Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-934-919/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1-934-919/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelijus Rauckis
Nukentėjusysis
G. S.
Kaltinamasis
R. N.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-934-919/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09735-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.2.14.3.; 2.10.2.3.; 2.10.2.7.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.;
(s)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai G. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas 2013-10-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. 6 mėn. l/a, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; pagal BK 140 str. 2 d.- 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę-8 mėn. l/a, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti l/a 5 mėn., įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo;

2015-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu R. N. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir jam nutarta paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visu bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo, minėtas teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. vasario 15 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino nukentėjusiajai savo dukrai G. S. užmušti, papjauti, šiai užsirakinus savo kambaryje, toliau grasino ją užmušti, kadangi jis jau anksčiau buvo teistas už grasinimus nužudyti bei smurtavimą prieš savo šeimos narius, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai G. S. manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis R. N. teisme kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs, grasino savo dukrai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji G. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos tėvas, dažnai grasina, kad susidoros, jaučia realią grėsmę, kad tie grasinimai gali būti įgyvendinti. Bijo dėl savęs ir savo mažamečio vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. N. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- įtariamuoju apklaustas R. N. parodė, kad 2015-02-16 pareikšto įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, kaltu prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. 2015-02-15 būdamas namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), apie 13.00 val. būdamas girtas, apsižodžiavo su kartu gyvenančia dukra G. S.. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jis galimai grasino dukrai žodžiais „užmušiu, papjausiu“. Galimai sakė, kad pasamdys žmones, kurie su ja susidoros, ką sakė neprisimena, nes buvo labai girtas. Galimai sakė, kad per 3 sekundes ji bus negyva ar panašiai. Viskas dėl to, kad buvo girtas, jis tikrai neketino ir neketina savo dukrai nieko blogo padaryti. Žmonos tuo metu namie nebuvo. Yra grasinęs ir anksčiau. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir labai gailisi. Visiškai pripažįsta savo kaltę ir pažada ateity niekada negrasinti ir nesmurtauti (b.l. 48, 53).

- Liudytoja apklausta nukentėjusioji G. S. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su tėvu R. N. ir motina V. N.. Ji augina mažametę dukrą A. S., 5 metukų amžiaus. Minėtas butas priklauso abiems tėvams. Tėvas R. N. piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas girtas pasidaro agresyvus, pradeda grasinti. 2015-02-15 apie 14.30 val. į namus grįžo girtas tėvas ir nesant jokiam konfliktui pradėjo šaukti ir grasinti žodžiais: „užmušiu, papjausiu, trys sekundes ir tu jau negyva, pasamdysiu draugus ir tave užmuš, įkišiu pirštus tau į gerklę, kad mirtum“. Namie buvo ji su mažamete dukra, mama buvo išėjusi, jos namie nebuvo. Kadangi ji tėvo bijo, nes jo grasinimus supranta kaip realius (anksčiau yra grasinęs motinai peiliu, yra mamą bandęs smaugti, dėl to buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai ir jis yra dėl to teistas), tai ji su vaiku užsirakino savo kambaryje ir iškvietė policijos pareigūnus. Taigi ji supranta, jo grasinimus kaip realius, ji jo girto bijo. Ji jam jokio civilinio ieškinio nereiškia ir nereikš. Kaip minėjo, girtas tėvas jai grasino susidorojimu, tarpusavio konflikto jokio nebuvo, ir ji jo realiai bijodama užsirakino savo kambaryje (b.l. 15).

- Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), Kaune. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė G. S., kuri nurodė, kad 2015-02-15 neblaivus jos tėvas R. N. pagrasino nužudyti ją ir jos mažametį sūnų (b.l. 6-7).

- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1748 2015-02-15 15.37 val. R. N. nustatytas 3,43 promilių girtumas (b.l. 34).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo R. N. visišku prisipažinimu, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau nurodytais ir ištirtais įrodymais neginčytinai įrodyta, kad R. N. 2015 m. vasario 15 d. apie 14.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino nukentėjusiajai savo dukrai G. S. užmušti, papjauti, šiai užsirakinus savo kambaryje, toliau grasino ją užmušti, kadangi jis jau anksčiau buvo teistas už grasinimus nužudyti bei smurtavimą prieš savo šeimos narius, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajai G. S. manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas. Todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. N. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: R. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau teistas už tapačią veiką, taip pat yra priimtas 2015-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas dėl kaltinamojo taip pat už tapačią veiką, nors minėtas baudžiamasis įsakymas yra neįsiteisėjęs, tačiau visi jame esantys duomenys charakterizuoja R. N., kaip nusikalsti linkusią asmenybę, teistumas išnykęs, nukentėjusiuoju buvo tas pats asmuo, dirbantis. Baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 27), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas nuo 2013 12 27 (b.l. 31), tačiau pagal valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą jam skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 33). Nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, į tai, kad alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamojo elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jo nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narius –dukrą ir mažametę anūkę, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad R. N. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad R. N. yra pagrindas skirti artimą griežčiausiai sankcijoje numatytą bausmę areštą. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad R. N. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus arešto bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. N. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-15 iki 2015-02-17 (dvi paros).

Byloje 2015-02-26 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad Ingrida Maldeikienė teikia antrinę teisinę pagalbą R. N. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-09735-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015-02-25 iš viso sudaro 28,95 EUR, kurias prašo priteisti valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajai gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto R. N. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti išardo Nenortos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-15 iki 2015-02-17 (dvi paros).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. N. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Aurelijus Rauckis