- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- A-662-1014-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Virgilijus Valančius
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Panevėžio medžiotojų
- Trečiasis asmuo
- Ž. T., Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio medžiotojų būrelio (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto dalies panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Ž. T. ir Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Vadokliai“).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Panevėžio medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) skundu (b. l. 15-16) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus medžiojamų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimo, užfiksuoto 2009 m. kovo 3 d. protokole Nr. MG-1 (toliau – ir Protokolas), dalį, kurioje nuspręsta patvirtinti laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio bendrovei (toliau – ir ŽŪB) „Vadokliai“ ir Ž. T. apskaičiavimą (Protokolo III priedą).
Nurodė, kad Komisija pažeidė žalos nustatymo ir apskaičiavimo procedūros taisykles. Teigė, kad nebuvo informuotas apie žalos nustatymą, dėl to pareiškėjui buvo apribotos galimybės dalyvauti pasėlių plotų apžiūrose nustatant pasėliams padarytos žalos pobūdį ir mastą. Pabrėžė, jog Komisija neatsižvelgė į tai, kad Ž. T. ir ŽŪB „Vadokliai“ nedalyvavo pasėlių apsaugoje nuo laukinių medžiojamųjų gyvūnų, nesilaikė nustatytų agrotechninių reikalavimų, šernų patelių medžiojimo ribotą laiką.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 25-26) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2008 m. liepos 15 d. rašto Nr. S-337, 2008 m. rugsėjo 9 d. rašto Nr. S-381 matyti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie ŽŪB „Vadokliai“ prašymą. Pabrėžė, kad nei Medžioklės įstatymo 18 straipsnis, nei Panevėžio rajono savivaldybės mero 2008 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. M-12 patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos darbo reglamentas (toliau – ir Reglamentas) nenumato, jog seniūnas privalo medžioklės plotų naudotoją kviesti dalyvauti apžiūrint pasėliams padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, kad Medžioklės įstatymas imperatyviai nurodo, jog laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės savininkams ar valdytojams atlygina medžioklės plotų naudotojai, nepriklausomai nei nuo to, ar ribojamas medžioklės laikas, ar ne; ar dalyvavo medžioklės plotų naudotojas pasėlio apžiūroje, ar ne.
Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. T. atsiliepimu į skundą (b. l. 49-50) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Komisijos sprendimą, užfiksuotą Protokole, palikti nepakeistą. Pažymėjo, jog dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos kreipėsi teisės aktų nustatyta tvarka raštu į (duomenys neskelbtini) seniūną, nurodydamas, kad buvo pažeisti 3 ha jo auginamo varpinių-baltyminių žirnių mišinio. Teigė, kad padarytos žalos mastą bei dydį nustatė Komisija, padarytos žalos dydis apskaičiuotas teisingai. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad žala kilo dėl pavėluotai nuimto derliaus, teigdamas, kad pasėliai buvo pažeisti liepos mėnesį, o derlius pagal agrotechninius reikalavimus nuimamas rugpjūtį.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 27 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir panaikino Komisijos Protokolo dalį, kuria patvirtintas laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų Ž. T. padarytos 3572,30 Lt dydžio žalos apskaičiavimas. Kitoje dalyje teismas skundą atmetė.
Konstatavo, kad Komisija laikėsi Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reikalavimo informuoti medžioklės plotų naudotoją apie gautą pranešimą dėl šiam pasėlių savininkui padarytos žalos. Teismas pripažino pagrįstais skundo argumentus, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie gautą Ž. T. prašymą įvertinti jo pasėliams padarytą žalą. Tokios išvados teismas priėjo atsižvelgęs į tai, jog Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovai pripažino, kad pareiškėjas apie nurodytą aplinkybę buvo informuotas tik telefonu. Pažymėjo, kad pareiškėjui taip pat nebuvo pranešta apie organizuotus 2008 m. liepos 22 d., 2008 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. spalio 8 d. ŽŪB „Vadokliai“ bei 2008 m. rugpjūčio 6 d. Ž. T. padarytos žalos įvertinimus, taip pat pareiškėjas tebuvo pakviestas į 2009 m. kovo 3 d. vykusį Komisijos posėdį, Komisijos sudaryti apžiūros aktai iki nurodyto posėdžio nebuvo pateikti pareiškėjui. Dėl šių aplinkybių, teismas priėjo prie išvados, kad Komisija, spręsdama Ž. T. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros klausimą, pažeidė Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje imperatyviai suformuluotą reikalavimą, taip užkirsdama galimybę medžioklės plotų naudotojui pateikti savo argumentus dėl pasėliams padarytos žalos masto ir dydžio ar kitų aplinkybių, turinčių įtakos medžiojamųjų gyvūnų daromai žalai atsirasti. Nurodė, kad šis pareiškėjo teisės pažeidimas nebuvo pašalintas ir tolimesnėje viešojo administravimo subjekto veikloje, kadangi Komisija, turėdama duomenų, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie žemės ūkio pasėlių savininko Ž. T. pranešimą dėl medžiojamųjų žvėrių padarytos žalos įvertinimo ir nedalyvavo Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, hidrotechnikos įrenginiams ir miškui įvertinti apžiūros akto surašyme, privalėjo sudaryti sąlygas pareiškėjo nuomonei išklausyti. Priėjo prie išvados, kad Komisija, nevykdydama Reglamento 6, 12.3 punktų, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus viešojo administravimo subjekto veiklai nustatytus įstatymo viršenybės bei objektyvumo principus, dėl ko priimtas sprendimas nėra pagrįstas objektyviai nustatytais duomenimis (faktais).
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su ŽŪB „Vadokliai“ pasėliams padarytos žalos nustatymu ir jos dydžio apskaičiavimu, priėjo prie išvados, kad Komisija taip pat nesilaikė Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalies bei Viešojo administravimo įstatymo normų reikalavimų, užtikrinančių medžioklės plotų naudotojo teises dalyvauti įvertinant ir apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Pažymėjo, kad pareiškėjas, tinkamai informuotas apie aukščiau paminėtos bendrovės prašymus įvertinti padarytą žalą, siekdamas įgyvendinti teisės normų suteiktas teises dalyvauti žalos nustatymo, įvertinimo ir jos apskaičiavimo procedūrose, buvo neapdairus ir neaktyvus. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėjui iki teisminio ginčo bylos nagrinėjimo pradžios ŽŪB „Vadokliai“ atlygino Komisijos apskaičiuotą medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, nustatytus procedūrinių taisyklių pažeidimus teismas pripažino formaliais, netrukdžiusiais Komisijai iš esmės objektyviai įvertinti aplinkybes, susijusias su žemės ūkio pasėlių savininkui padarytos žalos nustatymu ir jos dydžio apskaičiavimu, bei priimti šiuo klausimu pagrįstą sprendimą.
III.
Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 80-82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Komisijos 2009 m. kovo 3 d. protokolo Nr. MG-1 dalis, patvirtinanti laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų Ž. T. padarytos 3572,30 Lt dydžio žalos paskaičiavimą, panaikinti, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Paaiškina, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d., Komisijos nariams vykstant apžiūrėti Ž. T. pasėliams padarytą žalą, buvo kviečiamas kartu vykti ir pareiškėjas, tačiau atsisakė. Mano, kad teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnį, nesiėmė iniciatyvos išsireikalauti telefoninių pokalbių išklotinės, kurios įrodytų, kad pareiškėjas apie Ž. T. pasėliams padarytą žalą buvo informuotas. Pažymi, kad teismas neteisingai aiškino Reglamento 4.3, 6 ir 12.3 punktus, kadangi jais suteikiama Komisijai teisė, o ne pareiga kviesti pareiškėją į Komisijos darbą. Pabrėžia, jog teismas nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje Nr. A14-416/2005 suformuotos praktikos, kad ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Paaiškina, kad jei Komisija dar kartą susirinktų pakartotinai apskaičiuoti Ž. T. pasėliams padarytos žalos dydį dalyvaujant pareiškėjui, žalos dydis pinigine išraiška nebūtų kitoks, nei paskaičiuotas Komisijos 2009 m. kovo 3 d. sprendimu.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Ž. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 90) prašo apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas žinojo apie jo pasėlyje daromą žalą, nes visas pasėlio pakraštys buvo išvažinėtas medžioklių metu. Mano, kad pareiškėjui nesuteikta galimybė dalyvauti Komisijos posėdyje jos priimto sprendimo nedaro neteisėto ir negaliojančio.
Pareiškėjas Panevėžio medžiotojų būrelis (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad apie Komisijos vykdomas žalos nustatymo procedūras dėl Ž. T. padarytos žalos nebuvo informuotas nei raštu, nei telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl laisvėje gyvenančių medžiojamų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo.
Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX–966 redakcija) 5 straipsnio 5 dalies 3 punktą, savivaldybė sudaro komisijas medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti ir organizuoja komisijų darbą. To paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Toks apskaičiavimas ir buvo atliktas skundžiamu Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus Medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti komisijos 2009 m. kovo 3 d. protokolu Nr. MG–1. Pastarojo straipsnio 6 dalyje taip pat reglamentuota, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, yra pažymėjęs, kad ši pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvardinti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek galimai teismas nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas expressis verbis laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–557/2009).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka. Taigi, kaip jau buvo minėta, viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški.
Tikrinamoje administracinėje byloje Komisija, priimdama skundžiamą protokolą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Buvo apsiribota vien tik žalos apskaičiavimu, tačiau tik iš dalies nurodyta, kokiu tai teisiniu pagrindu atlikta, visiškai nepasisakyta, kada ši žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą (šiai aplinkybei patvirtinti reikalingi įrodymai pridedami prie komisijos sprendimo. Jais turi būti patvirtinama, kad nėra sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje bei Metodikos 10 punkte), neužsimenama apie sprendimo apskundimo terminus bei tvarką. Padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas teiginiui, kad skundžiamas sprendimas (protokolinis) nemotyvuotas ir pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai panaikintas.
Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Panevėžio rajono savivaldybės mero 2008-04-01 potvarkiu Nr. M–12 patvirtinto Komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti Panevėžio rajone darbo reglamento 4.3 punkte nustatyta, jog apžiūros aktą pasirašo komisijos nariai, pasėlio savininkas ir medžioklės ploto naudotojas (pageidautina), dalyvavę apžiūrint pasėlį, nustatant pakenktą jo plotą ir pakenkimo intensyvumą. To paties reglamento 6 punkte nurodyta, kad į Medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisijos darbą gali būti kviečiami kiti specialistai, konsultantai, medžioklės būrelio ar klubo atstovai ir pareiškėjai. Minėto reglamento 12.3 punkte reglamentuota, kad komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę kviesti į savo posėdžius medžioklės plotų naudotojus, pasėlių savininkus ar valdytojus, konsultantus ir specialistus bei kitus asmenis, galinčius padėti komisijai priimti teisingą sprendimą.
Minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinta įpareigojančio pobūdžio normų, nustatančių medžioklės plotų naudotojo dalyvavimą nustatant ir apskaičiuojant laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, išskyrus seniūno pranešimą apie padarytą žalą. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Kaip vienas iš tokių principų nurodytas objektyvumo principas, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Vadinasi, kad pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo, Komisijos veikloje, pradedant nuo pasėlių apžiūros ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, turėtų būti informuojami (pageidautina ir kviečiami dalyvauti) tam tikrų medžioklės plotų naudotojai, t. y. Komisijos priimamas sprendimas turėtų būti pagrįstas visapusišku ir pilnu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad apie apžiūrą pareiškėjas buvo informuotas tik telefonu, o apie Komisijos posėdį visiškai nebuvo informuotas ir į jį kviečiamas. Tokiu būdu pareiškėjui apskritai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą dėl Ž. T. medžiojamų gyvūnų padarytos žalos, pažeidė pagrindines procedūrines taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą.
Kadangi ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo nėra, tai apeliacinės instancijos teismas dėl jos nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas teisingai interpretavo ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.