teisena dėl 2015-08-31 eismo įvykio, ir administracinės medžiagos tyrimą perduoti Rietavo policijos komisariatui papildomam tyrimui atlikti.
Pareiškėjas skunde dėl 2015-09-03 nutarimo Nr. 44NT-37264523-15 nurodo, kad 2015-08-31 14.58 val. kelio Judrėnai – Žadvainiai - Rietavas 9,97 km, posūkyje, važiuojant nedideliu greičiu motociklu Honda, užvažiavus ant kelio buvusių akmenukų ir žvyro, jo motociklą sumėtė, dėl ko jis nugriuvo, patyrė kojų lūžius, raiščių plyšimą, buvo sugadinta vairuota transporto priemonė, jam padaryta didžiulė žala, gydymas tebesitęsia, transporto priemonė nesuremontuota. Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK VPP vyr. specialistas A. Puidokas, išnagrinėjęs medžiagą dėl eismo įvykio, 2015-09-03 nutarė nepradėti administracinės bylos teisenos, nutarime nurodė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra administracinio pažeidimo sudėties ir įvykio, kadangi padaryta žala tik pareiškėjui ir jo turtui. Pareiškėjo nuomone nutarimas yra prieštaringas. Nutarime konstatuota, kad avarija vyko dėl vairuotojo (pareiškėjo) neatsižvelgimo į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, transporto būklę ir pan., kartu nurodant, kad posūkyje kelias buvo remontuotas, ant kelio likę akmenukų, ant kurių užvažiavus, sumėtytas ir griuvo pareiškėjo motociklas. Pareiškėjas nurodo, kad kelyje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų, įspėjančių, jog kelio ruožas nesutvarkytas ar pavojingas, todėl pareiškėjas, vairuodamas motociklą, negalėjo tikėtis, kad ant kelio bus palikto žvyro, akmenukų. Pareiškėjo nuomone skundžiamas nutarimas naikintinas, konstatuojant, jog avarija įvyko ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl ant kelio posūkio palikto žvyro bei akmenukų, t.y. kliūties, kurios pareiškėjas negalėjo pastebėti bei numatyti. Pareiškėjas mano, kad byla turi būti grąžintina policijos įstaigai papildomam tyrimui, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su kelio remontu, t.y. dėl atsakingų asmenų, dėl kurių kaltės ant kelio liko žvyro, akmenukų, sukėlusių jo vairuotos transporto priemonės griūtį, nustatymo. Tokiu būdu būtų išsiaiškinta, kas turėtų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK – institucija, kurios veiksmai skundžiami, atsiliepime į skundą nurodė, kad pagrindinė priežastis, dėl kurio motociklas virto, yra ta, kad D. D. pažeidė KET 4, 127, 128 punktų reikalavimus, t. y., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač reljefą, būtent į tai, kad kelio ruože buvo staigus kelio vingis į dešinę, neatsižvelgdamas į kelio būklę, nesulėtino važiavimo greičio kelio vingyje, kad bet kuriuo metu galėtų suvaldyti vairuojamą transporto ir neiškiltų grėsmė eismo saugumui. D. D. motociklu važiavo keliu, kurio asfaltuota dalis buvo atnaujinta, matoma skaldos akmenukų, kurie galėjo turėti įtakos motociklo ratams pradėti slysti. Už minėto kelio ruožo priežiūrą atsakinga VĮ „Telšių regiono keliai“, kuriai buvo perduota informacija apie įvykusį įvykį, nenurodė, kad buvo pažeisti Kelių priežiūros tvarkos aprašo reikalavimai arba nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelio ruože, jei naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui. Kadangi už nurodytų KET reikalavimų pažeidimus D. D. kaltas pats, dėl patirtų sužalojimų ir apgadinto motociklo žala jam turėtų būti atlyginta draudimo bendrovės, jei D. D. buvo apsidraudęs. Prašo teismo skundžiamą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti galioti ir D. D. skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK (toliau – institucija) atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytą nuomonę ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas skundžia Rietavo PK nutarimą, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl eismo įvykio 2015-08-31.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VPK Rietavo PK pareigūnas, ištyręs 2015-08-31 eismo įvykį, 2015-09-03 nutarimu nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, konstatavęs, kad D. D., vairuodamas motociklą, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kelio vingyje nesulėtino greičio, kad neiškiltų grėsmė eismo saugumui, dėl ko nesuvaldė vairuojamo motociklo ir virto, taip apgadindamas vairuojamą motociklą ir susižalodamas pats. Nutarime konstatuota, jog eismo įvykio metu nebuvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nesutrikdyta kitų asmenų sveikata, todėl D. D. veikoje nėra pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta.
Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame ATPK straipsnyje. Tačiau gavus informaciją apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, ne visada procesas baigiasi administracinės bylos iškėlimu.. Tik surinkus pakankamą kiekį duomenų, įrodančių esant padarytą administracinį teisės pažeidimą, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Priešingu atveju, t. y., tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. ATPK 250 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Viena tokių aplinkybių – kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Administracinėje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog pranešimas apie eismo įvykį buvo išnagrinėtas, laikantis nustatytos tvarkos. Skundžiamo nutarimo turinys rodo, kad Rietavo PK buvo tikrinamos ir analizuojamos įvykio aplinkybės. Teismas sprendžia, kad galutinis sprendimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos priimtas, nepažeidžiant ATPK 287 str. įtvirtintos procesinių veiksmų įforminimo tvarkos, Rietavo PK nutarimas, kuriuo nepradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl eismo įvykio 2015-08-31 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Ta aplinkybė, kad eismo įvykio metu susižalojo pats vairuotojas, administracinės atsakomybės neužtraukia, todėl išvados, kad veikoje nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 ir 2 d. yra teisingos.
Pareiškėjas ginčija nutarimą, teigdamas, jog jis KET reikalavimų nepažeidė, kad pagrindine priežastimi jo nuomone buvo ant remontuoto kelio kelininkų ar kitų asmenų paliktas žvyras ir akmenukai, t.y. kliūtis, kurios jis negalėjo numatyti.
2015-09-03 nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, kad pareiškėjas vairuodamas motociklą, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kelio vingyje nesulėtino greičio, kad neiškiltų grėsmė eismo saugumui, dėl ko nesuvaldė vairuojamo motociklo ir virto, taip apgadindamas vairuojamą motociklą ir susižalodamas pats.
KET 127, 128 p. įpareigoja vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį. Teismas sutinka su nutarime išdėstytu aplinkybių vertinimu, jog viena iš eismo įvykio priežasčių buvo paties pareiškėjo veiksmai, nesilaikant būtinų atsargumo priemonių, nepaisant kelių eismo taisyklių reikalavimų, įpareigojančių pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į kelio sąlygas ir būklę.
Teismo vertinimu nepriklausomai nuo to, ar administracinėje byloje nustatytos kitos techniniu ir teisės požiūriu sąlygos, nulėmusios šį eismo įvykį, pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Kartu teismas pažymi, kad bylose dėl skundų dėl nutarimų administracinio teisės pažeidimo teismas nagrinėja priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus (ATPK 297 str. 1 ir 2 d.), bet nesprendžia turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių santykių nagrinėjimui. Kilus ginčui dėl turtinės, neturtinės žalos atlyginimo, šalys turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl šių priežasčių pareiškėjo argumentas, jog panaikinus 2015-09-03 skundžiamą nutarimą ir grąžinus bylą institucijai papildomam ištyrimui, būtų nustatyti atsakingi asmenys, turintys atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nepagrįstas, prašymas perduoti medžiagą tyrimui Rietavo PK netenkintinas.
Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK komisariato 2015-09-03 nutarimą Nr. 44NT-37264523-15 nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. D. skundo netenkinti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.