- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2-2691-220/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės A. B. (toliau – atsakovė) 72,41 Eur skolą, 310,74 Eur palūkanas, 5,56 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 75 procentų dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos (72,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu. Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą 14 dienų terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ ir atsakovė 2014 m. kovo 10 d., sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9844265002 pagal kurią uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ atsakovei suteikė sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovė įsipareigojo jose nustatyta tvarka kreditus grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas numatytas sumas. Atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl UAB „4finance“ ją nutraukė.
2017 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr.17-50-07, kurios pagrindu UAB „4finance“ perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal sutartį.
Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė pastarojo nėra įvykdžiusi ir ieškinio parengimo dieną. Ieškovės paskaičiavimu atsakovės įsiskolinimas pagal sutartį Nr. 9844265002 yra 72,41 Eur negrąžinto kredito.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas, šalių sutartimi sutartas sąlygas, atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, darytina išvada, kad atsakovė prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jos priteistinas 72,41Eur negrąžintas kreditas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 310,74 Eur sutartinių palūkanų, kurias sudaro 161,51 Eur palūkanos paskaičiuotos iki reikalavimo perleidimo ieškovei ir 149,23 Eur paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. birželio 25 d. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75 procentų sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (72,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį, be kita ko, įsipareigojo mokėti mokėjimo palūkanas, metinė palūkanų norma – 102,26 proc., kurias, apskaičiuodama priteistiną palūkanų sumą, ieškovė sumažino iki 75 proc. Nors ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė Sutartį su atsakove nutraukė (žr. ieškinio 1 punktą), tačiau nenurodė konkrečios šio juridinio fakto datos. Duomenų apie sutarties nutraukimo datą ieškovė į bylą taip pat nepateikė.
Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šio aiškinimo nekeičia ir aplinkybė, jog pradinė kreditorė ir atsakovas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 papunktyje nustatė sąlygą, kad Sutarties nutraukimas nestabdo kredito ir/ar palūkanų, kitų Sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kredito gavėjo prievolės mokėti kredito davėjui pagal Sutartį mokėtinas sumas, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.
Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei apibendrindama aptartus argumentus, pagrindžiančius poreikį keisti esamą praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarčių nutraukimą ir atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus, laiko nepagrįstus ieškinio reikalavimus dėl mokėjimo (pelno) palūkanų po sutarties nutraukimo. Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo, šioje byloje reiškiamas nebuvo. Reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos grąžinimo priteisimo už laikotarpį po Sutarties nutraukimo taip pat ieškovė nereiškė. Už šį laikotarpį greta Sutartyje nustatytų mokėjimo (pelno) palūkanų buvo reikalaujama priteisti įstatyme nurodyto dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko iš dalies pagrįstais ieškovės reikalavimus dėl mokėjimo pelno (palūkanų) priteisimo ir priteisia paskolų portfelio pardavimo sutartimi Nr. 17-50-07 pradinės kreditorės ieškovei perleistą reikalavimą į 161,51 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas.
Minėta, kad ieškovė, pradinei kreditorei nutraukus sutartį, neturi teisės reikalauti iš atsakovės mokėti pelno palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, todėl reikalavimas dėl 75 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 9844265002 nuo pagrindinės skolos sumos (72,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.
Teismas, be kita ko, pažymi, kad ieškovė, savo reikalavimus priteisti 75 procentus nuo pagrindinės skolos sumos (72,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 procentus už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. birželio 25 d., grindžia teise gauti mokėjimo (pelno) palūkanas (žr. ieškinio pagrindo 1 punktą ir ieškinio dalyko 3 punktą), o ne ieškovės nuostoliais (negautų pajamų pavidalu) ar reikalavimu atsakovui taikyti civilinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atitinkamo dydžio ieškovės nuostolius. Pradinei kreditorei nutraukus Sutartį, Sutarties įvykdymo terminui pasibaigus 2015 m. sausio 10 d. ir perleidus konkretaus dydžio (233,92 Eur) reikalavimą ieškovei, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo tikėtis gauti kokias nors papildomas pajamas iš atsakovės, o civilinės atsakomybės taikyti atsakovei ieškovė neprašo.
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 5,56 Eur išlaidų už pranešimų atsakovei siuntimą. Dėl nurodyto, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,56 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 6.256 straipsnis).
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio l dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 239,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Ieškovei iš atsakovės, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas patenkino 62 proc. (239,48 Eur/388,71 Eur x100%) ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 9,30 Eur (15 Eur žyminio mokesčio x 62 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72,41 Eur (septyniasdešimt du eurus, 41 ct) skolą, 161,51 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, 51 ct) palūkanas, 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) skolos išieškojimo išlaidas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 239,48 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 9,30 Eur (devynis eurus, 30 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, buveinės adresas Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini). naudai.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.